Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-04-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-265-1017/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-20
Bylos Nr.
II-265-1017/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00201-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Giedrė Norvilienė (pirm.)
Pareiškėjas
L. D. D. D.
Institucija
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Romas Jonuška, Paulius Vinkleris, Paulius Vinkleris Vilnius
Kategorijos
Skundas Nr. II-265-1017/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00201-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.9.13; 21.10.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Ingai Klimovičienei,vertėjaujant Ibrahimui Stalinui Naoumui (Ibrahim Stalin Naoum),

dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotam atstovui Rimantui Stroliui,

pareiškėjai L. D. D. D., jos atstovui advokatui Romui Jonuškai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. D. D. D., gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Pauliaus Vinklerio pateiktą skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 22S1761 dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr. 22S1761 įleisti L. D. D. D. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (Migris) nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietę Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos (b. l. 6).

Šalies argumentai

Pareiškėjos L. D. D. D. įgaliotas atstovas advokatas Paulius Vinkleris Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 22S1761 dalį dėl pareiškėjos laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodė, kad pareiškėja savo elgesiu neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padariusi jokių pažeidimų, buvo geranoriška, bendradarbiavo, pateikė išsamų pasakojimą. Pareiškėjos tapatybė nustatyta pagal jos pasakojimą, pateikė informacijos tiek, kiek galėjo, iš atminties bei asmeninės patirties. Tai, jog jos pasakojimas nėra „vadovėlinis“, nepaneigia jo tikrumo. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. Be to, šiuo laikotarpiu yra atnaujinta ir sustiprinta Europos Sąjungos šalių narių išorės sienų kontrolė, todėl net ir neapribojus judėjimo laisvės, galimybė neteisėtai išvykti į kitą valstybę ar vengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra itin apsunkinta (b. l. 2).

Atsiliepimas

Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis, asmenų grupėje kirtus neleistinoje vietoje Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų, o tai leidžia teigti, jog pareiškėjos kelionės tikslas buvo ne Lietuvos Respublika, todėl ji gali išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ar pasislėpti. Be to, pareiškėja nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais. Pažymėjo, jog pareiškėja nebuvo sulaikyta, jos atžvilgiu priimtas sprendimas įsileisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti pareiškėją, nesuteikiant teisės judėti laisvai. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas iki kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties (b. l. 20-21).

Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą prašė tenkinti. Nurodė, kad į Lietuvą atvyko ieškoti saugumo ir laisvės, nori likti gyventi Lietuvoje; kartu (duomenys neskelbtini) yra jos šeima: mama ir broliai. Kelionės tikslas buvo bet kuri Europos Sąjungos šalis. Šiuo metu yra baigusi (duomenys neskelbtini), dėl karo negalėjo tęsti mokslų. Gyventi (duomenys neskelbtini) nebegali dėl savo psichologinės būklės, nori gyventi savarankiškai, turi tam lėšų. Ji yra krikščionė, dauguma kartu gyvenančių asmenų yra musulmonai, jie nuolat klausinėja dėl tikėjimo. Nenori grįžti į savo šalį, nes ten nesaugu (b. l. 47-48).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais (b. l. 48).

Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio pareiškėjai suteikimo ir paleidus pareiškėją laisvai judėti, ji gali pasislėpti, tuomet bylos nepavyks pilnai išnagrinėti (b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja L. D. D. D. atvyko į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini) pėsčiomis kartu su kitais asmenimis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos sieną. 2021 m. rugpjūčio 20 d. ji buvo užregistruota Migris. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 21S44885 nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimu ši Migracijos departamento sprendimo dalis palikta nepakeista, galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjos atžvilgiu dar nėra priimtas (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo).

Be to, Migracijos departamentas 2022 m. vasario 15 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 22S1761 įleisti L. D. D. D. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Migris nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Minėtas sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais.

Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalies nuostatas, jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 punktas); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 punktas).

Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėja L. D. D. D. neturėjo kelionės ar bet kokio kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jo nepateikė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, todėl neįmanoma nustatyti jos asmens tapatybės. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja jos apklausos metu nurodė savo vardą, pavardę, gimimo metus, gimimo vietą, paskutinės savo gyvenamosios vietos adresą, pateikė duomenis apie savo šeimos narius, paaiškino jos kelionės iš (duomenys neskelbtini) (per (duomenys neskelbtini)) iki Lietuvos Respublikos aplinkybes, be kita ko, nurodydama, jog pareiškėjos pasą paėmė vedlys (duomenys neskelbtini); taip pat noriai teikė paaiškinimus teismo posėdžio metus, atsakė į visus jai užduotus klausimus. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja nurodo žinomai melagingą ar klaidinančią informaciją apie savo tapatybę, tyčia vengė teikti duomenis apie save.

Taigi byloje objektyviai nustatyta, jog pareiškėja neturi jos asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tačiau nėra pagrindo teigti, kad ji nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jos asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog tai, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, savaime nelaikytina pagrindu konstatuoti, kad jis šiuo klausimu, t. y. siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, nebendradarbiauja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimai administracinėse bylose Nr. A-1886-629/2022, Nr. A-1920-624/2022).

Be to, skundžiamame sprendime pareiškėjos nebendradarbiavimo faktas grindžiamas ir tuo, kad prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas, kad jos pasakojimas apie problemas dėl religijos bei galimai patirtą persekiojimą yra abstraktus, nedetalus, nenuoseklus, todėl kelia pagrįstų abejonių dėl jo patikimo. Pažymėtina, jog šiuo metu dar nėra priimto galutinio sprendimo dėl pareiškėjos prašymo suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje (byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme), todėl pareiškėjos pasakojimo pagrįstumas iki kol nėra baigta jos prieglobsčio svarstymo procedūra negali būti vertinamas. Vadinasi, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl galimo jos persekiojimo ar problemų dėl išpažįstamos religijos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir negali būti vertinamos, sprendžiant dėl pareiškėjos nebendradarbiavimo su valstybės institucijų ar įstaigų atstovais. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022, 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1435-492/2022). Be to, pareiškėja tiek jos kaip prieglobsčio prašytojos apklausos metu, tiek apklausiama teisme noriai atsakė į jai užduodamus klausimus, paaiškino apie jos atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes bei tikslą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių Migracijos departamento sprendime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja L. D. D. D. nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jos asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, taip pat kad pareiškėja nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktų taikymo pagrindų. Kadangi kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad pareiškėja gali pabėgti ar pasislėpti, Migracijos departamentas skundžiamame sprendime nenurodė, o, teismo vertinimu, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, spręstina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai toks apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai.

Pareiškėjos atstovas skundu prašė pareiškėjai taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pažymėtina, jog teismas nesprendžia klausimo dėl tolimesnio pareiškėjos apgyvendinimo bei šio apgyvendinimo sąlygų. Pagal Įstatymą prieglobsčio prašytojai apgyvendinami įstatymų nustatyta tvarka Migracijos departamento sprendimu, todėl pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) pilietės L. D. D. D. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 22S1761 dalį dėl L. D. D. D., gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Giedrė Norvilienė