Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis, II-16-903/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-19
Bylos Nr.: II-16-903/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-01196-2021-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Gintaras Stonkus (pirm.)
Pažeidėjas: M. J.
Institucija: Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

12.6.7Aplinkos teršimas nuotekomis (ANK 246 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-16-903/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01196-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.7.; 21.10.4. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,

dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei A. P.,

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. atstovui advokatui V. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. J., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato V. R. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4092-2021 (ROIK: 21141060893) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2021 m. rugpjūčio 2 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-2643-2021 su administraciniu nurodymu, pasiūlant iki 2021 m. rugpjūčio 17 d. savanoriškai sumokėti 85 Eur baudą, M. J. už tai, kad jis pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. 00.00 val. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 23.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, eidamas AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - (duomenys neskelbtini)) gamybos direktoriaus pareigas ir pagal bendrovės vadovybės pareigų reglamentą būdamas atsakingu už gamybos poveikį aplinkai, neužtikrino, kad 2020 metais sausakrūvio uosto terminale per lietaus nuotekų išleidėją Nr. (duomenys neskelbtini) į aplinką ((duomenys neskelbtini)) su lietaus nuotekomis nebūtų viršytas „(duomenys neskelbtini)“ taršos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Taršos leidimas) nustatytas 30 mg/1 leidžiamo išleisti (su lietaus nuotekomis į aplinką) teršalo - bendro azoto taršos normatyvas (vidutinė metinė koncentracija), t .y. buvo nustatyta, kad per išleidėją Nr. 3 su lietaus nuotekomis išleisto teršalo -bendro azoto vidutinė metinė koncentracija buvo 134,24 mg/1.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4092-2021 M. J. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 246 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 500 Eur bauda.

