Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Odeta Gruodienė, susipažinusi su V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) privataus kaltinimo skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. balandžio 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas V. J. privataus kaltinimo skundas, kuriuo jis prašo pradėti baudžiamąjį procesą bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. B. (a/k. (duomenys neskelbtini) gyv.(duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo; pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pradėtame baudžiamajame procese; priteisti pareiškėjui 4.570,00 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimties) eurų neturtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti pareiškėjui iš V. B. visas su šios bylos vedimu susijusias išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje nukentėjusiojo skundas privataus kaltinimo bylose yra itin svarbus procesinis dokumentas, kadangi juo ne tik pradedamas baudžiamasis privataus kaltinimo bylos procesas, ne tik išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, bet ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kadangi teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, apibrėžtą būtent nukentėjusiojo skunde. Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnyje, apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį, ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir kategoriškai akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi ir išsamus, bet tuo pačiu ir konkretus, aiškiai apibrėžtas nusikalstamos veikos vaizdas. Skunde formuluojamas kaltinimas asmeniui, galimai padariusiam nusikalstamą veiką, nes kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti kuo tiksliai jis yra kaltinamas, kad galėtų tinkamai pasiruošti gynybai ir gintis. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo.

Pareiškėjo skundas yra per daug abstraktus, jame neatskleidžiama kaltinimo esmė: nors pareiškėjas kaltina V. B. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje padarymu, kaltinimas yra abstraktūs, apsiribojantys Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio protokolo ir garso įrašo turinio perrašymu ir paremti tik paties pareiškėjo subjektyviu susidariusios situacijos vertinimu ir interpretavimu. Taip pat, pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo kaltinimą, t. y., kad V. B. jį apšmeižė ir įžeidė, ir, kad siekė tokių padarinių. Iš skundo turinio, kuriame cituojamas posėdžio garso įrašas ,,PABRAUKTA: ,,Malonumą (V. J.) jaučia rašydamas skundus į įvairias institucijas“. ,,Dabar jau jis daėjo iki to, kad pradėjo rašyti, kad yra nusikalstama gauja, aš jokiai nusikalstamai gaujai nepriklausau“. ,, O jis rašo, kad aš esu gaujos narys“. ,,Mane pažįsta aplinkinai gyventojai, man skambina, paskoja: J. eina, terorizuoja, šneka visokias nesąmones. Neapsikenčiu jo to įžeidinėjmo“. ,, Nesuprantu aš čia jo elgesio, todėl ir kreipiuosi, kad J. žinotų, jog yra įstatymai Lietuvoje ir jų laikytųsi“. ,, Pagrinde jis rašo, kad esu nusikalstamos gaujos narys“. ,,V. J. mane kaltina esant nusikalstamos gaujos nariu.“ ,,Jis ir daugiau prisigalvoja visokių nesąmonių“. ,, Žmonės skambina ir sako, kad yra problema (su V. J.)“. Toliau skunde pateiktas išrašas iš 2015-04-07 teismo popsėdžio protokolo: ,, Kaltinamajame akte rašoma, jog Jūs tyrėte V. J. kaimyno skundą dėl V. J. grasinimų. Dėl kokių grasinimų Jūs tyrėte skundą ? V. B.: Nesusijęs klausimas. Teisėjas: - Atsakykite. V. B.: - Buvo skundas gautas iš kaimynų. Į V. J. klausimą: - iš kurių kaimynų ? V. B.: - iš daugumos kaimynų, kodėl aš turiu nurodyti, kokie kaimynai, yra medžiaga sudėta, buvo apklaustas, kaimynai, sudėta, pareiškimas, oficialiai, priimtas sprendimas. O dabar kodėl aš turiu aiškinti tą sprendimą? Na, tai Jūs galite skųsti tą sprendimą. Į V. J. klausimą: - Kodėl nepateikėte sprendimo man? V. B.: - Ten buvo priimtas atsisakymas ir viskas. Atsisakymas siunčiamas tik, kas parašė skundą. Į V. J. klausimą: - Kuriuos kaimynus tame tyrime apklausėte ? Teisėjas: - Neatsakykite. Į kaltinamojo V. J. klausimą: - Kuris kaimynas parašė skundą ? ir teisėjo klausimą: -ar atsimenate, pasakykite, nukentėjusysis V. B. atsakė: - G. D.. Kiti žmonės pageidavo, kad jis nė nežinotų. Į kaltinamojo V. J. klausimą: - Ar Jus pats rašėte paaiškinimus tame tyrime, ar rašė tie apklausiamieji ? V. B.: - Aš priėmiau paaiškinimus, jie raštiški. Į kaltinamojo V. J. klausimą: -Ar tuos paaiškinimus rašėte pagal jų žodžius ar surašėte ne pagal jų žodžius ? V. B.: - Paaiškinimus žmogus pasirašo apačioj. Kad jis perskaitęs, ir pagal jo žodžius surašomas. Jeigu aš surašysiu ne taip, jis po tais žodžiais nepasirašo. Ar Jūs žinote tokių atvejų, kad būtų pasirašoma, dauguma gyventojų rašosi nežinia už ką ? V. J.: Jūs teigiate, jog aš einu ir terorizuoju, šneku visokias nesąmones. Teisėjas: Koks klausimas? V. J.: Noriu paklausti, pas ką aš einu, kada ėjau, ir kada kokias nesąmones šnekėjau. V. B.: Čia mano reikalas. Teisėjas: Atsakykite, Jūs tokią frazę pasakėte. V. B.: Taip, aš gavau informaciją, o kas sakė, tai kas susiję iš su iš tų apklausų. Žmonės pas tuos būtent eina, nes jis turi kopijas visos tos apklausos ir visų tų sprendinių. Nes jis buvo pasinaudojęs praeitam teisme, kur buvo Kauno apygardos administraciniame teisme. Naudojasi ta pačia medžiaga, jis dabar bando tą patį šičia kartotis ir rodyti tas atšviestas apklausas, viską. V. J.: Kuriuos žmones aš terorizavau ? V. B.: Jūs pats žinote. Jūs žinot. O kodėl aš turiu nurodyti ? V. J.: Prašau atsakyti. V. B.: O kodėl aš turiu nurodyti, kad Jūs toliau terorizuotumėte? Aš nesakysiu. V. J.: Gerbiamas teisme, prašau paprašyti V. B., kad atsakytų, kuriuos žmones aš terorizavau, jis taip pasakė teisme. Teisėjas: Galit atsakyti ? V. B.: Nenoriu sakyti. Dėl to, kad žmonės bus jis vėl skambinės ir vėlek bus. Visi prašė, kad ...Jeigu reikės, galėsiu pateikti teismui, bet be jo žinios ,,Patiriu diskomfortą bendraudamas su gyventojais dėl V. J. kreipimųsi į teisėsaugos institucijas. ,,Nenurodysiu, neatsakysiu (su kuriais gyventojais).“ ,,Nurodžiau, kad būtent rašydamas nepagrįstus skundus, terorizuodamas, šmeiždamas mane, aplinkinius. Jūs užsiimate destrukcine veikla“. ,,Tai atsiliepė V. B.) sveikatai.“ V. B.: ,,Kiek tu man sveikatos sugadini“. Toliau skunde nurodoma, kad Melagingus V. B. parodymus patvirtina faktiniai duomenys ir įrodymai: 2015-04-07 teisiamojo teismo posėdžio Panevėžio miesto apylinkės teisme baudžiamojoje politinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini), garso įrašas, kuris šiuo metu yra Panevėžio apygardos teisme; 2015-04-07 teisiamojo teismo posėdžio Panevėžio miesto apylinkės teisme baudžiamojoje politinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), protokolas, kuris šiuo metu yra Panevėžio apygardos teisme (protokole neužfiksuoti visi Šmeižaintys mane V. B. pasisakymai) (priedas Nr. 1). Aukščiau išdėstytais konstatuojamojo pobūdžio teiginiais V. B. apie mane sąmoningai tyčia viešai paskleidė sekančią konkrečią tikrovės neatitinkančią, mano asmens garbę ir orumą žeminančią, pasitikėjimą manimi pakirtusią, informaciją, jog: 1) aš jaučiu malonumą) rašydamas skundus į įvairias instancijas; 2) aš pradėjau rašyti, kad yra nusikalstama gauja, V. B. priklauso nusikalstamai gaujai; 3) aš rašiau, jog V. B. yra gaujos narys; 4) aplinkiniai gyventojai V. B. ,,skambina, pasakoja: J. eina, terorizuoja, šneka visokias nesąmones; 5) aplinkiniai gyventojai V. B. ,,skambina, pasakoja, jog V. J. V. B.“ įžeidinėja; 6) aš terorizavau ir terorizuoju gyventojus, jiems šnekėjau ir Šneku ,,visokias nesąmones; 7) V. B. reikėjo kreiptis j teisina, kad ,,J. žinotų, jog vra įstatymai Lietuvoje ir įų laikytųsi; 8) aš rašiau, kad V. B. yra nusikalstamos gaujos narys; 9) aš V. B. kaltinu esant nusikalstamos gaujos nariu; 10) aš prisigalvoju ,,ir daugiau visokių nesąmonių“; 11) iš daugumos kaimynų V. B. gavo skundą dėl V. J. grasinimų; 12) V. B. gavo informaciją, jog aš einu ir terorizuoju, šneku visokias nesąmones; 13) aš terorizuoju, šmeižiu V. B., aplinkinius: aš užsiimu destrukcine veikla; 14) aš jam sugadinau sveikatą.

