Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei J. J.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui Š. G., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Panevėžio mieste.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir atsakovas pateikė pasirašytą taikos sutartį, kuria jie gražiuoju susitarė dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo.

3. Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė J. J. pateikė išvadą ir nurodė, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir gali būti tvirtinama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Taikos sutartis tvirtintina.

4. CK 6.983 straipsnyje numatyta, kad taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo šios tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Taigi savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia tarp jų kilusį ginčą, pačios sutarties sąlygose apsibrėždamos savo teises ir pareigas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010).

5. Byloje pateikti įrodymai, kad (duomenys neskelbtini) gimusio N. M. gimimo liudijime motina nurodyta R. M., duomenų apie tėvą nėra. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo tėvystės fakto pripažinimą (taikos sutarties 1 punktas), konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų tėvystės faktui nustatyti CK 3.148 straipsnio prasme, todėl atsakovas pripažintinas N. M., gim. (duomenys neskelbtini), biologiniu tėvu (CK 3.146 straipsnio 1 dalis).

6. CPK 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Tokios sutarties teisme sudarymas reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą. Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje taikos sutartimi atsakovas prašė pripažinti, kad jis yra nepilnamečio vaiko N. M. tėvas ir nurodė, kad sutinka sūnui teikti reikalaujamo dydžio išlaikymą. Šalys nurodė, kad kompromiso būdu sutarė dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo teikimo, gyvenamosios vietos nustatymo. Patvirtino, kad joms žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės bei bylos nutraukimo procesiniai padariniai.

7. Taikos sutartimi tarp šalių kilęs teisminis ginčas byloje yra išsprendžiamas iš esmės ir dėl visų pareikštų ieškinio reikalavimų. Teismo posėdžio metu ieškovę atstovaujantis advokatas ir atsakovas prašė taikos sutartį tvirtinti, kaip atitinkančią šalių tikrąją valią. Bylos duomenimis tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku, todėl konkreti bendravimo tvarka nenustatoma. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė žodžiu pateikė išvadą, kuria patvirtino taikos sutarties atitikimą vaiko interesams.

8. Teismas, įvertinęs byloje vykstančio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, taikos sutarties sąlygas, sprendžia, kad taikos sutarties, kurios rašytinis tekstas pridedamas prie bylos, sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui bei nepažeis bylos šalių, jų nepilnamečio vaiko teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl prašymas patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą tenkinamas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

9. Teismas neturi duomenų apie tai, kad atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl atsižvelgiant į tai, kad šalys bylą baigė taikos sutartimi, iš atsakovo priteistina 25 procentai žyminio mokesčio bei 96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų nuo 383,33 Eur sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 93 straipsnio 1dalis, 99 straipsnis).

10. Teismo sprendimas, kuriuo nustatyta tėvystė, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo įsiteisėjimo dienos išsiunčiamas vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą (CPK 392 straipsnio 2 dalis). Teismas išaiškina šalims, kad patvirtinus taikos sutartį, šalys praranda teisę kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 294 straipsnis), bei tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytina kaip vykdomasis dokumentas ir gali būti įvykdyta priverstinai (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 270, 294 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti Š. G., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu N. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini)

Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą ieškovės R. M. ir atsakovo Š. G., tokiomis sąlygomis:

1. Atsakovas Š. G. pripažįsta, kad yra ieškovės R. M. sūnaus N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, N. M. yra jo vaikas.

2. Vaiko N. M. gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina ieškove R. M..

3. Vaiko tėvas Š. G., a.k. (duomenys neskelbtini) moka išlaikymą vaikui N. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2024 m. vasario 28 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta atsižvelgiant į infliaciją.

4. Vaiko tėvas Š. G., a.k. (duomenys neskelbtini) taip pat sumoka 3000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio vaiko N. M. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. vasario 27 d.). Šios sumos mokėjimas išdėstomas 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams : kiekvieną mėnesį mokant po 125 (vieną šimtą dvidešimt penkis) eurus. Mokėjimai pradedami nuo 2024 m. spalio mėnesio ir atliekami iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos. Likusioje dalyje savo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė R. M. atsisako.

5. Lėšų, skirtų vaiko N. M. išlaikymui nurodytų šios taikos sutarties 3 ir 4 punktuose, tvarkytoja uzufrukto teise skiriama jo motina R. M..

Civilinę bylą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui Š. G. nutraukti.

Priteisti iš Š. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 65 Eur (šešiasdešimt penki eurai) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 96 Eur (devyniasdešimt šeši eurai) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630) 31,87 Eur (trisdešimt vienas euras 87 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5662), šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 - AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 - Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB „Šiaulių bankas“, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB „Urbo bankas“.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriui, įregistravusiam vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.