Šalies argumentai

Skundu M. J. atstovas advokatas V. R. prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. J. atžvilgiu nutraukti, nes M. J. nepadarė jam inkriminuojamo pažeidimo. A. J. I. buvo nurodęs, kad išleistuvas yra išsidėstęs uosto krantinėse Nr. 17 - 18 (toliau - Krantinės), kuriose veiklą vykdo „(duomenys neskelbtini)“. Krantinėse 2020 m. buvo numatyta vykdyti rekonstrukciją, susijusią ir su išleistuvu. „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2018 m. gegužės 30 d. patvirtintas Lietaus nuotekų tinklų ir valymo įrenginių rekonstrukcijos priemonių planas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2020 m. Krantinėse turėjo būti naikinami išleistuvai Nr. (duomenys neskelbtini) (Išleistuvas), tinklai pajungiami į naują išleistuvą, prieš kurį įrengiami nauji nuotekų valymo įrenginiai krantinėje Nr. 18. Išleistuvų rekonstrukcija yra vykdoma kartu su (duomenys neskelbtini) vykdoma Krantinių rekonstrukcija, todėl ji užtruko. Šiuo metu rekonstrukciją planuojama užbaigti 2020 m. III ketvirtį. Vykdant krantinių rekonstrukciją krantinėse veikla nėra vykdoma. Nepaisant to, surašant Nutarimą nebuvo vertinamos aplinkybės, kurios galėjo lemti didesnę nei leistiną Azoto koncentraciją, nors net 236 dienas Azoto koncentracijos vidurkis buvo mažesnis už Taršos leidime nustatytą maksimalią riba (30 mg/1). Tuo tarpu dėl visiškai nevertintų aplinkybių dvigubai trumpesnio laikotarpio rezultatas lėmė neproporcingai didėjantį Azoto koncentracijos kiekį. Šios aplinkybės, kurios lėmė tokį Azoto koncentracijos didėjimą, visiškai nebuvo vertinamos, nors atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, tokie duomenys turėjo būti papildomai tiriami ir vertinamos galimos tokios Azoto koncentracijos priežastys. Protokole nėra nurodyta, ar nustatyta didesnė nei leistina Azoto koncentracija yra susijusi su „(duomenys neskelbtini)“ ar M. J. veiksmais ar nustatytų pareigų nevykdymu, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis yra kaltas dėl nustatytos didesnės Azoto koncentracijos. Nutarime nurodytu laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ vykdė papildomus lietaus nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimus, t. y. šiuos darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sudarytoje sutartyje matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia „(duomenys neskelbtini)“ paviršinių nuotekų valymo įrenginių aptarnavimo, nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimo paslaugas ir įpareigojo vykdyti visas priemones, reikalingas užtikrinti aplinkos apsaugą, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dideli momentiniai ir nebūdingi azoto kiekiai fiksuoti po UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų. Nepaisant Institucijos pateiktos informacijos ir atsiradusių abejonių dėl galimos didesnės Azoto koncentracijos atsiradimo priežasties, Institucija privalėjo pašalinti visas galimas abejones, tačiau to nepadarė. Dėl šių priežasčių, net jeigu Institucija ir vertina, kad pažeidimas buvo padarytas (su kuo nesutinkama), už jį turėtų būti atsakingi paslaugų teikėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, o ne M. J.. Be to, „(duomenys neskelbtini)“ jau yra nubausta už šį pažeidimą, todėl nėra teisinio pagrindo už tą patį pažeidimą bausti ir kitą asmenį (M. J.). Institucijai buvo pateikta informacija, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra sumokėjusi papildomą 284 Eur mokestį už viršytą metinį azoto normatyvą, taigi sankcija normatyvą viršijusiam asmeniui yra pritaikyta, todėl kitų asmenų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti administracinę nuobaudą. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas iš stacionariųjų taršos šaltinių išmestą į aplinką leidime nustatytą taršos normatyvą viršijantį teršalo kiekį dauginant iš mokesčio tarifo, nurodyto šio įstatymo 2 priede, ir indeksavimo koeficiento. Institucija tik formaliai nurodė, kad nemato pagrindo netaikyti administracinės nuobaudos M. J. dėl to, kad mokestinė sankcija jau buvo pritaikyta „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nebuvo vertinamas „(duomenys neskelbtini)“ ir M. J. tarpusavio teisių ir pareigų santykis, kuris patvirtintų, kad jis, eidamas savo pareigas, veikia išimtinai „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir interesais, todėl pritaikius sankciją „(duomenys neskelbtini)“, nebėra teisinio pagrindo sankcijas taikyti ir M. J.. Nutarime Institucija taip ir nenurodė, ar nustatyta didesnė nei leistina Azoto koncentracija yra susijusi su „(duomenys neskelbtini)“ ar M. J. veiksmais ar nustatytų pareigų nevykdymu, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis yra kaltas dėl nustatytos didesnės Azoto koncentracijos. Dar daugiau, Institucija neatsižvelgė ir į tai, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos darbuotojai yra atsakingi už didesnę Azoto koncentraciją. Nagrinėjamu atveju Nutarime nėra nurodyta nenuginčijamų aplinkybių ir faktų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad nustatyta didesnė nei leidžiama Azoto koncentracija yra nulemta būtent M. J. veiksmų ar neveikimo ir kokių būtent jo veiksmų, todėl vadovaujantis ANK 7 straipsnio 1 dalimi nėra pagrindo pripažinti M. J. kaltu dėl administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 246 straipsnio 1 dalyje padarymo.