Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Inos Zabielienės ir išteisintosios N. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo N. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 204 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472 galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2023 m. birželio 1 d.), išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

- Vokietijos įmonei „ADIDAS AG“ ir Nyderlandų įmonei „ADIDAS INTERNATIONAL MARKETING B.V.“ priklausančiu prekių ženklu „ADIDAS“ pažymėtus drabužius: keturias kelnes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 39,95 eurai, bendros 159,80 eurų vertės; tris džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 49,95 eurai, bendros 149,85 eurų vertės; šešias striukes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 99,95 eurai, bendros 599,70 eurų vertės; penkis marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 27,95 eurai, bendros 139,75 eurų vertės; trisdešimt aštuonias poras batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 49,95 Eurai, bendros 1 898,10 eurų vertės; du vienetus sportinių batelių be atitinkamos poros, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 49,95 eurai, bendros 99,90 eurų vertės; dvi kuprines, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 34,95 eurai, bendros 69,90 eurų vertės; kombinezoną, kurio atitinkamo teisėto gamintojo gaminamo originalios vieneto prekės vieneto kaina nenustatyta;

- JAV įmonei „CALVIN KLEIN TRADEMARK TRUST KLEIN“ priklausančiu prekių ženklu „KALVIN KLEIN“ pažymėtus drabužius: vienus marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 35,00 eurai; tris džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 79,90 eurai, bendros 239,70 eurų vertės;

- Šveicarijos įmonei „CHANEL SARL“ priklausančiu prekių ženklu „CHANEL“ pažymėtus drabužius: vieną porą batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 710,00 eurai; tris poras basučių, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 1 200,00 eurų, bendros 3 600,00 eurų vertės;

- JAV įmonei „ALL STAR C.V.“ priklausančiu prekės ženklu „CONVERSE“ pažymėtus batus: vieną porą batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 64,95 eurai;

- Nyderlandų įmonei „COTY B.V.“ priklausančiu prekių ženklu „JOOP!“ pažymėtus daiktus: vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 15,99 eurai;

- Italijos įmonei „DOLCE & GABBANA TRADEMARKS S.R.L.“ priklausančiu prekių ženklu „DOLCE & GABBANA“ pažymėtus daiktus: vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 56,95 eurai;

- JAV fiziniam asmeniui FORD, THOMAS C. priklausančiu prekių ženklu „TOM FORD“ pažymėtus daiktus: vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 144,00 eurai;

- Liuksemburgo įmonei „FILA LUXEMBOURG S.A.R.L.“ priklausančiu prekių ženklu „FILA“ pažymėtus drabužius: aštuonias poras batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 44,99 eurai; bendros 359,92 eurų vertės;

- Italijos įmonei „GUCCIO GUCCI SPA“ priklausančiu prekių ženklu „GUCCI“ pažymėtus drabužius: dvejas kelnes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 980,00 eurai, bendros 1 960,00 eurų vertės; dvejus drabužių komplektus (marškinėliai ir sijonas), kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 1 240,00 eurų, bendros 2 480,00 eurų vertės; vienus šortus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 690,00 eurai; devynis marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 390,00 eurų ; bendros 3510,00 eurų vertės; tris poras basučių, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 690,00 eurų , bendros 2 070,00 eurų vertės; dvejus džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 850,00 eurų, bendros 1 700,00 eurų vertės; vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 66,95 eurai;

- Vokietijos įmonei „HUGO BOSS TRADE MARK MANAGEMENT GMBH & CO. KG“ priklausančiu prekių ženklu „HUGO BOSS“ pažymėtus drabužius: šešis marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 49,95 eurai, bendros 299,70 eurų vertės; dvejas kelnes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 119,95 eurai, bendros 239,90 eurų vertės; keturias poras batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 199,00 eurai, bendros 796,00 eurų vertės;

- JAV įmonei „LEVI STRAUSS & CO.“ priklausančiu prekės ženklu „LEVI’S“ pažymėtus drabužius: keturis džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina - 74,95 eurai, bendros 299,80 eurų vertės;

- Prancūzijos įmonei „LOUIS VUITTON MALLETIER“ priklausančiu prekės ženklu „LOUIS VUITTON“ pažymėtus drabužius: dvejus marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 550,00 eurų , bendros 1100,00 eurų vertės; vienus marškinius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 1300,00 eurų ; vieną vaikiškų rūbų komplektą (džemperis ir kelnės), kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės kaina nenustatyta; keturias poras basučių, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 490,00 eurų, bendros 1 960,00 eurų vertės;

- Šveicarijos įmonei „MICHAEL KORS (SWITZERLAND) INTERNATIONAL GMBH“ priklausančiu prekės ženklu „MICHAEL KORS“ pažymėtus drabužius: aštuonias poras batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 285,00 eurai, bendros 2 280,000 eurų vertės;

- JAV įmonei „NIKE INNOVATE C.V.“ priklausančiu prekių ženklu „NIKE“ pažymėtus drabužius: dvi striukes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 89,95 eurai, bendros 179,90 eurų vertės; vienas kelnes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 34,95 eurai; dvi kuprines, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 24,95 eurai, bendros 49,90 eurų vertės; vieną sportinį kostiumą, kurio atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 99,95 eurai; vieną drabužių komplektą (marškinėliai ir kelnės), kurio atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 57,90 eurai; dvylika porų batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 54,95 eurai, bendros 659,40 eurų vertės; keturias poras basučių, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 27,95 eurai, bendros 111,80 eurų vertės; tris džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina - 39,95 eurai, bendros 119,85 eurų vertės;

- Italijos įmonei „GIANNI VERSACE S.R.L.“ priklausančiu prekės ženklu „VERSACE“ pažymėtus daiktus: vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina - 52,95 eurai;

- Nyderlandų įmonei „TOMMY HILFIGER LICENSING B.V.“ priklausančiu prekės ženklu „TOMMY HILFIGER“ pažymėtus drabužius: vieną megztinį, kurio atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 211,00 eurų, kurių apipavidalinimas (žymėjimas, etiketės, dizainas, prekių ženklai ir kitos detalės) neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų ir šios prekės yra pažymėtos registruotais prekių ženklais ar žymenimis, klaidinančiai panašiais į registruotus prekių ženklus, be atitinkamų prekių ženklų savininkų leidimo, iš viso pateiktų realizuoti 161 vienetų prekių, kurios buvo paimtos 2021 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros metu ir perduotos saugojimui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo turto valdymo poskyriui daiktus (kvitas Nr. KA VPK 0005400);

- konfiskuoti ir sunaikinti teisės aktuose numatyta tvarka;

pinigų kupiūras – 5,00 eurus (1 vnt.), 10,00 eurų (2 vnt.) 3,00 eurus (3 vnt. monetų) (viso – 28,00 eurai), pateiktas savanoriškai tyrėjos I. P. po kontrolinio pirkimo, perduotus saugoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių PK žinioje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. N. R. pagal BK 204 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472 galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2023 m. birželio 1 d.), išteisinta, dėl kaltinimo tuo, kad ji, neturėdama prekių ženklų savininkų leidimo pateikė realizuoti didelį prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu, kiekį, o būtent, pažeisdama Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (redakcija nuo 2020 m. balandžio 25 d. 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, gali uždrausti: siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas“, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2021 m. balandžio 15 d. 11.45 val., socialiniame tinklalapyje „Facebook“ sukurtoje paskyroje „K. R.“ neturėdama prekių ženklų savininkų leidimo, paskelbė, kad parduoda garsių gamintojų prekes, reklamavo bei siūlė jas įsigyti, ir iki 2021 m. balandžio 28 d. 11.14 val., MB „K. R.“ parduotuvėse, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), neturėdama prekių ženklų savininkų leidimo laikė ir pateikė realizuoti šias pardavimui skirtas prekes, pažymėtas svetimais prekių ženklais, kurios buvo rastos ir paimtos patikrinimo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnų ir asociacijos (duomenys neskelbtini)specialistų, tai yra:

- Vokietijos įmonei „ADIDAS AG“ ir Nyderlandų įmonei „ADIDAS INTERNATIONAL MARKETING B.V.“ priklausančiu prekių ženklu „ADIDAS“ pažymėtus drabužius: keturias kelnes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina - 39,95 eurai, bendros 159,80 eurų vertės; tris džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 49,95 eurai, bendros 149,85 eurų vertės; šešias striukes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 99,95 eurai, bendros 599,70 eurų vertės; penkis marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 27,95 eurai, bendros 139,75 eurų vertės; trisdešimt aštuonias poras batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 49,95 eurai, bendros 1 898,10 eurų vertės; du vienetus sportinių batelių be atitinkamos poros, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 49,95 eurai, bendros 99,90 eurų vertės; dvi kuprines, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 34,95 eurai, bendros 69,90 eurų vertės; kombinezoną, kurio atitinkamo teisėto gamintojo gaminamo originalios vieneto prekės vieneto kaina nenustatyta;

- JAV įmonei „CALVIN KLEIN TRADEMARK TRUST KLEIN“ priklausančiu prekių ženklu „KALVIN KLEIN“ pažymėtus drabužius: vienus marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 35,00 eurai; tris džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 79,90 eurai, bendros 239,70 eurų vertės;

- Šveicarijos įmonei „CHANEL SARL“ priklausančiu prekių ženklu „CHANEL“ pažymėtus drabužius: vieną porą batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 710,00 eurų; tris poras basučių, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 1200,00 eurai, bendros 3600,00 eurų vertės;

- JAV įmonei „ALL STAR C.V.“ priklausančiu prekės ženklu „CONVERSE“ pažymėtus batus: vieną porą batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 64,95 eurai;

- Nyderlandų įmonei „COTY B.V.“ priklausančiu prekių ženklu „JOOP“ pažymėtus daiktus: vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 15,99 eurai;

- Italijos įmonei „DOLCE & GABBANA TRADEMARKS S.R.L.“ priklausančiu prekių ženklu „DOLCE & GABBANA“ pažymėtus daiktus: vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 56,95 eurai;

- JAV fiziniam asmeniui FORD, THOMAS C. priklausančiu prekių ženklu „TOM FORD“ pažymėtus daiktus: vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 144,00 eurai;

- Liuksemburgo įmonei „FILA LUXEMBOURG S.A.R.L.“ priklausančiu prekių ženklu „FILA“ pažymėtus drabužius: aštuonias poras batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 44,99 eurai; bendros 359,92 eurų vertės;

