Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-09-12 · Administracinė byla Nr. I-8159-244/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-12
Bylos Nr.
I-8159-244/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Liudmila Zaborovska, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8159-244/2014
Proc. Nr. 3-61-3-01033-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2; 26; 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Egidijos Puzinskaitės, dalyvaujant pareiškėjui V. S., vertėjai Meilutei Krivickaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 3R-110(AG-88/01-2013) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24 d. rašto Nr. (1.34)7R-697 panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo antstolė Palma Kisielienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2013 m. vasario 20 d. padavė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir VAGK, Komisija) (VAGK byla Nr. AG-88/01-2013). Skunde pareiškėjas prašė atlyginti žalą, panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24/28 d. raštą Nr. (1.34.)-7R-697, taip pat prašė atlikti valstybės tarnautojų atestaciją. VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė 2013 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 3R-110(AG-88/01-2013), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (toliau – ir VAGK sprendimas).

VAGK sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjui priklausančios išmokėti lėšos (neturtinės žalos atlyginimas) buvo Teisingumo ministerijos dispozicijoje, o gavus antstolės patvarkymą, tos lėšos buvo pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą teisėtai (vadovaujantis nurodytais teisės aktais), taip pat tuo, kad skundžiamas Teisingumo ministerijos raštas nėra ministerijos, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimas ar veiksmai, o yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) reglamentuojami vykdymo proceso veiksmai ir informacijos pateikimas pareiškėjui, tuo, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo procedūrose.

Šalies argumentai

Pareiškėjas padavė teismui skundą (b. l. 1–5), kuriame prašė panaikinti VAGK 2013 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 3R-110(AG-88/01-2013) ir Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24/28 d. raštą Nr. (1.34)7R-697, priteisti 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad VAGK išnagrinėjo jo skundą ir priėmė sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka. 2012 m. gegužės 14 d. priimtas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-582-406/2012, kuriuo pareiškėjui priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 300 Lt neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje 2013 m. sausio 21 d. gautas antstolės P. Kisielienės patvarkymas, kuriame nurodyta, kad antstolei vykdyti yra pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. A2.2-1518-88/09, išduotas 2009 m. kovo 19 d., dėl 700 Lt, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. A2.2-1644-582/2011, išduotas 2011 m. kovo 9 d., dėl 500 Lt išieškojimo iš pareiškėjo. Teisingumo ministerija 2013 m. sausio 24/28 d. raštu Nr. (1.34)7R-697 nurodė, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas bus pervestas į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas Komisijai skundė Teisingumo ministerijos valdininkų neteisėtus veiksmus, nurodė, kokiais jų veiksmais pažeistos teisės aktų nuostatos. Pareiškėjo manymu, Teisingumo ministerijos valdininkų veiksmai yra biurokratiški ir savavališki, šie valdininkai negali eiti savo pareigų. Nurodė, kad Komisija rėmėsi teisės normomis ir jas aiškino tik atsakovo naudai. Pareiškėjas rėmėsi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, ratifikuota 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865 (6 straipsniu, 13 straipsniu, 14 straipsniu). Teigė, kad yra diskriminacijos faktas. Teisingumo ministerija privalėjo veikti taip, kad nebūtų netinkamo elgesio su prašytojais. Dėl netinkamų veiksmų Teisingumo ministerijos raštas turi būti panaikintas. Komisija neįvertino žalos kompensavimo esmės ir to, kad žalos atlyginimui netaikytini antstolių veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Teisingumo ministerijos veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Neturtinė žala padaryta todėl, kad pareiškėjas buvo priverstas kankintis, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo ribojamos daugiau negu numatyta įstatymuose. Todėl manė, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti. Taip pat nurodė, kad žala turi būti atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime (b. l. 31–33) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime pažymėjo, kad aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia skundo reikalavimą, yra paremtos emocijomis, o ne teisiniais argumentais. Pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių teisės aktų ar viešojo administravimo principų pažeidimo faktų. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Todėl Teisingumo ministerija 2012 m. lapkričio 20 d. gavo iš Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-582-406/2012, kuriuo iš valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, pareiškėjui priteista 300 Lt neturtinės žalos. Teisingumo ministerija 2013 m. sausio 16 d. gavo antstolės Palmiros Kisielienės patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0093/10/06432, kuriuo antstolė areštavo pareiškėjui, kaip skolininkui, priklausančias bei išmokėtinas pinigines lėšas ir įpareigojo pervesti lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą. Apie tai, kad Teisingumo ministerija negali išmokėti pareiškėjui priteistos pinigų sumos, nes privalo įvykdyti antstolės nurodymą, pareiškėjas buvo informuotas Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24/28 d. raštu Nr. (1.34.)7R-697. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, todėl vykdant šį patvarkymą, pareiškėjui priteistas 300 Lt neturtinės žalos atlyginimas buvo pervestas į antstolės P. Kisielienės depozitinę sąskaitą. Taigi Teisingumo ministerija teisėtai įvykdė antstolės patvarkymą ir pervedė pareiškėjui priklausančias lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolio procesiniai veiksmai (šiuo atveju patvarkymo surašymas) gali būti skundžiami pirmiausia pačiam antstoliui, o antstoliui nepatenkinus skundo, jis perduodamas nagrinėti teismui. Tokiu būdu Teisingumo ministerija negali vertinti antstolės P. Kisielienės veiksmų. VAGK pareiškėjo skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad iš teisinio santykio ir skundžiamo rašto turinio matyti, jog 2013 m. sausio 24/28 d. raštas Nr. (1.34.)7R-697 nėra susijęs su Teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjekto, individualiais administraciniais sprendimais ar veiksmais, vykdant Teisingumo ministerijos turimas valstybės pavestas funkcijas viešojo administravimo srityje. Teisingumo ministerijos veiksmai susiję su CPK reglamentuojamu antstolio reikalavimų vykdymo procesu ir jo turinio eigoje besiklostančiais teisiniais santykiais. Pareiškėjui Kauno apygardos administracinio teismo priteistos piniginės lėšos (300 Lt) dėl neturtinės žalos atlyginimo nepatenka į tas pinigines lėšas, iš kurių antstolis negali vykdyti išieškojimo (CPK 739 straipsnis). Ministerijos teisės ir pareigos šiuo atveju yra tokios pat, kaip ir visų kitų subjektų, kurių veiksmus reglamentuoja CPK. Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24/28 d. raštas Nr. (1.34.)7R-697 yra informavimas apie antstolės veiksmus ir tai, ką ministerija privalo tokiu atveju daryti. Nesutiko ir su reikalavimu atlyginti žalą. Paaiškino, kad pareiškėjas savo skunde teismui apsiribojo tik neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiu teiginiu dėl jos atsiradimo, nepaisydamas jam tenkančios pareigos ne tik suformuluoti konkretų skundo reikalavimą, nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos atsiradimo aplinkybės yra abstrakčios, visiškai neparemtos konkrečiais įrodymais. Jo teiginiai apie padarytą žalą yra prielaidos, todėl negali būti pagrindu reiškiamam reikalavimui patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas, byla iš dalies nutraukiama.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24/28 d. rašto, kuriame nurodoma, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas bus pervestas į antstolės depozitinę sąskaitą, teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. gegužės 14 d. priimtas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisingumo ministerijoje 2013 m. sausio 21 d. gautas antstolės P. Kisielienės patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0093/10/06432, kuriuo antstolė areštavo pareiškėjui, kaip skolininkui, priklausančias bei išmokėtinas pinigines lėšas ir įpareigojo pervesti lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą.