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime nurodė, jog su M. J. atstovo advokato V. R. skundu nesutinka. Administracinė atsakomybė už nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 1 dalyje, padarymą kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama nuotekomis teršti aplinką, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, tai yra nustatyti, kad tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimų būtų išvengta. ANK 246 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą, kitaip tariant nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė tinkamai teisės aktais nustatytų pareigų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis. Minimas teisės aktas reglamentuoja, kad fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Neginčijamai nustatyta, kad įvertinus „(duomenys neskelbtini)“ sausakrūvio uosto 2020 metais išleistų teršalų su paviršinėmis nuotekomis monitoringo kontrolės duomenis, nustatyta, kad per išleidėją Nr. (duomenys neskelbtini) su lietaus nuotekomis išleisto teršalo - bendro azoto vidutinė metinė koncentracija (134,38 mg/1) viršijo Taršos leidimo specialiosios dalies „Nuotekų tvarkymas ir išleidimas“ 2 lentelėje nustatytą normatyvą - 30 mg/1 (didžiausią leistiną vidutinę (metinę) koncentraciją). Tuo laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktorius buvo M. J. ir jis buvo atsakingas už gamybos poveikį aplinkai. Pastarojo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. M. J. veika nebuvo sąmoningas aplinkos teršimas nuotekomis, tačiau jis, būdamas „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriumi ir būdamas atsakingu už gamybos poveikį aplinkai sausakrūvio uosto terminale, neužtikrino, jog nebūtų pažeistos Taršos leidimo sąlygos bei norminiai teisės aktai, reglamentuojantys nuotekų tvarkymą. Pažymėtina, jog per išleidėją Nr. (duomenys neskelbtini) su lietaus nuotekomis išleisto teršalo normatyvo viršijimas vienareikšmiškai yra susijęs su gamybos vykdymu „(duomenys neskelbtini)“ sausakrūvio uosto terminale. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo nagrinėjamu atveju, Departamentas nagrinėjo administracinį nusižengimą dėl pačių nuotekų išleidimo į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes fakto. Tai yra vienas iš ANK 246 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų. ANK 246 straipsnyje nustatytas formalios sudėties administracinis nusižengimas. M. J. patrauktas atsakomybėn už tai, jog būdamas „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos Taršos leidimo sąlygos bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis. Vienas iš išplėstinio tarpžinybinio planinio patikrinimo (2021 m. birželio 29 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) dalykas - paviršinių nuotekų tvarkymas. Pareigūno tikslas - nustatyti į gamtinę aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumo ribines vertes, ar išleidžiamos paviršinės nuotekos atitinka Taršos leidimo sąlygas, ar nuotekomis nėra teršiama aplinka. Administracinei atsakomybei kilti pakanka nustatyti, kad į gamtinę aplinką išleidžiamuose paviršinėse nuotekose yra viršytas Taršos leidime nustatyta teršalo didžiausia vidutinė metinė koncentracija. Priešingai nei teigia Pareiškėjas, aplinkybės ar priežastys, kurios galėjo lemti didesnę nei leistiną azoto koncentraciją nėra svarbios, pareigūnas neturi pareigos nustatyti, tirti priežasčių, kodėl nuotekose yra viršytas bendras azoto normatyvas, pakanka nustatyti, kad buvo pažeisti nuotekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Pareiškėjo argumentas, jog už inkriminuojamą administracinį nusižengimą yra atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri sudarytos sutarties pagrindu vykdė papildomus lietaus nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimus, įskaitant ir išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), būtent administracinio nusižengimo protokole nurodytu laikotarpiu, nepagrįstas. Visų pirma dėl to, kad taršos leidimas yra išduotas „(duomenys neskelbtini)“. Juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas. Iš to seka, jog už taršos leidime nustatytų sąlygų pažeidimą yra atsakinga „(duomenys neskelbtini)“ ir jos atsakingas asmuo. Tai, kad dėl vienokių ar kitokių paslaugų teikimo buvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys, administracinė atsakomybė už taršos leidimo sąlygų pažeidimą neperkeltina, nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visų antra, kaip patvirtina pats Pareiškėjas, „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo papildomą mokestį už viršytą metinį azoto normatyvą, sankcija normatyvą viršijusiam asmeniui yra pritaikyta. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, jog laikotarpiu, kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlieka papildomus lietaus nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimus, būtų atsakinga už „(duomenys neskelbtini)“ išduoto taršos leidimo sąlygų pažeidimus. Pareiškėjo minimas sutarties punktas, kuris įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti visas priemones, reikalingas užtikrinti aplinkos apsaugą, niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog „(duomenys neskelbtini)“ ir jos atsakingi asmenys nusižengimo laikotarpiu neprivalėjo laikytis taršos leidimo sąlygų ar teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų dėl nuotekų išleidimo.

Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Pareiškėjas Skunde nurodo, kad pritaikius mokestinę sankciją „(duomenys neskelbtini)“ nėra jokio teisinio pagrindo už tą patį pažeidimą administracinėn atsakomybėn traukti ir kitą asmenį, tai yra jį patį. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), bei nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Tai reiškia, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma, pirmiausia, buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011). Teismų praktikoje dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės taikomoms sankcijoms yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Taigi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi veiklavietėje, kurioje jis vykdo savo ūkinę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami veiklavietėje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia. Tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui, šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A663-1380/2006, administracinė byla Nr. A858-2651/2011). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors tiek „(duomenys neskelbtini)“, tiek „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo asmens M. J. veiksmai dėl su lietaus nuotekomis išleisto bendro azoto vidutinės metinės koncentracijos viršijimo yra tapatūs, tačiau teigti, jog tokiu būdu buvo pažeistas non bis in idem principas, kaip tuo yra įsitikinęs M. J., nėra jokio pagrindo, nes mokestinė sankcija skirta juridiniam asmeniui – „(duomenys neskelbtini)“, o nutarimu administracinio nusižengimo byloje bauda skirtina – „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, t. y. gamybos direktoriui M. J., bendrovėje atsakingam už gamybos poveikį aplinkai. Todėl analizuojamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmenys nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas, sutapęs tiek nusižengimo (veiklos), tiek finansiniu požiūriu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, Departamentas laikosi pozicijos, jog priėmė pagrįstą bei teisingą 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimą, todėl tenkinti Pareiškėjo skundą jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu M. J. atstovas advokatas V. R. paaiškino, kad jei būtų nustatytas nutarime nurodytas pažeidimas, reikėtų nustatyti, kas yra atsakingas už šį pažeidimą. Byloje pateikta sudaryta 2019 m. spalio 14 d. paslaugų teikimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl visų išleistuvų, kurioje jie įsipareigojo atlikti paviršinių nuotekų valymo įrenginių aptarnavimo, nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimo paslaugas bei vykdyti visas priemones, reikalingas užtikrinti aplinkos apsaugą, saugoti privažiavimo kelius, aikšteles, nuo kurių lietaus vanduo patenka telkinius ir reguliariai jas valyti. Institucija, priimdama sprendimą, neapklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Jo nuomone, ne M. J. neužtikrino, kad nebūtų viršyta Azoto koncentracija, o tai įvyko dėl būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų kaltės. Taigi turėtų būti sprendžiama, ar ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai yra atsakingi už tai ir nuobauda turėtų būti skiriama jiems. Kitas aspektas, M. J. paskirta bauda, nes jis pagal vadovybės darbo reglamentą atsakingas už gamybos poveikį aplinkai, bet šioje vietoje, konkrečiai toje krantinėje, kurioje yra išleistuvas Nr. 3, buvo atliekama rekonstrukcija ir gamybos veikla nebuvo vykdoma. Jų įsitikinimu bauda neturėjo būti skirta M. J.. Jie mano, kad ne „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai turėtų būti atsakingi, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Gamyba, tai yra krova. Pagal Patikrinimo aktą matyti, kad pirmasis viršijimas nustatytas 2020 m. rugsėjo 17 d. - 149 ml/l. Galėjo būti, kad rekonstruojant krantinę kažkas pripylė azoto ir jis paskui pateko į išleistuvą. Ne darbuotojas turi aiškintis kas pripylė azoto, ir kaip jis atsirado išleistuve, o tai turėjo padaryti Institucija. Jie kaip įmonė papildomai samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ji užtikrintų aptarnavimą ir kad nebūtų jokių medžiagų. Jis asmeniškai kaip atrodo išleistuvai nematė ir įmonėje nebuvo jų apžiūrėti. Žino, kad yra paviršinis lietaus nuotekų surinkimas ir jis per išleistuvą išleidžiamas į (duomenys neskelbtini). Į išleistuvą subėga viskas, kas yra toje teritorijos dalyje. „(duomenys neskelbtini)“ yra 11 surinktuvų. Azotas gali būti daug kur, pavyzdžiu trąšose. Jis nežino, kokias medžiagas naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ praplaudami įrenginius. Jo nuomone, tai turėjo aiškintis Institucija. Kadangi kyla abejonių, o atsižvelgiant į tai, kad visi neaiškumui yra aiškinami administracinėn traukiamo asmens naudai, todėl M. J. ir dėl to turi būti nutraukta administracinė teisena. Patikrinimo akto jie neapskundė, nes tai yra tarpinis dokumentas, kurio jie negali skųsti. Paprastai darbų perdavimo aktas surašomas tą pačią dieną. Taršos leidime nėra nurodyti išleistuvų numeriai.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė A. P. paaiškino, kad kiekvienam „(duomenys neskelbtini)“ išleistuvui yra nustatytas atskiras normatyvas. Taršos viršijimai yra nustatyti ir kituose išleistuvuose, jie taip pat surašyti Patikrinimo akte. M. J. nutarimas surašytas dėl išleistuvo Nr. 3, kadangi jis yra atsakingas už tą teritoriją, kurioje yra išleistuvas Nr. 3. Dėl patikrinimo akto skundo ir pastabų nebuvo. Jei gaunamos pastabos, aktas yra pataisomas. Prašo palikti Institucijos priimtą nutarimą.