- Italijos įmonei „GUCCIO GUCCI SPA“ priklausančiu prekių ženklu „GUCCI“ pažymėtus drabužius: dvejas kelnes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 980,00 eurai, bendros 1 960,00 eurų vertės; dvejus drabužių komplektus (marškinėliai ir sijonas), kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 1240,00 eurai, bendros 2 480,00 eurų vertės; vienus šortus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 690,00 eurai; devynis marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 390,00 eurų; bendros 3 510,00 eurų vertės; tris poras basučių, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 690,00 eurų, bendros 2 070,00 eurų vertės; dvejus džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 850,00 eurų, bendros 1 700,00 eurų vertės; vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 66,95 eurai;

- Vokietijos įmonei „HUGO BOSS TRADE MARK MANAGEMENT GMBH & CO. KG“ priklausančiu prekių ženklu „HUGO BOSS“ pažymėtus drabužius: šešis marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 49,95 eurai, bendros 299,70 eurų vertės; dvejas kelnes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 119,95 eurai, bendros 239,90 eurų vertės; keturias poras batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 199,00 eurai, bendros 796,00 eurų vertės;

- JAV įmonei „LEVI STRAUSS & CO.“ priklausančiu prekės ženklu „LEVI’S“ pažymėtus drabužius: keturis džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina - 74,95 eurai, bendros 299,80 eurų vertės;

- Prancūzijos įmonei „LOUIS VUITTON MALLETIER“ priklausančiu prekės ženklu „LOUIS VUITTON“ pažymėtus drabužius: dvejus marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 550,00 eurai, bendros 1 100,00 eurų vertės; vienus marškinius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 1 300,00 eurų; vieną vaikiškų rūbų komplektą (džemperis ir kelnės), kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės kaina nenustatyta; keturias poras basučių, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 490,00 eurų, bendros 1 960,00 eurų vertės;

- Šveicarijos įmonei „MICHAEL KORS (SWITZERLAND) INTERNATIONAL GMBH“ priklausančiu prekės ženklu „MICHAEL KORS“ pažymėtus drabužius: aštuonias poras batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 285,00 eurai, bendros 2 280,000 eurų vertės;

- JAV įmonei „NIKE INNOVATE C.V.“ priklausančiu prekių ženklu „NIKE“ pažymėtus drabužius: dvi striukes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 89,95 eurai, bendros 179,90 eurų vertės; vienas kelnes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 34,95 eurai; dvi kuprines, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 24,95 eurai, bendros 49,90 eurų vertės; vieną sportinį kostiumą, kurio atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 99,95 eurai; vieną drabužių komplektą (marškinėliai ir kelnės), kurio atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 57,90 eurai; dvylika porų batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 54,95 eurai, bendros 659,40 eurų vertės; keturias poras basučių, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 27,95 eurai, bendros 111,80 eurų vertės; tris džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 39,95 eurai, bendros 119,85 eurų vertės;

- Italijos įmonei „GIANNI VERSACE S.R.L.“ priklausančiu prekės ženklu „VERSACE“ pažymėtus daiktus: vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 52,95 eurai;

- Nyderlandų įmonei „TOMMY HILFIGER LICENSING B.V.“ priklausančiu prekės ženklu „TOMMY HILFIGER“ pažymėtus drabužius: vieną megztinį, kurio atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 211,00 eurų, kurių apipavidalinimas (žymėjimas, etiketės, dizainas, prekių ženklai ir kitos detalės) neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų ir šios prekės yra pažymėtos registruotais prekių ženklais ar žymenimis, klaidinančiai panašiais į registruotus prekių ženklus, be atitinkamų prekių ženklų savininkų leidimo, t. y. iš viso pateikė realizuoti didelį prekių kiekį – 161 vienetą prekių, kurių bendra atitinkamų teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių rinkos kaina lygi 31 008,86 eurų.

2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad byloje nekyla abejonių dėl to, kad N. R., neturėdama prekių ženklų savininkų leidimo pateikė didelį prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu, kiekį, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos priekių ženklų įstatymo (redakcija 2020 m. balandžio 25 d.) 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, tačiau teismo vertinimu, byloje ištirtų įrodymų visuma, neleidžia daryti abejonių nekeliančių išvadų dėl subjektyviojo BK 204 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472 galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2023 m. birželio 1 d.) numatytos nusikalstamos veikos sudėties elemento – tyčios buvimo N. R. veikoje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad BK 204 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472 galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2023 m. birželio 1 d.) numatytas nusikaltimas yra tyčinė nusikalstama veika, todėl baudžiamoji atsakomybė už svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimą yra galima tik įrodžius asmens veikoje tiesioginę ar netiesioginę tyčią. Teismas įvertinęs N. R. duotus parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, padarė išvadą, kad jos tyčia dėl šios veikos nenustatyta ir neįrodyta.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Ina Zabielienė apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo N. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 204 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472 galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2023 m. birželio 1 d.), ir nuteisti skiriant jai 100 MGL (5 000,00 eurų ) dydžio baudą. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu:

- Vokietijos įmonei „ADIDAS AG“ ir Nyderlandų įmonei „ADIDAS INTERNATIONAL, MARKETING B.V.“ priklausančiu prekių ženklu „ADIDAS“ pažymėtus drabužius: keturias kelnes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina - 39,95 eurai, bendros 159,80 eurų vertės; tris džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 49,95 eurai, bendros 149,85 eurų vertės; šešias striukes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina - 99,95 eurai, bendros 599,70 eurų vertės; penkis marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 27,95 eurai, bendros 139,75 eurų vertės; trisdešimt aštuonias poras batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekes rinkos kaina – 49,95 eurai, bendros 1 898,10 eurų vertės; du vienetus sportinių batelių be atitinkamos poros, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos; kaina – 49,95 eurai, bendros 99,90 eurų vertės; dvi kuprines, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 34,95 eurai, bendros 69,90 eurų vertės; kombinezoną, kurio atitinkamo teisėto gamintojo gaminamo originalios vieneto prekės vieneto kaina nenustatyta;

- JAV įmonei „CALVIN KLEIN TRADEMARK TRUST KLEIN“ priklausančiu prekių ženklu „KALVIN KLEIN“ pažymėtus drabužius: vienus marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 35,00 eurai; tris džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 79,90 eurai, bendros 239,70 eurų vertės;

- Šveicarijos įmonei „CHANEL SARL“ priklausančiu prekių ženklu „CHANEL“ pažymėtus drabužius: vieną porą batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 710,00 eurai; tris poras basučių, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 1 200,00 eurų, bendros 3 600,00 eurų vertės;

- JAV įmonei „ALL STAR C.V.“ priklausančiu prekės ženklu „CONVERSE“ pažymėtus batus: vieną porą batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 64,95 eurai;

- Nyderlandų įmonei „COTY B.V.“ priklausančiu prekių ženklu „JOOP!“ pažymėtus daiktus: vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 15,99 eurai;

- Italijos įmonei „DOLCE & GABBANA TRADEMARKS S.R.L.“ priklausančiu prekių ženklu „DOLCE & GABBANA“ pažymėtus daiktus: vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 56,95 eurai;

- JAV fiziniam asmeniui FORD, THOMAS C. priklausančiu prekių ženklu „TOM FORD“ pažymėtus daiktus: vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina - 144,00 eurai;

- Liuksemburgo įmonei „FILĄ LUXEMBOURG S.A.R.L.“ priklausančiu prekių ženklu „FILA“ pažymėtus drabužius: aštuonias poras batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 44,99 eurai; bendros 359,92 eurų vertės;

- Italijos įmonei „GUCCIO GUCCI SPA“ priklausančiu prekių ženklu „GUCCI“ pažymėtus drabužius: dvejas kelnes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina - 980,00 eurai, bendros 1 960,00 eurų vertės; dvejus drabužių komplektus (marškinėliai ir sijonas), kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 1 240,00 eurų, bendros 2 480,00 eurų vertės; vienus šortus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 690,00 eurai; devynis marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina - 390,00 eurų ; bendros 3 510,00 eurų vertės; tris poras basučių, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina - 690,00 eurų , bendros 2 070,00 eurų vertės; dvejus džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina - 850,00 eurų , bendros 1 700,00 eurų vertės; vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina - 66,95 eurai;

- Vokietijos įmonei „HUGO BOSS TRADE MARK MANAGEMENT GMBH & CO. KG“ priklausančiu prekių ženklu „HUGO BOSS“ pažymėtus drabužius: šešis marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 49,95 eurai, bendros 299,70 eurų vertės; dvejas kelnes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 119,95 eurai, bendros 239,90 eurų vertės; keturias poras batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 199 eurai, bendros 796,00 eurų vertės;

- JAV įmonei „LEVI STRAUSS & CO.“ priklausančiu prekės ženklu „LEVI’S“ pažymėtus drabužius: keturis džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina - 74,95 eurai, bendros 299,80 eurų vertės;

- Prancūzijos įmonei „LOUIS VUITTON MALLETIER“ priklausančiu prekės ženklu „LOUIS VUITTON“ pažymėtus drabužius: dvejus marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 550,00 eurų, bendros 1 100,00 eurų vertės; vienus marškinius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina - 1300,00 eurų ; vieną vaikiškų rūbų komplektą (džemperis ir kelnės), kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės kaina nenustatyta; keturias poras basučių, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 490,00 eurų , bendros 1 960,00 eurų vertės;

- Šveicarijos įmonei „MICHAEL KORS (SWITZERLAND) INTERNATIONAL GMBH44 priklausančiu prekės ženklu „MICHAEL KORS“ pažymėtus drabužius: aštuonias poras batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 285,00 eurai, bendros 2 280,000 eurų vertės;

- JAV įmonei „NIKE INNOVATE C.V.“ priklausančiu prekių ženklu „NIKE“ pažymėtus drabužius: dvi striukes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 89,95 eurai, bendros 179,90 eurų vertės; vienas kelnes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 34,95 eurai; dvi kuprines, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 24,95 eurai, bendros 49,90 eurų vertės; vieną sportinį kostiumą, kurio atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 99,95 eurai; vieną drabužių komplektą (marškinėliai ir kelnės), kurio atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 57,90 eurų; dvylika porų batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 54,95 eurai, bendros 659,40 eurų vertės; keturias poras basučių, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 27,95 eurai, bendros 111,80 eurų vertės; tris džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 39,95 eurai, bendros 119,85 eurų vertės;

