- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-06
- Bylos Nr.
- 2-424-739/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07816-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, V. B.
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, V. B. dėl nekilnojamojo turto objekto – vieno kambario buto, esančio adresu: Parko g. 39-157, Panevėžyje, pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo valstybės nuosavybei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškimu prašo pripažinti bešeimininkiu ir perduoti valstybės nuosavybėn nekilnojamojo turto objektą – vieno kambario butą, esantį adresu: Parko g. 39-157, Panevėžyje, kurio unikalus Nr. 2797-6006-0016:0136.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutinka ir prašo teismą pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad viešame registre nėra nurodyti buto, esančio Parko g. 39-157, Panevėžyje, savininkai ar kiti asmenys, turintys teisių į jį. Byloje yra duomenų, kad 1993 m. AB „Panevėžio stiklas“ paskyrė butą, esantį adresu: Parko g. 39-157, Panevėžyje, naudotis V. B..Valstybės turto fondo duomenimis AB „Panevėžio stiklas“ privatizavimo metu nurodytas butas nebuvo apskaitomas įmonės balanse ir nebuvo įtrauktas į šios įmonės akcinį (įstatinį) kapitalą, todėl privatizuojant įmonę Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, butas privatizuotas nebuvo. Šį faktą taip pat patvirtina byloje esantis 2000-10-24 AB „Panevėžio stiklas“ pareiškimas, kuriame nurodoma, kad AB „Panevėžio stiklas“ balanse kaip turtas nėra apskaitomos patalpos, esančios Parko g. 39-157, Panevėžyje, bei 2009-06-18 AB Warta Glass Panevėžys (buvęs pavadinimas – AB „Panevėžio stiklas“) pareiškimas, kad AB Warta Glass Panevėžys neturi jokių pretenzijų į butą, esantį Parko g. 39-157, Panevėžyje, nes įmonės balanse šio turto nėra. Todėl pareiškėjas įvykdęs visas privalomas turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras, kreipėsi į teismą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo valstybei. Įstatyme įtvirtinta, kad bešeimininkio daikto pasisavinimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 5 p.). Pagal CK 4.57 straipsnį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko ar kurio savininkas nežinomas. Taigi aplinkybė, kad daiktas neturi savininko ar savininkas nėra žinomas, yra būtina pripažinimo daikto bešeimininkiu sąlyga. Nagrinėjamu atveju bešeimininkiu prašoma pripažinti nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį adresu Parko g. 39-157 Panevėžyje. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad namas, esantis Parko g. 39 Panevėžyje yra pastatytas 1976 metais. Aplinkybė, kad butas (gyvenamoji patalpa), yra name, pastatytame dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais, turi esminę reikšmę, sprendžiant dėl CK 4.57 straipsnio taikymo nagrinėjamoje byloje. Bešeimininkiu negali būti pripažintas daiktas, kuris turi savininką (CK 4.57 str. 1 d.), taigi bešeimininkiu negali būti laikomas daiktas priklausantis valstybei. Todėl būtina įvertinti nekilnojamojo daikto pobūdį bei nekilnojamojo daikto priklausomybei nustatyti reikšmingą teisinį reglamentavimą. Nuo 1983 m. kovo 1 d. iki 1998 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikoje galiojo Butų kodeksas (neteko galios 1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII-796), reglamentavęs su gyvenamosiomis patalpomis susijusius visuomeninius santykius. Gyvenamieji namai, taip pat gyvenamosios patalpos kituose statiniuose buvo priskiriamos butų fondui, kurį sudarė valstybinis, visuomeninis bei gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų ir individualinis butų fondas (Butų kodekso 4, 5 str.). 1964 metų Civilinio kodekso 98 straipsnis nustatė, kad valstybei priklauso pagrindinės gamybos priemonės pramonėje, statyboje ir žemės ūkyje, transporto ir ryšių priemonės, valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtas, pagrindinis miestų butų fondas, taip pat kitas turtas būtinas valstybės uždaviniams įgyvendinti. 1990 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę viena iš valstybės vykdytos socialinės–ekonominės politikos krypčių buvo privatizavimas – valstybinės ir visuomeninės nuosavybės išvalstybinimas ir perleidimas į privačią nuosavybę. Butų bei kitų gyvenamųjų patalpų perleidimą reglamentavo 1991 m. birželio 30 d. įsigaliojęs Butų privatizavimo įstatymas (galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.), kurio 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose yra privatizavimo objektas. Byloje nenustatyta, kad butas, esantis Parko g. 39-157 Panevėžyje, buvo privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad butą valdžiusi įmonė nepasinaudojo jai suteikta teise perduoti neprivatizuotą butą miestų, rajonų savivaldybių valdybų tolesniam valdymui, nereiškia, kad butas tapo kieno nors kito, o ne liko valstybės nuosavybe(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2007). Nors iš bylos duomenų nustatyta, kad valstybei priklausantis butas iki galo nėra apskaitytas, tačiau įrašo nebuvimas viešajame registre savaime nereiškia, kad valstybė neturi nuosavybės teisės į daiktą. Nenustačius , kad valstybei nuosavybės teise priklausęs butas buvo perleistas privačion nuosavybėn įstatymų nustatyta tvarka, konstatuojama , kad šis turtas išliko valstybės nuosavybė. Kadangi valstybei priklausantis daiktas nėra bešeimininkis, šioje byloje negali būti taikomos nuosavybės teisės įgijimą į bešeimininkį daiktą reglamentuojančios teisės normos. Tačiau iš esmės pareiškėjas pareiškimu teismui siekia patvirtinti buto Parko g. 39-157 Panevėžyje priklausomybės nuosavybės teise valstybei faktą, todėl atsižvelgiant į būtinumą ginti viešąjį interesą, susijusį su valstybės teisių į įstatymų nustatyta tvarka neprivatizuotas patalpas pripažinimu, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokiose bylose((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2011), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais(CK 1.5str., CPK 3str.1d., 6d., 4d.),teismas tenkina pareiškimą, pripažindamas butą Parko g. 39-157 Panevėžyje valstybės nuosavybe.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nekilnojamojo turto objektą – vieno kambario butą, esantį adresu: Parko g. 39-157, Panevėžyje, unikalus Nr. 2797-6006-0016:0136, pripažinti valstybės nuosavybe.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.