Iš šio skundo turinio neaišku, kaip objektyviai pasireiškė tokios informacijos paskleidimas, t. y. kaip tokia informacija tapo žinoma ir tretiesiems, nesusijusiems asmenims, kaip ir neaišku, kokie duomenys patvirtina, kad jis buvo įžeistas viešai. Pateikus tokį kaltinimą nusikalstama veika kaltinamam asmeniui, šis neturėtų realios galimybės įstatymų nustatyta tvarka gintis nuo pareikštų kaltinimų.

Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skundas yra labai svarbus dokumentas, savo reikšme prilyginamas prokuroro surašytam kaltinamajam aktui. Ir nors skundui nėra keliami tokie aukšti reikalavimai, kaip pastarajam dokumentui, tačiau skunde kaltinimas taip pat turi būti tikslus, nes baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 7 straipsnis) bei teisė į gynybą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10 straipsnis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 22 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o tai reiškia, kad jis turi turėti galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Be to, privatus skundas apibrėžia kaltinimo ribas, kurių turi laikytis teismas nagrinėdamas bylą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnis).

Teisinėje valstybėje negali būti tokios situacijos, kai be konkrečių faktų pirmiausia asmenims būtų keliama privataus kaltinimo byla, o tik po to tie faktai renkami. Pats teismas formuluoti kaltinimo ir rinkti kaltinimui pagrįsti medžiagos negali, nes taip prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį. Teisme faktai turi būti tikrinami, ten jie tampa įrodymais, bet konkretūs duomenys apie asmens padarytą nusikalstamą veiką turi būti nurodyti skunde.

Teismas laiko, kad pareiškimas nepasirašytas, kadangi pareiškėjo V. J., Panevėžio miesto apylinkės teismui 2017 m. balandžio 7 d. elektroninio pašto adresu ,,panevezio.miesto@teismas.lt“ atsiųstas privataus kaltinimo skundas (duomenys neskelbtini) PR. pdf, pateiktas neleistinu failo formatu ir teismas negali patikrinti ar pareiškėjo V. J. skundas pasirašytas elektroniniu parašu (Elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Teismas, gali ir privalo priimti elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus. Tuo labiau, kad esant būtinumui jis turi galimybę įsitikinti, netgi patikrinant elektroninį parašą, asmens tapatybę.

Privataus kaltinimo bylose kaltinamas asmuo turi teisę žinoti, kas jį kaltina, įsitikinti jo tapatumu. Kaltinamas fizinis asmuo, ir jo galimybės patikrinti elektroninį parašą, asmens tapatybę, negali būti preziumuojamos, todėl jam pateikiamas kaltinimas, pareiškimas, privalo būti pasirašytas kaltinančiojo asmens parašu pasirašytinai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalis numato, kad reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 412 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsniu, 412 straipsnio 2, 3 dalimis, 440 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo V. J. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.