- Italijos Įmonei „GIANN1 VERSACE S.R.L.“ priklausančiu prekės ženklu „VERSACE“ pažymėtus daiktus: vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina - 52,95 eurai;

- Nyderlandų įmonei „TOMMY HILFIGER LICENSING B.V.“ priklausančiu prekės ženklu „TOMMY HILFIGER" pažymėtus drabužius: vieną megztinį, kurio atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 211,00 eurų, kurių apipavidalinimas (žymėjimas, etiketės, dizainas, prekių ženklai ir kitos detalės) neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų ir šios prekės yra pažymėtos registruotais prekių ženklais ar žymenimis, klaidinančiai panašiais į registruotus prekių ženklus, be atitinkamų prekių ženklų savininkų leidimo,

- iš viso pateiktų realizuoti 161 vienetų prekių, kurios buvo paimtos 2021 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros metu ir perduotos saugojimui Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui daiktus (kvitas Nr. KA VPK 0005400), konfiskuoti ir sunaikinti teisės aktuose numatyta tvarka;

- pinigų kupiūras – 5,00 eurus (1 vnt.), 10,00 eurų (2 vnt.) 3,00 eurus (3 vnt. monetų) (viso – 28,00 eurai), pateiktas savanoriškai tyrėjos I. P. po kontrolinio pirkimo, perduotus saugoti Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti Kauno apskrities VPK Kaišiadorių PK žinioje.

3.1. Skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino neteisingai, teikdamas pirmenybę išteisintosios parodymams – N. R. gynybinei pozicijai, nevertindamas kitų byloje esančių duomenų, pagrindžiančių jos kaltę, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį, kuris turi būti panaikintas. Prokurorė pažymi, kad apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K- 202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.), vertinant ne tik subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, bet tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti.

3.2. Prokurorės nuomone, nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje byloje nenustatyta nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – kaltė, jog kaltinamoji veikė tyčia, t. y. suvokdama, kad siūlo pirkėjams neoriginalias prekes, yra nepagrįstas, tačiau nebuvo įvertinta tai, kad N. R. jau ne vienerius metus dirbo prekybos srityje, turėjo šioje srityje patirties, dirbo ir buvo suinteresuota užsidirbti parduodama jos siūlomas prekes. Pateikdama prekes parduoti ji, kaip vidutiniškai protingas, atsakingas asmuo, užsiimantis prekyba, privalėjo įsitikinti garsių įmonių prekių ženklais pažymėtų gaminių originalumu ir turėjo pareigą užtikrinti, kad klientams būtų parduodamos tik originalios prekės, tuo pačiu turėjo pareigą įsitikinti, kad prekės, kurias ji pateikia realizuoti, nėra suklastotos, tačiau prekes įsigijo atmestinai ir nejautė atsakomybės už tai, ką pateikia prekybai, net ir matydama, kad prekės labai prastos kokybės, pateikė jas realizuoti.

3.3. Skunde nurodoma ir tai, kad apžiūrėjęs paimtus daiktus specialistas savo išvadoje patvirtino, jog prekės yra suklastotos. Prekių ženklais pažymėtos prekės nebuvo aukšto lygio klastotės, jų originalumui paneigti nereikėjo specialių žinių, ką turėjo suprasti ir pati kaltinamoji N. R., kadangi jas pirko už labai žemą kainą dideliais kiekiais iš G. turgavietės ir sandėlių L., pagal ką ji parinko ir nedidelę jų kainą. Įvertinus tai, jog prekės nebuvo kruopščiai suklastotos, ji, net ir neturėdama specialios kvalifikacijos, negalėjo nežinoti, kad jos neoriginalios.

3.4. Prokurorės nuomone, iš N. R. parodymų akivaizdu, kad ji visiškai atmestinai ir nerūpestingai G. turgavietėje pirkdavo prekes, kurias vėliau pateikdavo realizuoti, net netikrindama, ką įsigyja, nesistengė tikrinti prekių originalumo, nereikalavo iš prekių tiekėjų pateikti šių prekių įsigijimo dokumentų. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ji, net ir suvokdama, kad prekės galimai suklastotos, pateikė jas realizuoti. Tai rodo, jog N. R. veiksmuose yra tyčia, kuri yra būtina BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėčiai. N. R. galėjo ir privalėjo suvokti, jog pateikė realizuoti neoriginalias prekes, ir norėjo taip veikti. Teismo proceso metu nenustatyta jokių objektyvių duomenų, paneigiančių N. R. tyčią. Apeliantė pažymi, kad nusikalstama veika šiuo atveju buvo ne atsitiktinė, o sisteminga ir ilgalaikė, daroma pasipelnymo tikslu, versliškai.

3.5. Skundo autorės vertinimu, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nenustatyta nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė, nes iš bylos medžiagos matyti, kad N. R. pakankamai ilgą laiką užsiėmė prekyba, todėl tai, kad ji nepripažino savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, teigdama, kad nežinojo, jog tai klastotės, neatleidžia jos nuo atsakomybės. Įsigydama prekes N. R. suvokė, kad perka rūbų kopijas, o ne tikras oficialaus gamintojo, pardavėjo pažymėtas prekes, tai suvokė, nes pastebėjo, kad rūbų kokybė nebuvo gera, o taip pat ir jie kainavo daug pigiau nei oficialių platintojų. Be to, BK 204 straipsnis nenurodo prekių įgijimo būdo ir neišskiria kurio nors gavimo būdo (šiuo atveju - iš trečiųjų asmenų). Kaltinamoji N. R., pateikdama prekes realizuoti, privalėjo įsitikinti prekių originalumu. Byloje neabejotinai nustatyta, kad prekės nėra originalios, todėl darytina išvada, jog N. R. arba iš viso netikrino prekių originalumo, arba tikrino, tačiau net ir žinodama, kad prekės suklastotos, pateikė jas realizuoti. Teisminio proceso metu nenustatyta jokių objektyvių duomenų, paneigiančių N. R. tyčią. Bet kuriuo atveju atsakomybė dėl pirkėjams pateikiamų prekių originalumo šiuo atveju tenka N. R., kadangi ji, kaip bet kuris protingas, atsakingas asmuo, užsiimantis prekyba gaminiais, pažymėtais garsių pasaulyje įmonių prekių ženklais, turi pareigą įsitikinti, kad pateikia pirkėjui originalų gaminį. Tai, kad prekė įsigyta G. turgavietėje ar L., nuo pareigos įsitikinti prekės originalumu neatleidžia, kadangi priešingu atveju būtų sudarytos galimybės pateikti realizuoti suklastotus gaminius, kaip originalius, iš anksto žinant, kad už tai nebus taikoma jokia atsakomybė.

4. Išteisintoji N. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. išteisinamojo nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo ir sunaikinimo ir nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus:

- Vokietijos įmonei „ADIDAS AG“ ir Nyderlandų įmonei „ADIDAS INTERNATIONAL MARKETING B.V.“ priklausančiu prekių ženklu „ADIDAS” pažymėtus drabužius: keturias kelnes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina - 39,95 eurai, bendros 159,80 eurų vertės; tris džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 49,95 eurai, bendros 149,85 eurų vertės; šešias striukes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 99,95 eurai, bendros 599,70 eurų vertės; penkis marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 27,95 eurai, bendros 139,75 eurų vertės; trisdešimt aštuonias poras batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 49,95 eurai, bendros 1 898,10 eurų vertės; du vienetus sportinių batelių be atitinkamos poros, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 49,95 eurai, bendros 99,90 eurų vertės; dvi kuprines, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 34,95 eurai, bendros 69,90 eurų vertės; kombinezoną, kurio atitinkamo teisėto gamintojo gaminamo originalios vieneto prekės vieneto kaina nenustatyta;

- JAV įmonei „CALVIN KLEIN TRADEMARK TRUST KLEIN“ priklausančiu prekių ženklu „KALV1N KLEIN” pažymėtus drabužius: vienus marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 35,00 eurai; tris džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 79,90 eurai, bendros 239,70 eurų vertės;

- Šveicarijos įmonei „CHANEL SARL“ priklausančiu prekių ženklu „CHANEL“ pažymėtus drabužius: vieną porą batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 710,00 eurų; tris poras basučių, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 1 200,00 eurų, bendros 3 600,00 eurų vertės;

- JAV įmonei „ALL STAR C.V.“ priklausančiu prekės ženklu „CONVERSE” pažymėtus batus: vieną porą batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina - 64,95 eurai;

- Nyderlandų įmonei „COTY B.V.“ priklausančiu prekių ženklu „JOOP!“ pažymėtus daiktus: vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina –15,99 eurai;

- Italijos įmonei „DOLCE & GABBANA TRADEMARKS S.R.L.“ priklausančiu prekių ženklu „DOLCE & GABBANA“ pažymėtus daiktus: vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 56,95 eurai;

- JAV fiziniam asmeniui FORD, THOMAS C. priklausančiu prekių ženklu „TOM FORD“ pažymėtus daiktus: vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 144,00 eurai;

- Liuksemburgo įmonei „FILĄ LUXEMBOURG S.A.R.L.“ priklausančiu prekių ženklu „FILA“ pažymėtus drabužius: aštuonias poras batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 44,99 eurai; bendros 359,92 eurų vertės;

- Italijos įmonei „GUCCIO GUCCI SPA“ priklausančiu prekių ženklu „GUCCI“ pažymėtus drabužius: dvejas kelnes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina - 980,00 eurai, bendros 1 960,00 eurų vertės; dvejus drabužių komplektus (marškinėliai ir sijonas), kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 1 240,00 eurų, bendros 2 480,00 eurų vertės; vienus šortus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina 690,00 eurai; devynis marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 390,00 eurų; bendros 3 510,00 eurų vertės; tris poras basučių, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina 690,00 eurų, bendros 2 070,00 eurų vertės; dvejus džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 850,00 eurų, bendros 1 700,00 eurų vertės; vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 66,95 eurai;