Iš 2018 m. gegužės 30 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ lietaus nuotekų tinklų ir valymo įrenginių rekonstrukcijos priemonių plano Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1) 2019 m. IV ketvirtyje numatytos Nuotekų tinklų rekonstrukcija krantinėse Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. naikinami išleistuvai Nr. (duomenys neskelbtini), esami tinklai pajungiami į naują išleistuvą, prieš kurį įrengiami nauji nuotekų valymo įrenginiai krantinėje Nr. 11; 2) 2020 m. II - ketvirtyje Nuotekų tinklų rekonstrukcija krantinėse Nr. (duomenys neskelbtini), naikinami išleistuvai Nr. (duomenys neskelbtini), tinklai pajungiami į išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini) su esamais nuotekų valymo įrenginiais krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2020 m. II - ketvirtyje Nuotekų tinklų rekonstrukcija krantinėse Nr. (duomenys neskelbtini), Naikinami išleistuvai Nr. (duomenys neskelbtini), tinklai pajungiami į naują išleistuvą, prieš kurį įrengiami nauji nuotekų valymo įrenginiai krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini) (13 b. l.).

Iš 2021 m. rugpjūčio 16 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ lietaus nuotekų tinklų ir valymo įrenginių rekonstrukcijos priemonių plano Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. numatytos Nuotekų tinklų rekonstrukcijos krantinėse Nr. (duomenys neskelbtini), naikinami išleistuvai Nr. (duomenys neskelbtini), tinklai pajungiami į išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini) su esamais nuotekų valymo įrenginiais krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini), o krantinėse Nr. (duomenys neskelbtini) naikinami išleistuvai Nr. (duomenys neskelbtini), tinklai pajungiami į naują išleistuvą, prieš kurį įrengiami nauji nuotekų valymo įrenginiai krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini) (14 b. l.).

Iš 2020 m. sausio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad užsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu hidrauline mašina atliko lietaus nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimą (15 b. l.).

Iš 2020 m. sausio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad užsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu hidrauline mašina atliko lietaus nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimą, užteršto dumblo utilizavimą ir valymo įrenginio, Aco Oleopator Coalisator NG 65 krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini) našumas - 65 l/s, aptarnavimą (16 b. l.).

Iš 2020 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad užsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu hidrauline mašina atliko lietaus nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimą, užteršto dumblo utilizavimą (17 b. l.).

Iš 2020 m. gegužės 11 d. UAB „M. E.“ darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad užsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu hidrauline mašina atliko lietaus nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimą, užteršto dumblo išvežimą utilizavimui (užterštumas 3,8 g/kg), valymo įrenginio NPS 120 Jūrų perkėlos terminalo krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini) našumas - 120 l/s; valymo įrenginio SEPKO-40/8000 spiro, Jūrų perkėlos terminalo krantinėje Nr. 144 (našumas - 40 l/s) aptarnavimą; valymo įrenginio Olcopass NS30/300, SF3000 (našumas 601/s) krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini) aptarnavimą (18 b. l.).

