Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.);

S. C. (S. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 304 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. ir S. C. veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023 m. gruodžio 27 d. apie 16.40 val. UAB „IKI Lietuva“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai S. C. saugojo aplinką prie parduotuvės išėjimo durų, G. K. nuėjo į parduotuvės prekybos salę ir paėmė du 0,5 l talpos butelius degtinės „Lietuviška“, kurios 1 vnt. kaina 10, 99 eurų, bendra vertė 21,98 eurų, įsidėjo juos į savo krepšį, praėjo pro parduotuves kasas, neatsiskaitęs už prekes ir, matant apsaugos darbuotojui B. M. (B. M.), kuris sustabdė G. K. ir paprašė prekes grąžinti, G. K. prekių negrąžino, po to apsaugos darbuotojo akivaizdoje S. C. išstūmus užblokuotas parduotuvės duris, G. K. kartu su S. C. pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu, bendrais veiksmais, G. K. ir S. C. atvirai pagrobė svetimą, UAB „IKI Lietuva“ parduotuvei priklausantį, 21,98 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais G. K. ir S. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykis buvo labai seniai, t. y. 2023 m. gruodžio 27 d., visų detalių nepamena. Peržiūrėjus prie ikiteisminio tyrimo turimą vaizdo įrašą, atpažįsta save ir S. C., patvirtina, kad tai jis pavogė iš parduotuvės IKI, esančios (duomenys neskelbtini), du butelius degtinės „Lithuania“. Su juo buvo jo pažįstamas S. C., kuris laukė jo prie parduotuvės įėjimo, jis vienas nuėjo į parduotuvės prekybos salę, kur iš lentynos paėmė du butelius degtines „Lithuania“, kuriuos sudėjo į savo tašę. Praėjo pro kasas nesumokėjęs už degtinę, jam einant link durų, jį sustabdė apsaugos darbuotojas, kuris reikalavo parodyti, ką jis turi krepšyje, jis ištraukė tuščią plastikinį butelį ir jam parodė. Apsaugos darbuotojas buvo užblokavęs parduotuvės duris, bet jam nuėjus į šalį, S. C. duris kažkaip išstūmė ir jos atsidarė. Tada jie abudu pasišalino iš parduotuves, neatskaitę už degtinę. Degtinę nusprendė pavogti, kadangi norėjo išgerti, o pinigų neturėjo. Pabėgę su degtine iš minėtos parduotuvės, ją išgėrė su S. C. stoties rajone. Dėl įvykio labai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu S. C. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykis buvo labai senai, t. y. 2023 m. gruodžio 27 d., visų detalių nepamena. Peržiūrėjus prie ikiteisminio tyrimo turimą vaizdo įrašą, atpažino save ir patvirtina, kad tai jis išstūmė parduotuvės IKI, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojo, kuris bandė sulaikyti pažįstamą G. K., užblokuotas parduotuves duris, kad jie abudu pabėgtų iš minėtos parduotuvės neatsiskaitę už du butelius degtinės, kuriuos G. K. paėmė parduotuvės prekybos salėje ir įsidėjo sau į tašę, o jis tuo metu jo laukė prie parduotuvės įėjimo durų. Apsaugos darbuotojas iš pradžių reikalavo, kad G. K. parodytų, kas pas jį krepšyje, pastarajam nesutikus, kai durys jau buvo užblokuotos apsaugos darbuotojo, pastarasis kažkur nuėjo. Apsaugos darbuotojui kažkur nuėjus, jis pradėjo bandyti išstumti duris, kol jos neatsidarė ir tada jie su G. K. pasišalino iš parduotuves. Degtinę nusprendė pavogti, kadangi norėjo išgerti, o pinigų neturėjo. Pabėgę su degtine iš minėtos parduotuvės, ją išgėrė su G. K. Stoties rajone. Dėl įvykio labai gailisi

BK 178 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) nurodyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Be G. K. ir S. C. prisipažinimų jų kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojo B. M. parodymais, 2024 m. birželio 3 d. vaizdo įrašų apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad G. K. ir S. C. veikdami kartu 2023 m. gruodžio 27 d. apie 16.40 val. atvirai pagrobė svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį, 21,98 eurų vertės turtą, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus G. K. ir S. C. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamieji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę G. K., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – G. K. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą veikdamas su kitu asmeniu, taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta G. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 178 straipsnio 2 dalies (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Minėto straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas atsižvelgia į tai, kad G. K. ne kartą teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. K. daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko ir už smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Tai rodo, jog G. K. plačiąja prasme savo elgesio kritiškai nevertina, yra linkęs nesilaikyti visuomenei priimtinų normų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti arešto bausmės vykdymo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Skiriant bausmę S. C., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – S. C. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą veikdamas su kitu asmeniu, taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta S. C. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 178 straipsnio 2 dalies (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. C. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas atsižvelgia į tai, kad S. C. ne kartą teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. C. daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko ir už smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Tai rodo, jog S. C. plačiąja prasme savo elgesio kritiškai nevertina, yra linkęs nesilaikyti visuomenei priimtinų normų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti arešto bausmės vykdymo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.), ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. skirti galutinę bausmę – 30 parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. K. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

S. C. (S. C.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.), ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. C. skirti galutinę bausmę – 30 parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. C. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

S. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

1. arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2. nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r., tel. +370 34656441) atlikti arešto bausmės;

3. nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.