- Vokietijos įmonei „HUGO BOSS TRADE MARK MANAGEMENT GMBH & CO. KG“ priklausančiu prekių ženklu „HUGO BOSS“ pažymėtus drabužius: šešis marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 49,95 eurai, bendros 299,70 eurų vertės; dvejas kelnes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina –119,95 eurai, bendros 239,90 eurų vertės; keturias poras batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 199,00 eurai, bendros 796,00 eurų vertės;

- JAV įmonei „LEVI STRAUSS & CO.“ priklausančiu prekės ženklu „LEVIS“ pažymėtus drabužius: keturis džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 74,95 eurai, bendros 299,80 eurų vertės;

- Prancūzijos įmonei „LOUIS VUITTON MALLETIER“ priklausančiu prekės ženklu „LOUIS VUITTON“ pažymėtus drabužius: dvejus marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 550,00 eurų, bendros 1 100,00 eurų vertės; vienus marškinius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 1 300,00 eurų; vieną vaikiškų rūbų komplektą (džemperis ir kelnės), kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės kaina nenustatyta; keturias poras basučių, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 490,00 eurų, bendros 1 960,00 eurų vertės;

- Šveicarijos įmonei „MICHAEL KORS (SWITZERLAND) INTERNATIONAL GMBH“ priklausančiu prekės ženklu „MICHAEL KORS“ pažymėtus drabužius: aštuonias poras batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 285,00 eurai, bendros 2 280,000 eurų vertės;

- JAV įmonei „NIKE INNOVATE C.V.“ priklausančiu prekių ženklu „NIKE“ pažymėtus drabužius: dvi striukes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 89,95 eurai, bendros 179,90 eurų vertės; vienas kelnes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 34,95 eurai; dvi kuprines, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 24,95 eurai, bendros 49,90 eurų vertės; vieną sportinį kostiumą, kurio atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina - 99,95 eurai; vieną drabužių komplektą (marškinėliai ir kelnės), kurio atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 57,90 eurai; dvylika porų batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 54,95 eurai, bendros 659,40 eurų vertės; keturias poras basučių, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 27,95 eurai, bendros 1 11,80 eurų vertės; tris džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina - 39,95 eurai, bendros 119,85 eurų vertės;

- Italijos įmonei „GIANNI VERSACE S.R.L.“ priklausančiu prekės ženklu „VERSACE“ pažymėtus daiktus: vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 52,95 eurai;

- Nyderlandų įmonei „TOMMY HILFIGER LICENSING B.V.“ priklausančiu prekės ženklu „TOMMY HILFIGER“ pažymėtus drabužius: vieną megztinį, kurio atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 211,00 eurų, kurių apipavidalinimas (žymėjimas, etiketės, dizainas, prekių ženklai ir kitos detalės) neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų ir šios prekės yra pažymėtos registruotais prekių ženklais ar žymenimis, klaidinančiai panašiais į registruotus prekių ženklus, be atitinkamų prekių ženklų savininkų leidimo, iš viso pateiktų realizuoti 161 vienetų prekių, kurios buvo paimtos 2021 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros bei kratų gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) ir MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės prekybinėse ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), metu ir perduotos saugojimui Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui (kvitas Nr. KA VPK 0005400), grąžinti išteisintajai N. R.. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

4.1. Išteisintoji N. R. savo apeliaciniame skunde sutinka su išteisinamuoju nuosprendžiu ir mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė baudžiamosios bylos duomenis, tinkamai pripažino juos įrodymais BPK 20 straipsnio pagrindais ir tvarka, atliko išsamią įrodymų analizę ir pagrįstai priėjo išvados, kad ji nepadarė BK 204 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2023 m. birželio 1 d.) numatytos veikos. Tačiau apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 punktus, taip pat BK 72 ir 72³ straipsnių nuostatas, dėl to šioje dalyje nuosprendis keistinas, o išvardinti daiktai grąžintini jai, kaip teisėtai šių daiktų savininkei.

4.2. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendžio dalį grindė BPK 94 straipsniu, tačiau nenurodė, kokia konkrečiai šio straipsnio dalimi ir/ar punktu vadovaujasi. BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas aiškiai reglamentuoja, kad perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami tik tokie daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta, tačiau šioje normoje nėra nurodyta galimybė konfiskuoti turtą. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad konfiskuojamas turtas, nurodytas BK 72 ir 72³ straipsniuose. Tai reiškia, kad turto konfiskavimo atvejai negali būti aiškinami plečiamai ir pirmosios instancijos teismas galėjo konfiskuoti tik tokį turtą, kuris atitinka LR BK 72 ir 72³ straipsniuose numatyto turto sąvoką, tačiau atsižvelgus į tai, jog buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, BK 72 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Taip pat negali būti taikomas ir BK 72³ straipsnyje numatytas išplėstinis turto konfiskavimas, kadangi tam, jog ši norma būtų taikoma, turi būti nustatytas turto neproporcingumas kaltininko neteisėtoms pajamoms bei turto įgijimas nusikalstamu būdu, tačiau nei vienos iš šių sąlygų nėra nustatyta, todėl paimti daiktai turi būti grąžinti.

4.3. Skunde pabrėžiama ir tai, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje iš viso nėra pasisakyta apie daiktus, paimtus kratų metu – tiek kratos, atliktos jos gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), tiek ir kratos, atliktos MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės prekybinėse ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantės nuomone, toks nutylėjimas gali būti dėl to, kad abi minėtos kratos ikiteisminio tyrimo metu negali būti laikomos atliktomis teisėtai, kadangi abi kratos buvo atliktos ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, o jų teisėtumas per įstatymo numatytą terminą nebuvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ bei pas apeliantę, gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 28 d. krata buvo atlikta tos pačios dienos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių policijos komisariato tyrėjo G. J. nutarimu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos S. K. nutartis Nr. IBPS-V-982019-21, kuria patvirtintas šios kratos teisėtumas, buvo priimta 2021 m. gegužės 3 d., t. y. po kratos praėjus daugiau nei trims dienoms. Skunde pažymima, kad BPK 160¹ straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad visais atvejais per tris dienas nuo nutarimo priėmimo turi būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti procesinės prievartos priemonės teisėtumą. To paties straipsnio 2 dalyje taip pat aiškiai reglamentuota, kas turi vykti, jeigu per nustatytą terminą (t. y. per tris kalendorines, o ne tris darbo dienas) nepriimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis.

4.4. Apeliantė nurodo, kad analogiška situacija susiklostė ir su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi Nr. IBPS-V-928845-21, kuria patvirtintas kratos, atliktos 2021 m. balandžio 28 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės prekybinėse ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumas. Šios nutartys yra priimtos po penkių dienų nuo nutarimo daryti kratą priėmimo; ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje be jokio pagrindo pasisakoma, kad nors nuo kratos atlikimo praėję daugiau nei trys paros, tačiau prokurorė į teismą kreipėsi pirmą darbo dieną po poilsio dienų, todėl prašymas buvo tenkintinas. Toks motyvas yra visiškai netinkamas, nes įstatymų leidėjas numatė labai aiškų trijų kalendorinių dienų terminą, nesiedamas trijų dienų termino su darbo ar poilsio dienomis. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje sprendė tik dėl daiktų, rastų ir aprašytų ne kratos protokolu, o įvykio vietos apžiūros protokolu, kas yra papildomas skundo motyvas, rodantis šios nuosprendžio dalies nepagrįstumą.

4.5. Skundo autorės įsitikinimu, nesant jokio pagrindo turto, paimto įvykio vietos apžiūros metu bei kratų metu, konfiskavimui, nėra jokio pagrindo ir šio turto (daiktų) sunaikinimui, juo labiau, kad ir jų apyvarta nėra tokio neteisėtumo lygmens, kaip pvz., iš civilinės apyvartos išimtų daiktų (šaunamųjų ginklų, sprogstamųjų medžiagų, atitinkamų kategorijų istorinių vertybių, narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar pan.). Turėti tokius daiktus savo naudojimui, savo reikmėms, nešioti tokius drabužius nėra draudžiama, taigi, ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas suklydo, kas sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą išteisinamojo nuosprendžio dalį ir išvardintus daiktus sugrąžinti N. R., kaip teisėtai daiktų savininkei.

5. Atsiliepime į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą išteisintosios N. R. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o išteisintosios apeliacinį skundą tenkinti.

5.1. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, teisingai sprendė, kad išteisintosios N. R. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2023 m. birželio 1 d.), sudėties, todėl prokurorės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, o apeliaciniame skunde pateikiama prokurorės nuomonė bei minčių dėstymas yra labai tolimas nuo faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių ir nuo konkrečių baudžiamosios bylos duomenų.

5.2. Apeliaciniame skunde prokurorė nepagrįstai nurodo, kad BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali būti padaroma ir netiesiogine tyčia, nes ši veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nėra teigiama, kad prekės, kuriomis prekiavo MB „(duomenys neskelbtini)“ būtų buvę labai prastos kokybės. Pirmosios instancijos teisme specialistas K. S., atsakydamas į gynėjo klausimą, ar galima būtų iš elektroninės duomenų bazės sužinoti, kaip atskirti klastotę nuo originalaus gaminio, nurodė, kad jo žiniomis, N. R. neturėjo prieigos prie ribotos elektroninės duomenų bazės. Prekės identiškumą atskirti sunku, gali būti akivaizdūs skirtumai, gali būti ir labai neakivaizdūs. Taip pat specialistas nurodė, kad joks dokumentas negali užtikrinti, kad prekė yra originali. Kitas specialistas – G. B. to paties posėdžio metu parodė, kad oficialaus aprašo, pagal kurį atliekamos specialisto išvados, nėra. Tas ribotumas (ribota elektroninė duomenų bazė) ir yra asociacijos (duomenys neskelbtini) personalui. Specialisto nuomone, policijos pareigūnai, prekybininkai, gynėjai negali susipažinti su duomenimis, nes tai yra riboto naudojimo duomenų bazė. Akivaizdu, kad specialistai niekuomet nėra sakę, kad prekės būtų aiškiai ar nesunkiai atskiriamos klastotės, priešingai, specialistai parodė, kad niekas, išskyrus juos, neturi galimybės prieiti prie neviešų elektroninių duomenų bazių, pagal kurias būtų galima atskirti originalų daiktą nuo padirbinio.