Iš 2020 m. birželio 12 d. UAB „M. E.“ darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad užsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu hidrauline mašina atliko lietaus nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimą, užteršto dumblo utilizavimą (19 b. l.).

Iš 2020 m. liepos 17 d. UAB „M. E.“ darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad užsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu hidrauline mašina atliko lietaus nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimą, užteršto dumblo utilizavimą (20 b. l.).

Iš 2020 m. lapkričio 27 d. UAB „M. E.“ darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad užsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu hidrauline mašina atliko lietaus nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimą (21 b. l.).

Iš 2020 m. gruodžio 4 d. UAB „M. E.“ darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad užsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu hidrauline mašina atliko lietaus nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimą, užteršto dumblo utilizavimą (22 b. l.).

Iš 2021 m. liepos 9 d. UAB „M. E.“ darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad užsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu hidrauline mašina atliko lietaus nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimą (23 b. l.).

Iš 2021 m. liepos 16 d. UAB „M. E.“ darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad užsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu hidrauline mašina atliko lietaus nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimą, valymo įrenginių NPS ANG-50 krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini) našumas - 50 1/s, NPS 120 krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini) našumas - 120 1/s, Aco Oleopator- K NS130 SF16000 krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini), Coalistor NG 65 Oleopator Coalistor NG 65 krantinėje Nr. 9, NPS 30 krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini) našumas - 30 1/s aptarnavimą (24 b. l.).

Iš 2019 m. spalio 4 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „M. E.“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“, objekto matyti, kad sutartis sudaryta dėl paviršinių nuotekų valymo įrenginių aptarnavimo, nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimo (25-28 b. l.).

Iš 2021 m. birželio 29 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos ministerijos patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados Nr. 1 matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, kad pagal 2020 m. rugsėjo mėn. - 2021 m. I ketv. „(duomenys neskelbtini)“ teršalų, išleidžiamų su paviršinėmis (lietaus) nuotekomis, ūkio subjekto monitoringo laboratorinės kontrolės duomenis „(duomenys neskelbtini)“ neviršijo Taršos leidime nustatytų teršalų, išleidžiamų su paviršinėmis (lietaus) nuotekomis į aplinką (šiuo atveju į Kuršių marias) normatyvų (momentinių koncentracijų). Tačiau, įvertinus 2020 m. išleistų teršalų su paviršinėmis nuotekomis monitoringo kontrolės duomenis, nustatyta, kad per išleidėją Nr. (duomenys neskelbtini) su lietaus nuotekomis išleisto teršalo - bendro azoto vidutine metinė koncentracija (134,38 mg/1) viršijo Taršos leidime nustatytą didžiausią leistiną vidutinę (metinę) koncentraciją (30 mg/1). Dėl ūkinės veiklos vykdymo nesilaikant Taršos leidime nustatytų sąlygų (šiuo atveju - Taršos leidimo specialiosios dalies Nuotekų tvarkymas ir išleidimas“ 2 lentelėje nustatytų normatyvų) buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimas, kad juridinis asmuo (šiuo atveju – „(duomenys neskelbtini)“) ūkinės veiklos objektą privalo eksploatuoti pagal Taršos leidime nustatytas sąlygas. Šis pažeidimas „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam (-iems) asmeniui (-ims) užtraukia administracinę atsakomybę, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnio 1 dalį (40-59 b. l.).