Teisingumo ministerija 2013 m. sausio 24/28 d. raštu Nr. (1.34)7R-697 nurodė, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas bus pervestas į antstolės depozitinę sąskaitą.

Pareiškėjas 2013 m. vasario 20 d. padavė skundą VAGK. Skunde pareiškėjas prašė atlyginti žalą, panaikinti Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24/28 d. raštą Nr. (1.34.)-7R-697, taip pat prašė atlikti valstybės tarnautojų atestaciją. VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė 2013 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 3R-110(AG-88/01-2013), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas prašo panaikinti VAGK 2013 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 3R-110(AG-88/01-2013) ir Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24/28 d. raštą Nr. (1.34)7R-697, priteisti 1000 Lt turtinei žalai ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi laikė nepaduotu skundą dėl 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Įvertinus byloje esančius dokumentus daroma išvada, kad skundžiamas VAGK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Vadovaujantis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Komisija nesprendžia bylų, numatytų ABTĮ 19 straipsnio 2 dalyje, kurios 3 punkte nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Todėl VAGK neturėjo kompetencijos nagrinėti pareiškėjo skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo ir šios skundo dalies nenagrinėjo.

Dėl reikalavimo atestuoti valstybės tarnautojus teismas konstatuoja, kad valstybės tarnybos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Pareiškėjas nėra šių santykių dalyvis, todėl negali reikalauti, kad darbdavys atliktų kokius nors veiksmus. Pareiškėjas gali tik teikti darbdaviui (šiuo atveju Teisingumo ministerijai) pranešimus apie valstybės tarnautojų daromus teisės pažeidimus, tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjas Teisingumo ministerijai dėl šio ginčo būtų skundęs tarnautojų veiksmus.

Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24/28 d. raštas Nr. (1.34)7R-697 yra informacinio pobūdžio raštas apie veiksmus, kuriuos Teisingumo ministerija atliks, vykdydama 2013 m. sausio 16 d. gautą antstolės Palmos Kisielienės patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0093/10/06432 ir turėdama savo žinioje pareiškėjui priklausančias išmokėti pinigines lėšas. Pareiškėjas nei skunde VAGK, nei skunde teismui nėra nurodęs, kad antstolės P. Kisielienės patvarkymas buvo nepagrįstas ir neteisėtas, kad jokie išieškojimai iš pareiškėjo lėšų ar turto nėra vykdomi, nors tai taip pat neturėtų reikšmės sprendžiant šią bylą. Pareiškėjas antstolės vykdymo veiksmus galėjo skųsti tik CPK nustatyta tvarka (CPK 510, 512 straipsniai). Tuo tarpu Teisingumo ministerija privalėjo vykdyti gautą antstolės patvarkymą. Rašant šį informacinį raštą, pareiškėjui priklausanti išmokėti pagal teismo sprendimą 300 Lt suma dar nebuvo pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą (ši suma pervesta tik 2013 m. vasario 28 d.). Rašte tik informuojama, jog 300 Lt suma bus pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą, taigi pareiškėjui buvo sudaryta galimybė skųsti antstolės patvarkymą. Todėl teismas daro išvadą, kad šis raštas pareiškėjui jokių teisinių padarinių nesukelia, jo panaikinimas neturės jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Dėl to bylos dalis, kurioje skundžiamas informacinio pobūdžio raštas, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai ir nutrauktina pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą.

Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų.

Antstolė Palma Kisielienė vykdomojoje byloje Nr. 0093/10/06432 priėmė patvarkymą dėl skolininkui priklausančių mokėtinų piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, adresuotą Teisingumo ministerijai (b. l. 12, 48). Patvarkyme nurodoma, kad antstolei yra pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. A2.2-1518-88/09, išduotas 2009 m. kovo 19 d., dėl 700 Lt, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. A2.2-1644-582/2011, išduotas 2011 m. kovo 9 d., dėl 500 Lt išieškojimo iš V. S. išieškotojo valstybės naudai. Patvarkyme nurodoma, kad Teisingumo ministerija gali turėti skolininkui mokėtinų piniginių lėšų ar skolininkui perduotino jam nuosavybės teise priklausančio turto. Turto arešto mastas nustatytas 1590 Lt (iš jų 390 Lt vykdymo išlaidų). Nuo patvarkymo gavimo dienos Teisingumo ministerijos prašoma visas pareiškėjui priklausančias bei mokėtinas sumas pervesti į Palmos Kisielienės depozitinę sąskaitą. Iš spaudo patvarkyme daroma išvada, kad jis gautas Teisingumo ministerijoje 2013 m. sausio 21 d., tai patvirtina ir Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriaus vedėjos 2013 m. vasario 19 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 65). Pinigai buvo pervesti 2013 m. vasario 26 d. (b. l. 66). Taigi pinigai pervesti gavus antstolės patvarkymą ir daugiau nei po mėnesio bei praėjus mėnesiui po to, kai pareiškėjas buvo informuotas apie tokį būsimą veiksmą. Tik nuginčijus šį patvarkymą CPK nustatyta tvarka, Teisingumo ministerija galėtų jo nevykdyti.

Pareiškėjas skundą teismui iš esmės grindė tik tuo, kad antstolei perduotoji suma (300 Lt) buvo neturtinės žalos atlyginimas, kuris jam priteistas teismo, o neturtinės žalos paskirtis yra kompensuoti pareiškėjo dvasinius išgyvenimus ir kitus neturtinius praradimus, todėl ši suma iš jo negali būti atimama ir perduodama kitiems tikslams. Fakto, kad 300 Lt buvo pareiškėjui teismo priteista iš valstybės neturtinei žalai atlyginti, proceso šalys neginčija. Tačiau šis pareiškėjo argumentas neatitinka įstatymo reikalavimų. CPK 739 straipsnis pateikia galutinį sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Neturtinės žalos atlyginimas nepriskirtas tokiai kategorijai.

Pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymą Teisingumo ministerija valdo asignavimus, kurie skirti žalai, priteistai vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, atlyginti. Teisingumo ministerijos žinioje buvo ir V. S. pagal teismo sprendimą priteisti 300 Lt neturtinei žalai atlyginti, ši suma buvo areštuota antstolės patvarkymu, todėl pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą teisėtai ir pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Teisingumo ministerijos veiksmai pervedant pareiškėjui priklausančią 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumą į antstolės depozitinę sąskaitą, buvo teisėti. Kadangi nėra nustatyti neteisėti valdžios institucijos (Teisingumo ministerijos) veiksmai, todėl nėra būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą nekyla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127, 129 str.

nusprendė:

Nutraukti administracinės bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 24 d. rašto Nr. (1.34)7R-697 panaikinimo.

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 3R-110(AG-88/01-2013) palikti nepakeistą.

Kitus pareiškėjo V. S. reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėEgidija PuzinskaitėLiudmila Zaborovska