5.3. Taip pat gynėjas nurodė, kad prokurorė apeliaciniame skunde preziumavimo kaltę. Įrodinėjant ir pagrindžiant nusikalstamos veikos sudėties požymius, negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl asmens nesugebėjimas įtikinti teismą dėl savo nekaltumo nėra pakankamas jo kaltumui nustatyti. Teismo išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų, o dėl to kilusios abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Nors prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, esą, netinkamai vertino įrodymus. Tačiau teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai, vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus, neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, tokių klaidų nepadarė, tinkamai vertino tiek atskirai paimtus įrodymus, tiek ir jų visumą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį prokurorės apeliaciniame skunde nurodomais motyvais jokio pagrindo nėra.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje išteisintosios N. R. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis palaikė jo ginamosios byloje pateiktą apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, to raštu prašė ir pati N. R., kuri pateikė prašymą dėl nedalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokurorės apeliacinį skundą prašyta atmesti. Prokuroras prašė valstybinės kaltintojos pirmosios instancijos teisme surašytą ir pateiktą apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintosios apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas, o išteisintosios N. R. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų turinį proceso dalyvių juose pateiktus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. R. nepagrįstai buvo išteisinta dėl kaltinimo, kad ji, neturėdama prekių ženklų savininkų leidimo pateikė realizuoti didelį prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu, kiekį, pagal BK 204 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje esantys duomenys ir jų kompleksinis vertinimas leidžia konstatuoti, kad šioje byloje išteisinta N. R. neturėdama prekių ženklų savininkų leidimo pateikė realizuoti didelį kiekį – 161 vienetą prekių, kurių bendra atitinkamų teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių rinkos kaina lygi 31 008,86 eurų, ir teisėjų kolegija iš esmės sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai N. R. veiksmuose nenustatė tyčios, nors konstatavo kitų šios nusikalstamos veikos požymių įrodytumą. Dėl to pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir turi būti priimtas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo N. R. pripažintina kalta padariusi nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 204 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.). Tuo tarpu išteisintosios N. R. apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai išspręsto iš jos paimtų daiktų klausimo ir šių daiktų grąžinimo jai, kaip teisėtai savininkei, nepagrįsti todėl jos apeliacinis skundas atmestinas.

8. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog N. R. padarė BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl prokurorės apeliacinio skundo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 204 straipsnio 1 dalį

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su prokurorės apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl N. R. išteisinimo pagal BK 204 straipsnio 1 dalį priimtas neišsamiai ištyrus faktines bylos aplinkybes bei netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėdamas byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas neįvertino jų visumos, tarpusavio sąsajų ir padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas, prieštaringas išvadas, tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas turėjo esminės reikšmės teismo išvadoms dėl N. R. kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, turi pagrindo iš naujo įvertinęs pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remdamasis jų visuma, padaryti kitokias išvadas.

10. Pagal BK 204 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2023 m. birželio 1 d.).

11. Vertinamuoju atveju BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia vienu ar keliais iš šių alternatyvių būdų: a) didelio prekių kiekio pažymėjimu svetimu prekių ženklu neturint leidimo; b) svetimu prekių ženklu pažymėtų didelio prekių kiekio pateikimu realizuoti neturint leidimo; c) pasinaudojimu svetimu paslaugų ženklu neturint leidimo. BK 204 straipsnio 1 dalies dispozicija sukonstruota vartojant jungtukus tiek ,,ar“, tiek ,,arba“, kurie turi ne jungiamąją, o skiriamąją reikšmę. Todėl šio nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis padariniai – didelė žala – teisėjų kolegijos vertinimu, nėra siejamas su visomis šio BK straipsnio 1 dalyje nurodytomis alternatyviomis veikomis.

12. Atsižvelgiant į tai ir į BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos konstrukciją, darytina išvada, kad BK 204 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, šią dispoziciją aiškinant vertinamojo požymio „didelė žala“ aspektu, kaltinimas N. R. yra aprašomas pagal nusikalstamos veikos sudėtį apimančią neturint leidimo svetimu prekių ženklu pažymėtų prekių pateikimą realizuoti. Taigi, aptariamo nusikaltimo sudėties būtinuoju nusikalstamos veikos objektyviuoju požymiu yra prekių, kurios buvo pažymėtos svetimu prekių ženklu ar (ir) pateiktos realizuoti, kiekis ir jų vertė suponuojanti pavojingus padarinius – didelę žala, atsirandančią pasinaudojus svetimu paslaugų ženklu.

13. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme N. R. savo kaltę neigė, paaiškinusi, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose dirba keturis metus ir visas prekes savo lėšomis įsigyja legaliai, neturi specialaus supratimo apie prekės ženklus, dalį prekių pagal jai išrašomas sąskaitas-faktūras ji įsigyja L., o dalį – G., o pardavėjas nenurodo, ar prekės yra originalios. Pati užsiima tik mažmenine prekyba. Nežinojo ir nesuprato, kad savo parduotuvėse siūlo ir prekiauja neoriginaliomis prekėmis neturėdama tokių prekių ženklų savininkų leidimo, ir kad pateikė realizuoti didelį prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu, kiekį. Tačiau, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek N. R. kaltės neigimą sąlygojo jos siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, o pirmosios instancijos teismas, nors iš esmės teisingai nustatęs objektyviuosius šios veikos požymius, nepagrįstai nepripažino N. R. kaltės dėl subjektyviojo šios veikos požymio – jos tyčios.

14. Prokurorė pagrįstai savo apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas subjektyviojo BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymio – kaltininko tyčios prasme, įrodymus įvertino neteisingai, teikdamas pirmenybę būtent išteisintosios parodymams – N. R. gynybinei pozicijai, nevertindamas kitų byloje esančių duomenų, neabejotinai pagrindžiančių jos kaltę, įrodymus vertino selektyviai, nesujungdamas jų į nuoseklią, loginę grandinę, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus.

15. Iš naujo savarankiškai vertinant šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, ir nurodo tuos pirmosios instancijos teismo jau ištirtus ir formaliai skundžiamame nuosprendyje aprašytus įrodymus, dėl kurių, kaip sudarančių veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 objektyviosios pusės dalyje sudėtį jau buvo pasisakyta skundžiamame nuosprendyje ir jų nekartoja (skundžiamo nuosprendžio 4–26 lapai), tačiau pasisako dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir veikos subjektyvios pusės elemento – N. R. tyčios įrodytumo.

16. Iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas pagal BK 204 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas Kauno apskrities VPVK vyriausiojo tyrėjo G. J. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta jog po 2021 m. balandžio 28 d. atlikto kontrolinio pirkimo MB „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnei už 22,00 eurus buvo parduota viena pora batų, kurie pažymėti prekės ženklu „Chanel“ (1 t., b. l. 1), o liudytoju apklaustas G. J. nurodė, kad vykdant Lietuvos Respublikos policijos įstatymu pavestas funkcijas atlikti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, iš aptarnaujamos teritorijos gyventojų buvo gaunama informacija, kad N. R. socialiniame tinkle „Facebook“, savo paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ prekiauja įvairiais drabužiais, avalyne bei kitais daiktais, kurie pažymėti garsiais prekiniais ženklais, tačiau galimai tai yra klastotės. Peržiūrėjus paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ patalpintą informaciją, buvo nustatyta, kad šioje paskyroje yra keliamos įvairios fotonuotraukos su drabužiais, avalyne, su kainomis, dydžiais, spalvomis. Ant dalyje patalpintų paskyroje prekių buvo matyti užrašai su žymių prekės ženklų užrašais. Kadangi svetimas prekių ženklų naudojimas yra įstatymo uždrausta veikla, aiškinantis ar „(duomenys neskelbtini)“ veikla nepažeidžia įstatymų reikalavimų, buvo atliktas pirminis informacijos patikrinimas, tai yra nustatyta, kad minėta paskyra gali priklausyti Mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė yra N. R., kuri įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini)mieste (3 t., b. l. 10–11, 12). Nors teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas G. B. nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nebuvo gauti skundai iš prekių ženklų savininkų ir/ar klientų dėl pažeidimų, nebuvo rašomos pretenzijos MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau paaiškino, kad nustačius jog internetinėje prekyboje prekiaujama įtartinomis prekėmis (be prekių ženklų savininkų leidimo), pirmiausia yra pateikiama pretenzija. Specialisto K. S. paaiškinimu nustatyta, kad įsitikinti, jog įgyta prekė yra originali, reikia prašyti prekių tiekėjo dokumentų, kad prekės yra teisėtos. Pagrindinis klausimas yra tiekėjo patikimumas. Visgi, nesutiktina, jog N. R. galėjo nežinoti ir nesuprasti jog pati ne tik įgyja, bet ir siūlo įsigyti bei prekiauja garsių prekės ženklų klastotėmis.

17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ištirti įrodymai, vertinant juos visumos kontekste, o ne atskirai, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, paneigia išvadą, kad N. R. veiksmuose nėra BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės būtinojo požymio – tyčios. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltininkės elgesys buvo sąmoningas ir tyčinis. Iš skundžiamo nuosprendžio įrodymų vertinimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadas dėl kaltininko tyčios nebuvimo, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė N. R. parodymams. Kaip jau minėta, išteisintoji N. R. nei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nei duodama parodymus pirmosios instancijos teisme neneigė, kad minėtos prekės buvo surastos pas ją parduotuvėse ir/ar gyvenamojoje vietoje, taip pat neneigė, kad šias prekes ji pateikė turėdama tikslą jas parduoti. Ši aplinkybė byloje neginčijama. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo kad N. R. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad minėtos prekės yra neoriginalios, todėl, nesant jos kaltės, ji pagal minėtą baudžiamojo kodekso straipsnį išteisinta.

18. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutikti su tokiais skundžiamo nuosprendžio teiginiais neturi pagrindo. Atsiliepimu į prokurorės apeliacinį skundą išteisintosios gynėjas, advokatas Vytautas Sirvydis pagrįstai nurodo, kad BK 204 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia, kuri yra būtina BK 204 straipsnio 1 dalies sudėčiai, ir kurios buvimą savo veiksmuose N. R. neigė. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, asmens kaltė nustatoma ne vien tik iš kaltinamojo asmens parodymų, jo prisipažinimo ar neprisipažinimo dėl padarytos veikos, bet ir iš kitų objektyvių veikos aplinkybių. Nustatant konkrečią kaltės formą (tyčia ar neatsargumas) būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

19. Byloje neginčijamai nustatyta, kad N. R. dar iki aptariamo įvykio nuolatos užsiėmė mažmenine prekyba rūbais, avalyne, kvepalais ir kitais aksesuarais, valdė kelias fizines parduotuves, taip pat siūlė prekes įsigyti internetu ir tą darė pakankamai ilgą laiką – apie ketverius metus, taigi turėjo sukaupusi patirtį prekybos ir pardavimų srityje. Nors pirmosios instancijos teisme N. R. nurodė, kad neturi specialių žinių nustatyti ar jos parduodamos prekės nėra padirbiniai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai negali būti pagrindas jos nekaltumo patvirtinimui, nes tokiu būdu vien dėl to, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, būtų paneigiama tokios nusikalstamos veikos esmė. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad N. R. pakankamai ilgą laiką užsiimdama prekybine veikla gerai išmanė, žinojo ir suprato tokios veiklos pagrindus, žinojo prekių kainas rinkoje jų rūšis ir kokybę, o nustatydama mažmeninę atitinkamos prekės kainą, kurią norėjo už ją gauti, neabejotinai vertino rinkos situaciją ir tai kaip vienas ar kitas daiktas yra apipavidalintas ir pateikiamas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, netgi vidutiniam vartotojui, o jau nekalbant apie mažmeninės prekybos veikla iki aptariamo įvykio nuolatos užsiėmusią N. R., nereikalingos specialios žinios ir įgūdžiai atskirti pasaulyje garsių prekės ženklų originalią produkciją nuo klastočių vien pagal jų kainą. Sutiktina su N. R. gynėjo, advokato Vytauto Sirvydžio atsiliepimo į prokurorės apeliacinį skundą motyvu, jog jo ginamoji neturėjo galimybės naudotis neviešomis elektroninių duomenų bazėmis, pagal kurias būtų galima atskirti originalų daiktą nuo padirbinio, tačiau šiuo atveju visiškai nėra svarbu N. R. tikslus žinojimas pagal kuriuos konkrečius požymius galima identifikuoti klastotę, jų konkrečius požymius ir pan., kurie, kaip nurodė asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ specialistai sąmoningai nėra skelbiami viešai. Subjektyvus N. R. žinojimas, jog ji siūlo įsigyti ir prekiauja pasaulyje žymių prekių klastotėmis grindžiamas visu byloje aptartų duomenų kompleksu – turima asmenine patirtimi, jų įsigijimo aplinkybėmis, kokybe ir kaina, kas teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą apie jos tyčinius veiksmus. Kita vertus, N. R. turėjo realių galimybių, o ir pareigą užtikrinti, kad prekės, kurias ji pateikia realizuoti, nebūtų suklastotos. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl N. R. kaltės anaiptol nepaneigia ir išteisintosios aiškinimas, kad ji visas prekes įsigydavo G. ar L. Respublikoje, turi visus prekių įsigijimo dokumentus. Šioje dalyje atkreiptinas dėmesys, kad nors byloje yra peiktos sąskaitos faktūros, kvitai ir kiti prekių įsigijimo dokumentai, kurie buvo apžiūrėti 2022 m. balandžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolu, tačiau juose nekonkretizuojama kas įsigyjama, o rašoma tik bendra suma ir vienetai, jau nekalbant apie pardavėjo garantijas dėl prekių autentiškumo, jų atitikimo apipavidalintam prekių ženklui, įgaliojimo prekiauti tokia produkcija, todėl tokie prekių įsigijimo dokumentai be atitinkamu laiku buvusio prekybinio sandorio niekaip nepatvirtina, jog konkrečios prekės atitinka originalų prekių ženklą. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo motyvais, jog nežiūrint į tai, kad N. R. prekes įsigydavo G. ar L. Respublikoje, ji, kaip bet kuris kitas protingas, atsakingas asmuo, vartotojas, ar asmuo užsiimantis prekyba gaminiais, vizualiai pažymėtais garsių pasaulyje įmonių prekių ženklais, turėjo galimybių ir pareigą įsitikinti, kad pateikia savo pirkėjui originalų gaminį. Tai, kad įsigyjant prekes būdavo išrašomos sąskaitos faktūros, išduodami kvitai, nuo pareigos įsitikinti iš didmenos pardavėjo gaunamos prekės originalumu, ketinant ją pateikti ir parduoti kaip originalią, neatleidžia, kadangi priešingu atveju būtų sudarytos galimybės nevaržomai rinkoje pateikti ir realizuoti suklastotus gaminius, kaip originalius, iš anksto žinant, kad už tai nebus taikoma jokia atsakomybė ir tai nėra vien galimos civilinės atsakomybės dėl patirtos žalos atlyginimo klausimas, kaip kad skundžiamame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas specialistas K. S., kuris nurodė, kad įsigyjant prekes yra svarbus tiekėjo patikimumas, kuris turi pateikti prekių įsigijimo dokumentus, o prieš įsigyjant prekes būtina įsitikinti ar tiekėjui galima grąžinti prekes, ar jis garantuoja, kad visos prekės yra originalios, ar prisiima už tai atsakomybę (5 t., b. l. 79), ko šioje byloje N. R. veiksmuose nustatyta nebuvo. Byloje surinkti duomenys apie pilkos-melsvos (džinso) spalvos batelius, kurie buvo pažymėti prekės ženklu panašiu į „Chanel“ prekės ženklą ir parduoti liudytojai I. P., tik patvirtina faktą, kad N. R. veiksmai atlikti versliškai ir visos prekės buvo pateikiamos turint tikslą jas parduoti.

20. Nors išteisintosios N. R. gynėjas savo baigiamojoje kalboje apeliacinės instancijos teisme kėlė byloje pateiktų specialisto K. S. išvadų patikimumo klausimą kaip ir abejojo paties specialisto kompetencija ir nešališkumu, kadangi šis atstovauja asociacijai „ (duomenys neskelbtini)“, ir yra jos vadovas, o būtent ši asociacija ir yra prekės ženklų savininkų apsauga suinteresuotas juridinis vienetas. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į ta, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme specialistui nebuvo reiškiami nušalinimai, o ir jokių aplinkybių, kurios apeliacinius skundus nagrinėjančiam teismui leistų pagrįstai suabejoti tyrimą atlikusio specialisto nešališkumu, nenurodyta. Ta aplinkybė, kad specialisto išvadoje nėra konkrečiai nurodyta, kokiais kriterijais ar požymiais remiantis buvo nustatytas prekių originalumas, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti specialisto kompetencija ir nešališkumu, kadangi, kaip paaiškino pats specialistas, požymiai, kuriais remiantis prekės buvo pripažintos kaip neatitinkančios gamintojo keliamų reikalavimų, yra konfidencialūs, o jų atskleidimas gali apsunkinti analogiškų prekių identifikavimą bei apsaugą nuo klastotų prekių ateityje. Tyrimą atlikęs specialistas buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingos išvados surašymą bei paaiškinimų pateikimą pagal BK 235 str., apklausiamas teisme dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą įspėtas pakartotinai, todėl išteisintosios gynėjo apeliavimas į tai, kad buvo padaryti procesiniai pažeidimai, neatitinka tikrovės. Tai, kad išvada sudaryta iš specialisto nuomonės bei tiesioginio prekės ženklo turėtojo patvirtinimo dėl autentiškumo taip pat nesudaro pagrindo abejoti specialisto išvados patikimumu ir tyrimą atlikusio specialisto kompetencija bei nešališkumu, kadangi specialisto išvados pateikimas ir turinys šiuo atveju yra nulemtas tyrimo bei tiriamų objektų specifikos. Šioje byloje buvo tiriamas žymių gamintojų prekių ženklais pažymėtų prekių originalumas, todėl buvo būtina dėl tiriamų prekių originalumo kreiptis į tokių prekių gamintojus, kurie ir konstatavo faktą, ar prekė yra originali, ar ne. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo teisė. Įrodymus teismas vertina ne atskirai, o visumoje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo specialisto išvados bei jo paaiškinimų teisme nelaikyti įrodymais ir jais nesiremti priimant nuosprendį. Ta aplinkybė, kad apeliantas subjektyviai vertina byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir specialisto išvadą, nesudaro pagrindo abejoti tokių išvadų teisingumu.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, išteisintosios N. R. keliamą versiją apie neva jos nežinojimą, kad prekiauja padirbiniais akivaizdžiai paneigia ir jos pačios elgesys prieš atliekant kratą adresu (duomenys neskelbtini), apie ką pirmosios instancijos teismas nutylėjo, o būtent, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnas E. N., atlikęs kratą N. R. gyvenamajame name ir pagalbinėse patalpose, nurodė, kad nuvykus atlikti kratą ir laukiant prie N. R. gyvenamosios vietos, grįžusi namo N. R. iš savo gyvenamojo namo išnešė vieną juodos spalvos plastikinį šiukšlių maišą, kurio talpa apie 120 litrų ir jį permetė per tvorą, sklypo gale, į kito gyventojo sklypą. Grįžusi į namo vidų iš ten išnešė dar vieną maišą, kurį išmetė į mėlynos spalvos konteinerį esantį kieme ir tik po to jį su kolega įsileido į kiemą (3 t., b. l. 18). 2021 m. balandžio 28 d. kratos protokole užfiksuota, kad prie namo esančio plastikinio konteinerio viduje rastas plastikinis maišas su pasaulyje garsių firmų rūbais ir batais. Taip pat už namo sklypo tvoros rastas maišas kuriame taip pat buvo rasti pasaulyje garsių firmų rūbai ir batai (1 t., b. l. 110). Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad N. R. sąmoningai siekė paslėpti turimus rūbus ir avalynę, žinodama, kad prekės nėra originalios. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent nustatytos nusikalstamos veikos objektyviosios aplinkybės atspindi subjektyviąją pusę – tiesioginę tyčią, t. y. tai, kad N. R. suvokė, jog neturėdama prekių ženklų savininkų leidimo pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtą svetimu prekių ženklu, numatė, kad dėl jos veikos prekių ženklų savininkai patirs didelę žalą, ir to norėjo bei siekė.