Iš Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies nuotekų tvarkymas ir išleidimas matyti, kad kiekvienas iš 11 išleistuvų turi konkretų numerį bei yra nurodytos jų koordinatės, taip pat nustatyti į gamtinę aplinką leidžiamų išleisti nuotekų užterštumai, o nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės netaikomos neįprastų (neatitiktinių) veiklos sąlygų metu – paleidžiant, derinant ir stabdant įrenginį (išleistuvas Nr. (duomenys neskelbtini), koordinatės Kuršių marios (duomenys neskelbtini), jo leistina bendrojo azoto, išleisto kartu su paviršinėmis nuotekomis į aplinką (Kuršių marias) vidutinė (metinė) koncentracija – 30 mg/l) (74-77 b. l.).

Iš 2019 m. rugsėjo 25 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybės pareigų reglamento gamybos direktoriaus funkcijų 21 punkto matyti, kad gamybos direktorius atsakingas už gamybos poveikį aplinkai, esant pažeidimams, išaiškina kaltininkus (95-99 b. l.).

Iš 2021 m. gruodžio 23 d. Institucijos rašto dėl duomenų pateikimo matyti, kad bendro azoto vidutine metinė koncentracija/vidurkis apskaičiuojam, dienų skaičiaus ir teršalo momentinės koncentracijos sandaugų sumą padalinus iš 364 dienų (pvz.: 27x3,14+21x24,2+83x19,6+... = 48914,71/364 = 134,38) (157 -158 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki vieno 1170 eurų.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose.

Teismas neturi pagrindo sutikti su M. J. atstovo advokato V. R. skundo argumentu, kad būtent UAB „M. E.“ ar jos darbuotojai yra atsakingi už didesnę Azoto koncentraciją užfiksuotą išleistuve Nr. (duomenys neskelbtini), o ne administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. J.

Iš 2021 m. birželio 29 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos ministerijos patikrinimo akto 2 lentelės „Bendrojo azoto, išleisto kartu su paviršinėmis nuotekomis į aplinką (Kuršių marias) per išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinės (metinės) koncentracijos apskaičiavimas pagal svertinį vidurkį“ duomenų (45 b. l.) matyti, kad ėminiai buvo paimti 2019 m. gruodžio 9 d. (teršalo momentinė koncentracija 3,14 mg/l), 2020 m. sausio 28 d. (teršalo momentinė koncentracija 24,2 mg/l), 2020 m. vasario 18 d. (teršalo momentinė koncentracija 19,16 mg/l), 2020 m. gegužės 12 d. (teršalo momentinė koncentracija 29,4 mg/l), 2020 m. birželio 24 d. (teršalo momentinė koncentracija 28,7 mg/l), 2020 m. liepos 1 d. (teršalo momentinė koncentracija 675 mg/l), 2020 m. liepos 24 d. (teršalo momentinė koncentracija 1,71 mg/l), 2020 m. rugpjūčio 26 d. (teršalo momentinė koncentracija 29,2 mg/l), 2020 m. rugsėjo 17 d. (teršalo momentinė koncentracija 149 mg/l), 2020 m. spalio 27 d. (teršalo momentinė koncentracija 404 mg/l), 2020 m. lapkričio 19 d. (teršalo momentinė koncentracija 401 mg/l), 2020 m. gruodžio 15 d. (teršalo momentinė koncentracija 208 mg/l), t. y. normatyvą viršijantys kiekiai buvo nustatyti 2020 m. liepos 1 d., 2020 m. rugsėjo 17 d., 2020 m. spalio 27 d., 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 15 d. Tuo tarpu iš UAB „M. E.“ darbų perdavimo-priėmimo aktų matyti, kad darbai buvo atlikti 2020 m. sausio 3 d., 2020 m. sausio 17 d., 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. gegužės 11 d., 2020 m. birželio 12 d., 2020 m. liepos 17 d., 2020 m. lapkričio 27 d., 2020 m. gruodžio 4 d.. Išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad UAB „M. E.“ atlikti darbai jokios įtakos Azoto koncentracijos padidėjimui neturėjo, netgi priešingai, jis sumažėdavo (pavyzdžiui 2020 m. liepos 1 d. nustatyta ėminio teršalo momentinė koncentracija 675 mg/l, o UAB „M. E.“ atlikus darbus 2020 m. liepos 17 d., 2020 m. liepos 24 d. nustatyta ėminio teršalo momentinė koncentracija tik 1,71 mg/l).