22. Taigi, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog N. R., neturėdama prekių ženklų savininkų leidimo, pateikė realizuoti didelį prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu, kiekį. Teisėjų kolegija įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus, tačiau netinkamai pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, pripažįsta įrodytomis šias N. R. įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes: – ji neturėdama prekių ženklų savininkų leidimo pateikė realizuoti didelį prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu, kiekį, o būtent, pažeisdama Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (redakcija nuo 2020 m. balandžio 25 d. 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, gali uždrausti: siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas“, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2021 m. balandžio 15 d. 11.45 val., socialiniame tinklalapyje „Facebook“ sukurtoje paskyroje „K. R.“ neturėdama prekių ženklų savininkų leidimo, paskelbė, kad parduoda garsių gamintojų prekes, reklamavo bei siūlė jas įsigyti, ir iki 2021 m. balandžio 28 d. 11.14 val., MB „K. R.“ parduotuvėse, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei savo namuose, esančiuose adresu - (duomenys neskelbtini), neturėdama prekių ženklų savininkų leidimo laikė ir pateikė realizuoti šias pardavimui skirtas prekes, pažymėtas svetimais prekių ženklais, kurios buvo rastos ir paimtos patikrinimo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnų ir asociacijos (duomenys neskelbtini) specialistų, t. y.:

- Vokietijos įmonei „ADIDAS AG“ ir Nyderlandų įmonei „ADIDAS INTERNATIONAL MARKETING B.V.“ priklausančiu prekių ženklu „ADIDAS“ pažymėtus drabužius: keturias kelnes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 39,95 eurai, bendros 159,80 eurų vertės; tris džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 49,95 eurai, bendros 149,85 eurų vertės; šešias striukes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 99,95 eurai, bendros 599,70 eurų vertės; penkis marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 27,95 eurai, bendros 139,75 eurų vertės; trisdešimt aštuonias poras batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 49,95 eurai, bendros 1 898,10 eurų vertės; du vienetus sportinių batelių be atitinkamos poros, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 49,95 eurai, bendros 99,90 eurų vertės; dvi kuprines, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 34,95 eurai, bendros 69,90 eurų vertės; kombinezoną, kurio atitinkamo teisėto gamintojo gaminamo originalios vieneto prekės vieneto kaina nenustatyta;

- JAV įmonei „CALVIN KLEIN TRADEMARK TRUST KLEIN“ priklausančiu prekių ženklu „KALVIN KLEIN“ pažymėtus drabužius: vienus marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 35,00 eurai; tris džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 79,90 eurai, bendros 239,70 eurų vertės;

- Šveicarijos įmonei „CHANEL SARL“ priklausančiu prekių ženklu „CHANEL“ pažymėtus drabužius: vieną porą batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 710,00 eurų; tris poras basučių, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 1 200,00 eurų, bendros 3 600,00 eurų vertės;

- JAV įmonei „ALL STAR C.V.“ priklausančiu prekės ženklu „CONVERSE“ pažymėtus batus: vieną porą batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 64,95 eurai;

- Nyderlandų įmonei „COTY B.V.“ priklausančiu prekių ženklu „JOOP“ pažymėtus daiktus: vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 15,99 eurai;

- Italijos įmonei „DOLCE & GABBANA TRADEMARKS S.R.L.“ priklausančiu prekių ženklu „DOLCE & GABBANA“ pažymėtus daiktus: vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 56,95 eurai;

- JAV fiziniam asmeniui FORD, THOMAS C. priklausančiu prekių ženklu „TOM FORD“ pažymėtus daiktus: vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 144,00 eurai;

- Liuksemburgo įmonei „FILA LUXEMBOURG S.A.R.L.“ priklausančiu prekių ženklu „FILA“ pažymėtus drabužius: aštuonias poras batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 44,99 eurai; bendros 359,92 eurų vertės;

- Italijos įmonei „GUCCIO GUCCI SPA“ priklausančiu prekių ženklu „GUCCI“ pažymėtus drabužius: dvejas kelnes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 980,00 eurai, bendros 1 960,00 eurų vertės; dvejus drabužių komplektus (marškinėliai ir sijonas), kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 1 240,00 eurų, bendros 2 480,00 eurų vertės; vienus šortus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 690,00 eurai; devynis marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 390,00 eurų; bendros 3 510,00 eurų vertės; tris poras basučių, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 690,00 eurų, bendros 2 070,00 eurų vertės; dvejus džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 850,00 eurų, bendros 1 700,00 eurų vertės; vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 66,95 eurai;

- Vokietijos įmonei „HUGO BOSS TRADE MARK MANAGEMENT GMBH & CO. KG“ priklausančiu prekių ženklu „HUGO BOSS“ pažymėtus drabužius: šešis marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 49,95 eurai, bendros 299,70 eurų vertės; dvejas kelnes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 119,95 eurai, bendros 239,90 eurų vertės; keturias poras batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 199,00 eurai, bendros 796,00 eurų vertės;

- JAV įmonei „LEVI STRAUSS & CO.“ priklausančiu prekės ženklu „LEVI’S“ pažymėtus drabužius: keturis džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 74,95 eurai, bendros 299,80 eurų vertės;

- Prancūzijos įmonei „LOUIS VUITTON MALLETIER“ priklausančiu prekės ženklu „LOUIS VUITTON“ pažymėtus drabužius: dvejus marškinėlius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 550,00 eurų, bendros 1 100,00 eurų vertės; vienus marškinius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 1 300,00 eurų; vieną vaikiškų rūbų komplektą (džemperis ir kelnės), kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės kaina nenustatyta; keturias poras basučių, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 490,00 eurų , bendros 1 960,00 eurų vertės;

- Šveicarijos įmonei „MICHAEL KORS (SWITZERLAND) INTERNATIONAL GMBH“ priklausančiu prekės ženklu „MICHAEL KORS“ pažymėtus drabužius: aštuonias poras batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 285,00 eurai, bendros 2 280,000 eurų vertės;

- JAV įmonei „NIKE INNOVATE C.V.“ priklausančiu prekių ženklu „NIKE“ pažymėtus drabužius: dvi striukes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 89,95 eurai, bendros 179,90 eurų vertės; vienas kelnes, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 34,95 eurai; dvi kuprines, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 24,95 eurai, bendros 49,90 eurų vertės; vieną sportinį kostiumą, kurio atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 99,95 eurai; vieną drabužių komplektą (marškinėliai ir kelnės), kurio atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 57,90 eurai; dvylika porų batų, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 54,95 eurai, bendros 659,40 eurų vertės; keturias poras basučių, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 27,95 eurai, bendros 111,80 eurų vertės; tris džemperius, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 39,95 eurai, bendros 119,85 eurų vertės;

- Italijos įmonei „GIANNI VERSACE S.R.L.“ priklausančiu prekės ženklu „VERSACE“ pažymėtus daiktus: vienus kvepalus, kurių atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 52,95 eurai;

- Nyderlandų įmonei „TOMMY HILFIGER LICENSING B.V.“ priklausančiu prekės ženklu „TOMMY HILFIGER“ pažymėtus drabužius: vieną megztinį, kurio atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios vieneto prekės rinkos kaina – 211,00 eurų, kurių apipavidalinimas (žymėjimas, etiketės, dizainas, prekių ženklai ir kitos detalės) neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų ir šios prekės yra pažymėtos registruotais prekių ženklais ar žymenimis, klaidinančiai panašiais į registruotus prekių ženklus, be atitinkamų prekių ženklų savininkų leidimo, t. y. iš viso pateikė realizuoti didelį kiekį – 161 vienetą prekių, kurių bendra atitinkamų teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių rinkos kaina lygi 31 008,86 eurų.

23. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje N. R. veika buvo kvalifikuota pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 204 straipsnio 1 dalies redakciją (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2023 m. birželio 1 d.), numačiusią atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

24. Pagal naują BK 204 straipsnio 1 dalies redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), kuri įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d., straipsnio dispozicija buvo papildyta naujais alternatyviais požymiais – didelė vertė, įgijo, gabeno ir laikė komerciniais tikslais atsakomybės, tačiau šių požymių atsiradimas neįtakoja N. R. veiksmų kvalifikavimo pagal naujus nors ir alternatyvius požymius ir jos veiksmų vertinimo neišplečia. Visgi įstatymų leidėjas 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 pakeisdamas BK 204 straipsnio 1 dalį, numatė naujas alternatyvias bausmes, tarp jų ir viešųjų darbų bausmę. Taigi, naujasis įstatymas kaltinamosios N. R. atžvilgiu laikytinas švelnesniu, o pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, kadangi gali turėti reikšmės kaltam asmeniui parenkant ir skiriant bausmę, tai yra, taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios N. R. veiksmai kvalifikuojami pagal naują BK 204 straipsnio 1 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2023 m. birželio 1 d.

Dėl N. R. skirtinos bausmės

25. N. R. pripažinus kalta pagal BK 204 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925, kuris įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.) spręstinas ir bausmės paskyrimo klausimas. Prokurorė už šios nusikalstamos veikos padarymą N. R. prašė skirti 100 MGL (5 000,00 eurų ) dydžio baudą. Šis prokurorės prašymas tenkinamas.

26. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

27. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu N. R. pripažįstama kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 204 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925, galiojantis nuo 2023 m. birželio 21 d.). Baudžiamasis įstatymas už šios nusikalstamos veikos padarymą nustato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas N. R. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgia į tai, kad ji padarė tyčinį nusikaltimą, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant N. R. asmenybę, atsižvelgiama į tai, kad ji laikoma neteista, nes teistumas išnykęs, bausta administracine tvarka, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįregistruota, dirba, turi mažametį sūnų. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumą, įvertinus N. R. asmenybę, jai inkriminuoto nusikaltimo pavojingumą bei padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininkės sutikimo dirbti viešuosius darbus nebuvimą, daroma išvada, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio nuostatose, bus pasiekti N. R. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (už nesunkų nusikaltimą skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio). Baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos alternatyvios arešto ir laisvės atėmimo bausmės šiuo atveju akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, be to, skirti šios rūšies bausmes neprašoma ir prokurorės apeliaciniame skunde.

Dėl išteisintosios N. R. apeliacinio skundo ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimo išsprendimo

28. Nors išteisintoji N. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2021 m. balandžio 28 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais atlikus kratas jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). bei MB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje esančioje adresu (duomenys neskelbtini), šie nutarimai nebuvo patvirtinti per tris dienas nuo jų priėmimo todėl tiek patys proceso veiksmai, tiek ir kratų metu paimti daiktai yra atlikti tam neturint realaus procesinio pagrindo, tačiau su tokiais apeliantės argumentais negalima sutikti.

29. Kratos atlikimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja BPK 145 straipsnis, kuriame nurodyta, kad kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą, kuri daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Neatidėliotinais atvejais krata, gali būti atliekama ir prokuroro arba ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, tačiau visais šiais atvejais per tris dienas nuo nutarimo priėmimo turi būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą, kuris gali būti skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka (BPK 160¹ straipsnis).

30. Šiuo konkrečiu atveju kratos buvo atliktos 2021 m. balandžio 28 d., o iš byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad prokurorė kreipėsi su prašymais patvirtinti procesinės prievartos priemonių teisėtumą, t. y. dėl atliktų tyrime procesinių veiksmų – 2021 m. balandžio 28 d. (kratų) teisėtumo (1 t., b. l. 132–133, 137, 138), kurių teisėtumai yra patvirtinti 2021 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos S. K. nutartimis (1 t., b. l. 135, 136, 139). Ikiteisminio tyrimo teisėja, spręsdama klausimą dėl kratų teisėtumo patvirtinimo, atsižvelgė į tai, kad nors kratos buvo atliktos 2021 m. balandžio 28 d., tai yra daugiau nei prieš tris paras, tačiau atsižvelgusi į tai, jog prokurorė į teismą kreipėsi pirmą darbo dieną po poilsio dienų, prašymus tenkino ir patvirtino atliktų kratų teisėtumą (1 t., b. l. 135, 136, 139).

31. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prokurorės prašymai dėl kratų teisėtumo patvirtinimo buvo surašyti 2021 m. balandžio 30 d. (penktadienį), tačiau teismui pateikti tik po savaitgalio sekusią darbo dieną – 2021 m. gegužės 3 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 100 straipsnis reglamentuoja terminų skaičiavimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Skaičiuojant terminus, neįskaitoma valanda ir diena, kuria prasideda terminas, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dienomis skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinės dienos dvidešimt ketvirtą valandą. Jeigu proceso veiksmas turi būti atliekamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar teisme, terminas pasibaigia nustatytu darbo pabaigos metu.

32. Kaip jau buvo minėta, kratos buvo atliktos 2021 m. balandžio 28 d., todėl šiuo atveju trijų dienų terminas kreiptis dėl atliktų kratų teisėtumo patvirtinimo turėjo baigtis 2021 m. gegužės 1 d., tačiau ši dieną buvo ne tik šventinė, tačiau ir poilsio (šeštadienis). Atsižvelgus į BPK 100 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad tuo atveju, jei terminas pasibaigia ne darbo dieną, paskutine termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena, nėra pagrindo konstatuoti, jog minėti proceso veiksmai buvo atlikti neteisėtai, o jų rezultatas – daiktai paimti pagrįstai. Įvertinus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad, darant kratas N. R. gyvenamajame name ir pagalbinėse patalpose bei MB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės patalpose esančiose adresu (duomenys neskelbtini), bei kreipiantis dėl kratų teisėtumo patvirtinimo, nebuvo padaryti esminiai BPK 145, 160¹ straipsniuose nustatytų reikalavimų pažeidimai, todėl darant kratas gauti duomenys atitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus reikalavimus ir šioje dalyje nėra pagrindo pripažinti įrodymų rinkimo ir jų vertinimo pažeidimų.

33. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį išspręstinas ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas. Išteisintoji savo apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta daiktus, paimtus įvykis vietos apžiūros metu ir kratų metu sunaikinti. Pagrįstai skunde pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nenurodė BPK 94 straipsnio dalies ir punkto, tačiau vien dėl to, nėra pagrindo konstatuoti, kad pas sprendimas sunaikinti daiktus buvo nepagrįstas.

34. Byloje neginčytinai nustatyta, kad tiek įvykio vietos apžiūros metu, tiek ir atliktų kratų metu rasta ir paimta 161 vnt. prekių pažymėtų svetimais prekių ženklais be prekių ženklo savininkų leidimo, ir jų apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų. Taip pat nustatyta, kad visi šie daiktai priklauso N. R.. Taigi rastų daiktų nusikalstama kilmė objektyviai nustatyta – jie yra nusikalstamos veikos rezultatas ir BK 204 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykas. Tokių daiktų civilinė apyvarta uždrausta. Akivaizdu ir tai, kad šie daiktai turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Pagal BPK 91 straipsnį daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį turi būti sprendžiamas daiktinių įrodymų likimo klausimas (BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktą, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis BPK 108 straipsnio 3 dalies nuostata, daiktai, kurių apyvarta uždrausta, savininkui negrąžinami. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas negrąžinti 2021 m. balandžio 28 d. atliktų kratų metu rastus ir pareigūnų paimtus 161 vnt. prekių pažymėtų svetimais prekių ženklais be prekių ženklo savininkų leidimo, priešingai nei teigiama išteisintosios N. R. apeliaciniame skunde, nepažeidė BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 108 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė daiktinių įrodymų likimo klausimą, nuspręsdamas juos sunaikinti BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, jų nekonfiskavo. Jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pvz., netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais. Taigi, nežiūrint į tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas, tačiau teisėjų kolegija atsakydama į išteisintosios N. R. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – neturint leidimo svetimais prekių ženklais pažymėtas prekes, kurių apyvarta uždrausta, t. y. 161 vnt. prekių, – pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuspręsta sunaikinti pagrįstai, todėl išteisintosios N. R. apeliacinis skundas atmetamas.

35. Ikiteisminio tyrimo metu panaudotos pinigų kupiūros – 5,00 eurai (1 vnt.), 10,00 eurų (2 vnt.) 3 eurai (monetomis, 3 vnt.) (viso – 28,00 eurai), pateikti savanoriškai tyrėjos I. P. po kontrolinio pirkimo, ir perduoti saugoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui, paliktini Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato žinioje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. R. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Inos Zabielienės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

N. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 204 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir paskirti jai 100 MGL (5 000,00 (penkių tūkstančių) eurų) dydžio baudą.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Vokietijos įmonei „ADIDAS AG“ ir Nyderlandų įmonei „ADIDAS INTERNATIONAL MARKETING B.V.“ priklausančiu prekių ženklu „ADIDAS“ pažymėtus drabužius: kelnes, 4 vnt.; džemperius, 3 vnt.; striukes, 6 vnt.; marškinėlius, 5 vnt.; batus, 38 poros; sportinius batelius (be atitinkamos poros), 2 vnt.; kuprines, 2 vnt.; kombinezonus, 2 vnt.;

- JAV įmonei „CALVIN KLEIN TRADEMARK TRUST KLEIN“ priklausančiu prekių ženklu „KALVIN KLEIN“ pažymėtus drabužius: marškinėlius, 1 vnt.; džemperius, 3 vnt.;

- Šveicarijos įmonei „CHANEL SARL“ priklausančiu prekių ženklu „CHANEL“ pažymėtus drabužius: batus, 1 pora; sandalus, 3 poros;

- JAV įmonei „ALL STAR C.V.“ priklausančiu prekės ženklu „CONVERSE“ pažymėtus batus, 1 pora;

- Nyderlandų įmonei „COTY B.V.“ priklausančiu prekių ženklu „JOOP!“ pažymėtus kvepalus, 1 vnt.;

- Italijos įmonei „DOLCE & GABBANA TRADEMARKS S.R.L.“ priklausančiu prekių ženklu „DOLCE & GABBANA“ pažymėtus kvepalus, 1 vnt.;

- JAV fiziniam asmeniui FORD, THOMAS C. priklausančiu prekių ženklu „TOM FORD“ pažymėtus kvepalus, 1 vnt.;

- Liuksemburgo įmonei „FILA LUXEMBOURG S.A.R.L.“ priklausančiu prekių ženklu „FILA“ pažymėtus sportinius batus, 8 poros;

- Italijos įmonei „GUCCIO GUCCI SPA“ priklausančiu prekių ženklu „GUCCI“ pažymėtus drabužius: kelnes, 2 vnt.; drabužių komplektus (marškinėliai ir sijonas), 2 vnt.; šortus, 1 vnt.; marškinėlius, 9 vnt.; basutes, 3 poros; džemperius, 2 vnt.; kvepalus, 1 vnt.;

- Vokietijos įmonei „HUGO BOSS TRADE MARK MANAGEMENT GMBH & CO. KG“ priklausančiu prekių ženklu „HUGO BOSS“ pažymėtus drabužius: marškinėlius, 6 vnt.; kelnes, 2 vnt.; batus, 4 poros;

- JAV įmonei „LEVI STRAUSS & CO.“ priklausančiu prekės ženklu „LEVI’S“ pažymėtus džemperius, 4 vnt.;

- Prancūzijos įmonei „LOUIS VUITTON MALLETIER“ priklausančiu prekės ženklu „LOUIS VUITTON“ pažymėtus drabužius: marškinėlius, 2 vnt.; marškinius, 1 vnt. vaikiškų drabužių komplektus (džemperis ir kelnės), 1 vnt.; basutes, 4 poros;

- Šveicarijos įmonei „MICHAEL KORS (SWITZERLAND) INTERNATIONAL GMBH“ priklausančiu prekės ženklu „MICHAEL KORS“ pažymėtus batus, 8 poros;

- JAV įmonei „NIKE INNOVATE C.V.“ priklausančiu prekių ženklu „NIKE“ pažymėtus drabužius: striukes, 2 vnt.; kelnes, 1 vnt.; kuprines, 2 vnt.; sportinį kostiumą, 1 vnt.; drabužių komplektus (marškinėliai ir kelnės), 1 vnt.; batus, 12 porų; basutes, 4 poros; džemperius, 3 vnt.;

- Italijos įmonei „GIANNI VERSACE S.R.L.“ priklausančiu prekės ženklu „VERSACE“ pažymėtus kvepalus, 1 vnt.;

- Nyderlandų įmonei „TOMMY HILFIGER LICENSING B.V.“ priklausančiu prekės ženklu „TOMMY HILFIGER“ pažymėtą megztinį, 1 vnt., saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, sunaikinti kaip uždraustos veikos priemones (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

- pinigų kupiūras – 5,00 eurus (1 vnt.), 10,00 eurų (2 vnt.), 3,00 eurus (monetomis, 3 vnt.) (viso – 28 eurai), pateiktas savanoriškai tyrėjos I. P. po kontrolinio pirkimo, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato žinioje.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.