Nors teismo posėdžio metu A. J. atstovas advokatas V. R. nurodė, kad krantinėje, kurioje yra išleistuvas Nr. 3, buvo atliekama rekonstrukcija ir gamybos veikla nebuvo vykdoma, tačiau vėlgi, jokių duomenų patvirtinančių, jog tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ minėtoje krantinėje nevykdė darbų, nepateikė. Esant išdėstytam, teismui nekyla abejonių, kad 2020 metais sausakrūvio uosto terminale per lietaus nuotekų išleidėją Nr. (duomenys neskelbtini) į aplinką ((duomenys neskelbtini)) su lietaus nuotekomis „(duomenys neskelbtini)“ taršos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 30 mg/1 leidžiamo išleisti (su lietaus nuotekomis į aplinką) teršalo - bendro azoto taršos normatyvas (vidutinė metinė koncentracija) buvo viršytas būtent dėl „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos ūkinės veiklos. Gi iš 2019 m. rugsėjo 25 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybės pareigų reglamento gamybos direktoriaus funkcijų 21 punkto matyti, kad būtent gamybos direktorius, šiuo atveju M. J., yra atsakingas už gamybos poveikį aplinkai, jis yra darbdavio įgaliotas atstovas atstovauti bendrovę savo darbo reglamente apibrėžtose veiklos srityse bei esant pažeidimams, išaiškinti kaltininkus. Taigi, iš išdėstyto akivaizdu, kad M. J. yra tinkamas jam inkriminuoto administracinio nusižengimo subjektas.

Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su M. J. atstovo advokato V. R. skundo argumentu, kad „(duomenys neskelbtini)“ jau yra nubausta už šį pažeidimą, todėl nėra teisinio pagrindo už tą patį pažeidimą bausti ir M. J..

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir E. M. komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas. Tačiau nei Lietuvos įstatymai, nei minėta Konvencija drausdami dvigubą baudimą nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-868-261/2018). Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), bei nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Tai reiškia, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma, pirmiausia, buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011). Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. To pačio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytos baudos netaikomos, kai mokesčių mokėtojas per mokesčio įstatyme nustatytą terminą nepateikė mokesčio deklaracijos arba kai po mokesčio deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui pastebėjo, kad deklaravo per mažai mokesčio, tačiau iki mokesčių administratoriaus pavedimo patikrinti asmenį išrašymo dienos pateikė mokesčio deklaraciją, o klaidų taisymo atveju – ją patikslino ir pateikė mokesčių administratoriui.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija nutarimu M. J. skyrė baudą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad jis būdamas atsakingu už gamybos poveikį aplinkai, neužtikrino, kad 2020 metais sausakrūvio uosto terminale per lietaus nuotekų išleidėją Nr. (duomenys neskelbtini) į aplinką su lietaus nuotekomis nebūtų viršytas „(duomenys neskelbtini)“ taršos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 30 mg/1 bendro azoto taršos normatyvas (vidutinė metinė koncentracija. Pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas juridinio asmens vadovas ar kiti atsakingi asmenys, kurie neužtikrino nuotekų išleidimą į aplinką neviršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes. Šiuo atveju pagal ANK nuostatas „(duomenys neskelbtini)“ nėra tinkamas subjektas ir įvertinus byloje esančius duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, matyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ už 2020 m. yra sumokėjusi 284 Eur papildomą mokestį už viršytą metinį azoto normatyvą (duomenų, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo skirta trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, nepateikė). Pagal MAĮ 8 dalį kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismo nuomone, M. J. nėra baudžiamas antrą kartą už tą patį pažeidimą, už kurį M. J. atstovo advokato V. R. nuomone, jau yra nubausta „(duomenys neskelbtini)“.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, M. J. kaltė padarius ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta, Institucijos specialistai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį, todėl naikinti Institucijos 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-4092-2021 (ROIK: 21141060893) M. J. atstovo advokato V. R. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4092-2021 nepakeistą ir M. J. atstovo advokato V. R. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus