Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2025-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1510-1225/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-07-10
Bylos Nr.
1-1510-1225/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16520-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Pupšytė
Kaltinamasis
V. F.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1510-1225/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16520-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.8; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.2.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
Kauno apyLINKĖS teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Pupšytė,sekretoriaujant Alvitai Babuškinaitei,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,kaltinamajam V. F., jo gynėjui advokatui K. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. F., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) neregistruotas, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta nenustatyta, šiuo metu suimtas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime, A. Mickevičiaus g. 11, Kaune, teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

2. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 5 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės;

3. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

5. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, ir skirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

8. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi paskirta bausme ir skirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 30 parų arešto bausmė;

10. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį (2 veikos) ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

12. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 40 parų arešto bausmė;

13. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos) ir skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų su 2020 m. kovo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

14. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos) ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 60 parų arešto bausmė;

15. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 1 dalį ir skirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir skirta galutinė subendrinta 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 28 d. nutartimi perkvalifikuotos V. F. padarytos nusikalstamos veikos ir skirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 bausme ir skirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta ir šia nutartimi sušvelninta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir šia nutartimi sušvelninta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausmė, subendrintos ir skirti subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikęs, 2024 m. kovo 25 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (5 veikos) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

V. F. 2024 m. balandžio 21 d. apie 15.20 val. viešoje vietoje – namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, slapta – nukentėjusiajai V. J. nematant ir nesuprantant, iš jos rankoje nešamos rankinės (nešulio) pagrobė svetimą, nukentėjusiajai V. J. priklausantį, 210 Eur vertės turtą – rausvos spalvos piniginę, 50 Eur vertės, ir joje buvusius 160 Eur.

Šiais veiksmais V. F. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. F. 2024 m. gegužės 14 d. apie 13.30 val. viešoje vietoje – daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės pirmame aukšte, atvirai – nukentėjusiajai Ž. V. S. matant ir suprantant, iš ant jos pečių uždėtos, krūtinės pusėje laikytos, užsegtos rankinės (nešulio) pagrobė nukentėjusiajai Ž. V. S. priklausantį, 320 Eur vertės turtą – raudonos spalvos su juodos spalvos raštais piniginę, 20 Eur vertės, kurioje buvo 300 Eur, ir asmens tapatybės kortelė, išduoda Ž. V. S. vardu.??

Šiais veiksmais V. F. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. F. 2024 m. birželio 4 d. apie 16.30 val. viešoje vietoje – daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, slapta – nukentėjusiajam J. D. G. nematant ir nesuprantant, iš nukentėjusiojo J. D. G. dėvimos liemenės kišenės pagrobė svetimą, nukentėjusiajam J. D. G. priklausantį, 75 Eur turtą – šviesiai mėlynos spalvos dirbtinės odos piniginėje buvusius 75 Eur.??

Šiais veiksmais V. F. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. F. 2024 m. rugsėjo 29 d. apie 14.40 val. viešoje vietoje – daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, slapta – nukentėjusiajam S. K. nematant ir nesuprantant, iš nukentėjusiojo S. K. dėvimų kelnių dešinės kišenės pagrobė svetimą, nukentėjusiajam S. K. priklausantį, 255 Eur turtą – rusvos spalvos piniginę, 10 Eur vertės, kurioje buvo 245 Eur ir asmens tapatybės kortelė, išduoda S. K. vardu.

Šiais veiksmais V. F. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. F. 2024 m. rugsėjo 29 d. apie 14.40 val. viešoje vietoje – daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, slapta – nukentėjusiajam S. K. nematant ir nesuprantant, iš nukentėjusiojo S. K. dėvimų kelnių dešinės kišenės pagrobęs nukentėjusiojo piniginę, po ko joje radęs nukentėjusiojo S. K. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, susietą su nukentėjusiojo S. K. vardu atidaryta banko sąskaita Nr. LT (duomenys neskelbtini), ją nešiojosi iki 2024 m. rugsėjo 29 d. apie 15.21 val., t. y. kol ši kortelė buvo užblokuota, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir neteisėtai laikė svetimą elektroninio mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti.??

Šiais veiksmais V. F. padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. F. 2024 m. rugsėjo 29 d. laikotarpiu nuo 14.52 val. iki 15.21 val. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas svetima – nukentėjusiojo S. K. vardu išduota, elektroninio mokėjimo priemone – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, susieta su nukentėjusiojo S. K. vardu atidaryta banko sąskaita Nr. LT (duomenys neskelbtini), UAB „Kilminė“ parduotuvėje „Express Market“, esančioje (duomenys neskelbtini), atlikęs finansinę operaciją bekontakčiu būdu, t. y. pridėdamas banko kortelę prie parduotuvės pinigų skaitytuvo ir taip sumokėdamas už savo pirkinius: 14.52 val. – 4,98 Eur; 14.54 val. – 15,45 Eur; 14.56 val. – 9,99 Eur, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, apie 15.00 val. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), įdėdamas šią banko kortelę į bankomatą ir suspausdamas PIN kodą, t. y. panaudodamas svetimus tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, inicijavo finansinę – grynųjų pinigų 100 Eur išėmimo iš nukentėjusiojo S. K. banko sąskaitos operaciją, tačiau grynųjų pinigų išėmimo operacija nebuvo įvykdyta, kadangi buvo suvestas neteisingas PIN kodas, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, apie 15.21 val. UAB „Circle K Lietuva“ degalinėje „Circle K“, esančioje (duomenys neskelbtini), inicijavo finansinę operaciją bekontakčiu būdu, du kartus pridėdamas banko kortelę prie degalinės pinigų skaitytuvo ir mėgindamas sumokėti ja už savo pirkinius, kurių bendra vertė 14,48 Eur, tačiau mokėjimo operacija nebuvo įvykdyta, kadangi kortelė buvo užblokuota.?

Šiais veiksmais V. F. padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. F. 2024 m. spalio 22 d. apie 10.15 val. viešoje vietoje – prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai – nukentėjusiajam R. A. S. matant ir suprantant, iš nukentėjusiojo R. A. S. dėvimos striukės kišenės pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. A. S. priklausantį, 380 Eur turtą – piniginę, 30 Eur vertės, ir joje buvusius 350 Eur.??

Šiais veiksmais V. F. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. F., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad pripažįsta atlikęs visus inkriminuotus epizodus. Ne iš gero gyvenimo vagystes vykdė, tuo metu nedirbo. Asmenys, iš kurių vogdavo, yra atsitiktiniai, nepažįstami. Nieko neplanuodavo, viskas gaudavosi spontaniškai. Kartais pats nesuprasdavo, ką daro, tik po padarymo suprasdavo, kad negerai padarė. Pavogtus pinigus išleisdavo maistui, savo reikmėms. Nedaug piniginėse būdavo pinigų. Bandė nusipirkti prekių su bankine kortele, nepamena, ar nupirko, ar ne. Spontaniškai viskas vykdavo, eina mieste, pamato ir daro. Sutinka, kad padarė žalą savo veiksmais. Sutinka su civiliniais ieškiniais. Galėjo būti tokia vertė, kokia nurodyta civiliniame ieškinyje. Nukentėjusiosios piniginę su kortele, su kuria bandė atsiskaityti, įdėjo į pašto dėžutę, kad rastų. Nebuvo abejonių, kad kažkas ne taip parašyta kaltinamajame akte. Jeigu kažkas būtų buvę ne taip, pasakytų ir neprisipažintų. Net neatsimena, kurioje vietoje pavogė. Vagysčių buvo tiek, kiek yra aprašyta pareikštame kaltinime.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, buvo perskaityti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

2024 m. gegužės 16 d. V. F. įtariamojo apklausos metu nurodė, kad 2024 m. gegužės 14 d. buvo (duomenys neskelbtini). Reikėjo pinigų, norėjo valgyti, neturėjo už ką nusipirkti. Būdamas netoli viešojo transporto stotelės, galimai (duomenys neskelbtini), bet tiksliau nepamena adreso, pamatė senyvo amžiaus moterį, kuri ant peties buvo užsidėjusi rankinę. Spontaniškai kilo mintis, kad gal ji turi pinigų, ir pagalvojo, kad gali tą jos rankinę pavogti. Nenorėjo jos nei skriausti, nei ką, todėl nuėjo paskui ją į laiptinę, gali būti, kad tai buvo (duomenys neskelbtini). Abiem patekus į laiptinę, kažką moteriai pasiūlė, gal padėti panešti daiktus ar kažkas panašaus. Nepamena, ar ką nors moteris atsakė, bet jis nutraukė jos tą rankinę, kurią ji laikė užsidėjusi ant krūtinės, ir išėmė iš jos piniginę. Paėmęs tą piniginę, greitu tempu išėjo iš laiptinės ir nuėjo kažkur, jau nepamena kur. Paėjęs toliau, atsidarė tą piniginę, joje buvo pinigų, gal buvo dar kažkas, bet tik išsiėmė grynus pinigus, o visą piniginę išmetė. Pinigus iš karto išleido savo reikmėms, jų jau neturi ir šiuo metu padarytos žalos atlyginti negali, tačiau jos neneigia. Kaip ir minėjo, su padaryta nusikalstama veika sutinka pilnai, labai dėl jos gailisi, mintis apvogti kilo spontaniškai (3 t., b. l. 99–102).

2024 m. lapkričio 22 d. V. F. įtariamojo apklausos metu nurodė, kad 2024 m. lapkričio 21 d. apie 10.40 val. atvyko į Priklausomybių ligų centrą Kaune, Giedraičių g. (tikslaus adreso neprisimena), kadangi yra metadono programoje ir turi atvykti pasiimti paskirtų vaistų. Atvykus į minėtą centrą, jį sulaikė policijos pareigūnai, kurie nuvežė jį į areštinę. Apie tai, kad yra paieškomas, tiksliai nežinojo, tiksliau sužinojo tik iš jį sulaikiusių pareigūnų. Pas ikiteisminio tyrimo tyrėją neatvyko, nes buvo „užbaliavojęs“. Tikrai niekur nesislapstė, gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama S. F.. Jeigu mama sako, kad ten negyvena, tai ji meluoja. Kartais lankosi pas draugę J., kurios pavardė nežino, jos adreso pasakyti negali, nes nenori jai pridaryti gėdos, kad policija pas ją atvažiuotų. Galvos traumų yra turėjęs, psichiatro įskaitose registruotas, psichiatrinėje ligoninėje yra gulėjęs, narkologo įskaitoje registruotas. Savo veiksmus supranta, juos valdo. Dėl ko yra įtariamas, susipažino ir supranta pilnai. Parodymus duoti sutinka. Prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas. Tikslių datų ir tikslių įvykių aplinkybių visiškai neprisimena, tačiau tai, kas parašyta nutarime pripažinti jį įtariamuoju, pripažįsta. Tokias vagystes darė. Mano, kad tikrai galėjo įvykdyti visas minėtas vagystes, tačiau tikrai nieko daugiau pakomentuoti negali, nes visiškai nieko neprisimena. Apie 5 metus yra metadono programoje, todėl atmintis yra labai prasta dėl vartojamų vaistų. Kiek prisimena, pavogęs pinigines iš senesnių asmenų, iš jų išimdavo grynus pinigus, o pinigines kažkur mieste išmesdavo, bet kur tiksliai, neprisimena. Pasirinkdavo apvogti senesnius asmenis, nes taip išpuldavo, atsirasdavo ne laiku ir ne vietoje. Kokios sumos būdavo piniginėse, tikrai neprisimena, bet mano, kad galėtų būti tokios, kokios nurodytos nutarime pripažinti jį įtariamuoju. Pinigus iš karto išleisdavo savo reikmėms. Neturi pinigų šiuo metu ir padarytos žalos atlyginti negali, tačiau žalos neneigia. Kaip ir minėjo, su padarytomis nusikalstamomis veikomis sutinka pilnai, labai dėl jos gailisi. Daugiau nieko apie šiuos įvykius papasakoti negali, nes nieko neprisimena (3 t., b. l. 116–119).

2025 m. vasario 6 d. V. F. įtariamojo apklausos metu nurodė, kad įtarimo esmė yra aiški ir suprantama, su juo sutinka, prisipažįsta ir gailisi. Patvirtina 2024 m. lapkričio 22 d. duotus parodymus, jų nekeičia, nes jie yra teisingi, jokių papildymų neturi (3 t., b. l. 126–128).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis perskaitytus parodymus patvirtino, nurodė, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Paaiškino, kad savo poelgį vertina blogai, gailisi, šiuo metu nedirba. Išėjęs iš kalėjimo gyveno pas mamą ir pas draugę. Ne iš gero gyvenimo vogė, neturi iš ko gyventi. Užimtumo tarnyboje pasakius, kad yra teistas, niekas nenori įdarbinti. Suvokia, kad 7 veikas padarė.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Įrodymai dėl 2024 m. balandžio 21 d. vagystės

Nukentėjusioji V. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. balandžio 21 d. apie 15.00 val. išėjo iš parduotuvės „Šilas“, esančios (duomenys neskelbtini), susidėjusi daiktus į rankinę. Parduotuvėje į rankinę įsidėjo savo piniginę ir rankinę užsegė. Po to ėjo link namų (duomenys neskelbtini). Apie 15.20 val. į namų teritoriją įėjo iš (duomenys neskelbtini), ties 14 – u namu, pro metalinius vartus. Esant prie pat namo durų, labai arti priėjo vyriškis ir pradėjo klausinėti, kur rasti 39 – ą butą. Jam pasakė, kad čia nuosavas namas ir tokio buto nėra. Vyriškis paklausė, kaip išeiti į (duomenys neskelbtini). Jam ranka parodė, o vyriškis prisiglaudęs prie jos, pradėjo dėkoti. Po to staiga jis pradėjo greitai šalintis link išėjimo į (duomenys neskelbtini). Po šio pokalbio iš karto nuėjo namo, netikrino, ar jos piniginė yra rankinėje. Tik kitą dieną pastebėjo, kad jos piniginės nėra rankinėje, apie tai informavo sūnų R. J.. Prisimena, kad vyriškis viso pokalbio metu buvo labai arti jos (nukentėjusiosios) ir buvo prisiglaudęs. Mano, kad galimai prisiglaudimo prie jos metu asmuo iš rankinės paėmė jos rausvos spalvos itališkos firmos piniginę. Piniginėje buvo apie 160 Eur (kokiomis kupiūromis neprisimena, tačiau žino, kad 100 Eur kupiūros tikrai nebuvo, buvo smulkesnės kupiūros), taip pat buvo įvairios nuolaidų kortelės bei AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė, išduota jos (nukentėjusiosios) vardu. Pasiteiravo žmogaus, dovanojusio ją, ir jis nurodė, kad piniginės vertė yra 50 Eur. Banko kortelę po įvykio užblokavo, pinigai iš kortelės nebuvo nuskaityti. Iš viso padaryta 210 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 50–52).

Liudytojas R. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. balandžio 21 d. apie 17.00 val. paskambino mama V. J. ir pranešė, kad jai grįžtant namo iš parduotuvės, į namų valdą buvo patekęs vyriškis, kuris ją užkalbino su labai artimu kūno kontaktu. Jie bendravo apie 1 – 1,5 min., vyriškis buvo uždėjęs jai ant peties ranką ir klausė, kur yra (duomenys neskelbtini) 39 – as butas. Dar teiravosi, kaip išeiti į (duomenys neskelbtini). Motinai V. J. parodžius kryptį link išėjimo pro kiemo vartelius, vyriškis skubiai pasišalino, tai matyti vaizdo medžiagoje. Vyriškis į nuosavos valdos kiemą atėjo per (duomenys neskelbtini) kiemą. Motinai V. J. grįžus namo, ji tik po kurio laiko pasigedo savo piniginės, kuri buvo stačiakampio formos. Ji pradėjo įtarti vyrą, kuris buvo atėjęs ir su ja bendravo. Dėl to jis (liudytojas) peržiūrėjo kiemo kameras ir matė, kaip vyras įeina į kiemo teritoriją ir nueina paskui mamą. Kadangi įėjimas į namą yra nefilmuojamas ir pusiau uždaras, todėl daugiau nieko nesimato. Žinojo, kad gretimą kiemą taip pat filmuoja vaizdo stebėjimo kamera nuo namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės. Kadangi sūnus A. J. bendrauja su to namo atsakingais asmenimis už vaizdo stebėjimo kamerą, todėl jiems savanoriškai parodė vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, iš kurių matyti, kaip asmuo, kuris buvo patekęs į jų kiemo teritoriją, prabėga pro kameras, ir matoma, kad jo kišenėje yra V. J. piniginė (1 t., b. l. 80–82).

Liudytoja L. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2 veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja. Eidama savo pareigas, peržiūrėjo pateiktą vaizdo įrašą su jame užfiksuotu asmeniu, kuris 2024 m. balandžio 21 d. apie 15.20 val. (duomenys neskelbtini) iš moters rankinės pagrobė rausvos spalvos piniginę. Asmenį atpažįsta kaip V. F. iš bendrų jo veido bruožų. Jį matė ne vieną kartą „gyvai“, ne vieną kartą yra bendravusi su juo. V. F. vaikšto šlubuodamas, būtent taip, kaip yra užfiksuota vaizdo įraše. Asmuo yra gerai žinomas dėl praeityje įvykdytų jo nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnyje, kurių metu jis vogdavo iš senyvo amžiaus moterų (1 t., b. l. 91–93).

Iš 2024 m. gegužės 2 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2024 m. balandžio 21 d. apie 15.20 val. (duomenys neskelbtini), prie namų prie V. J. priėjo vyriškis, kalbėjo, tuo metu jis buvo prisiglaudęs, dėkojo, po to staiga pradėjo greitai šalintis prie išėjimo link (duomenys neskelbtini). Vyriškis prisiglaudimo metu galimai iš jos rankinės paėmė rausvos spalvos itališkos firmos 50 Eur vertės piniginę, kurioje buvo apie 160 Eur grynaisiais, nuolaidų kortelės, „Swedbank“ mokėjimo kortelė. Padaryta 210 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 1–5).

Iš 2024 m. balandžio 23 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo matyti, kad pareiškėjas R. J. interneto svetainėje „ePolicija“ pranešė apie tai, jog 2024 m. balandžio 21 d. apie 15.23 val. (duomenys neskelbtini), motinai grįžtant namo, prie įėjimo durų staiga priėjo vyras ir užkalbino mamą su labai artimu kūno kontaktu. Jie bendravo apie 1 – 1,5 min, vyras buvo uždėjęs mamai ant peties ranką ir klausė „kur yra (duomenys neskelbtini) 39 – as butas“. Dar teiravosi, kaip išeiti į (duomenys neskelbtini). Motinai parodžius kryptį link išėjimo pro kiemo vartelius, jis skubiai pasišalino. Įtariamasis į nuosavos valdos kiemą atėjo per (duomenys neskelbtini) kiemą. Motina grįžusi namo po kurio laiko pasigedo savo piniginės, kuri buvo stačiakampio formos, alyvinės spalvos. Joje buvo virš 160 Eur grynaisiais pinigais, AB „Swedbank“ kortelė, kurioje buvo apytiksliai 100 Eur, nuolaidų kortelės – parduotuvių „Maxima“, „IKI“ ir vaistinės „Camelia“. Piniginės vertė – 50 Eur. Iš viso mama patyrė apie 210 Eur turtinę žalą. Turi įvykio vaizdo įrašą. Su pareiškimu pateikia vaizdo įrašą, pavadinimu „1_03_M_20240421151741“ (1 t., b. l. 53–57).

Iš 2024 m. gegužės 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „1_03_M_20240421151741“. Vaizdo įrašo kairėje pusėje matomas data ir laikas: 2024 m. balandžio 21 d., 15:17:41. Vaizdo įraše matyti, kaip iš toliau ateina vyras (aiškiai užfiksuotas jo veidas iš arti, gerai įžiūrimas), apsirengęs tamsios spalvos striuke, dėvintis mėlynos spalvos džinsus, avintis pilkos spalvos sportinius batus, ant pečių užsidėjęs pilkos spalvos kuprinę, rankoje nešantis plastikinį maišelį. Vyrui pasisukus šonu, dešinėje jo striukės kišenėje matomas rausvos spalvos objektas, panašus į moterišką piniginę. Vyras skuba prie vartų, priėjęs prie jų, bando juos atidaryti, tačiau neatidaro. Neatidaręs vartų, perlipa juos, o belipdamas susiplėšo džinsus ir nueina už kameros matymo ribų. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 97–102).

Iš 2024 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „Iš namu_ch1_20240421152038_20240421152239“. Vaizdo įraše, dešinėje pusėje, viršuje ekrane matyti data ir laikas 2024 m. balandžio 21 d. 15:20:38 Sun. Vaizdo įraše matyti vidinio namo kiemo vaizdas. Vaizdo įraše prie vartų ateina brandaus amžiaus moteris su žalios spalvos kepure ir šaliku, su smėlio spalvos paltu, ant kaklo rankinukas, ji atsidaro viršutinį vartų užraktą ir praveria vartus, įėjusi užveria užraktą. Nueina tolyn kiemu, už kameros matymo ribų. Matoma, kad už vartų atokiau stovi vyras, apsirengęs tamsios spalvos striuke, mėlynus džinsus, ant pečių turi pilkos spalvos kuprinę, rankoje maišelį, kalba telefonu. Moteriai įėjus į kiemo vidų, netrukus prie vartų ateina anksčiau minėtas vyras, kuris atkelia vartų užraktą ir įeina į kiemo vidų, tačiau vartų užrakto neuždaro ir nueina kryptimi, kur nuėjo brandaus amžiaus moteris. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 103–108).

Iš 2024 m. gegužės 10 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus įvykio vietos apžiūrą, liudytojų apklausas, kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūrą, sudarius fotolentelę, vyresnioji tyrėja L. S. nustatė, jog įraše užfiksuotas asmuo yra V. F., kuris 2024 m. kovo 25 d. paleistas iš Alytaus kalėjimo. Asmuo yra gerai žinomas dėl praeityje įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnyje, kurių metu vogdavo iš senyvo amžiaus moterų. V. F. atpažintas pagal veido bruožus, taip pat žinoma, kad asmuo vaikšto šlubuodamas (1 t., b. l. 111–114).

Įrodymai dėl 2024 m. gegužės 14 d. vagystės

Nukentėjusioji Ž. V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. gegužės 14 d. apie 12.30 val. išėjo į parduotuvę „IKI“, esančią (duomenys neskelbtini). Su savimi krūtinės pusėje nešė per petį permestą rankinę, kurioje buvo piniginė. Eidama namo iš parduotuvės matė, jog iš paskos eina kaimynas, su kuriuo trumpai pakalbėjo. Bekalbant pastebėjo, kad už jų ėjo nepažįstamas vyriškis, kuris kalbėjosi su savimi. Pakalbėjus su kaimynu, jis nuėjo namo, o ji lėtai ėjo paskui kaimyną, nes sunkiai vaikščioja. Būnant šalia daugiabučio, apie 13.30 val. kieme pastebėjo, kad iš paskos ateina minėtas nepažįstamas vyriškis. Kai įėjo į namo laiptinę, jis įėjo paskui. Kadangi su savimi turėjo vežimėlį, kuriame buvo prekės, laiptinėje minėtas vyriškis pasisiūlė vežimėlį užnešti. Pasakius, kad gyvena antrame aukšte, minėtas vyriškis vežimėlį paėmė ir nunešė į tarp pirmo ir antro aukšto esančią salelę, kur vežimėlį padėjo. Jai (nukentėjusiajai) lipant laiptais link salelės, vyriškis pribėgo ir pasakė „dabar aš jums padėsiu užlipti“, o ji atsakė „ačiū, nereikia“. Tačiau minėtas vyriškis rankomis apsikabino ją per pečius ir nugarą. Jam pasakė „atstokit, nereikia“. Vyriškiui apsikabinus, pajuto, kad jis dešine ranka atitraukė ant pečių, krūtinės pusėje buvusią rankinę ir iš jos ištraukė piniginę. Būdama senyvo amžiaus, nesugebėjo nieko padaryti, tačiau puikiai matė ir jautė, kaip asmuo iš jos rankinės traukė piniginę. Minėta piniginė buvo raudonos spalvos su juodos spalvos raštais. Vyriškis ištraukęs piniginę, pradėjo bėgti iš laiptinės. Ji šaukė „sustok“, tačiau vyriškis nereagavo. Mėgino vyriškį vytis, tačiau dėl senyvo amžiaus to padaryti nepavyko. Kai išėjo iš laiptinės, vyriškio jau nebesimatė. Laiptinė bei jos prieigos vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos. Išėjusi iš laiptinės, kieme sutiko minėtą kaimyną, su kuriuo kalbėjo išėjusi iš parduotuvės. Kaimynas pasakė, kad matė vyriškį, kuris nubėgo link daugiabučių, pro kuriuos ji (nukentėjusioji) ėjo į parduotuvę. Kaimynas nurodė, kad vyriškis priėjo ir prie kaimyno, jį apsikabino, tačiau nieko nepagrobė. Pakalbėjusi su kaimynu, nuėjo namo. Namuose apžiūrėjo savo rankinę, pasigedo piniginės. Piniginėje buvo banko kortelė, nuolaidų kortelės, apie 300 Eur. Paskambinusi į banką, užblokavo banko sąskaitą. Banko darbuotoja nurodė kreiptis į policiją. Po pokalbio su banko darbuotoja, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 (1 t., b. l. 115–125).

Nukentėjusioji Ž. V. S. papildomos apklausos metu paaiškino, kad ją apvogęs asmuo buvo vienas. Padaryta turtinė žala – 320 Eur (1 t., b. l. 153–154).

Liudytojas A. A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. gegužės 14 d. apie 13.15 val. ėjo iš parduotuvės „IKI“ (duomenys neskelbtini) link namų. Prie (duomenys neskelbtini) jį pasivijo nepažįstamas vyriškis, kuris pradėjo įkyriai kalbėti apie jo (liudytojo) nešamus produktus, pradėjo aiškinti, kaip sodinti nešamus įdėtus į popierinę dėžutę pomidorus ir kad pomidorus reikia sodinti balkone. Nepažįstamam asmeniui pristojus, jis (liudytojas) nesustojo, ėjo toliau link namų. Eidamas sutiko kaimynę Ž.. Nepažįstamas asmuo atstojo ir nuėjo link (duomenys neskelbtini), bandė patekti į laiptinę. Asmeniui pasišalinus, su kaimyne Ž. išsiskyrė ir nuėjo prie automobilio, o kaimynė – link namų. Pasidėjęs pirkinius į automobilį, ėjo į netoliese esantį turgelį, esantį netoli „IKI“ parduotuvės. Pareidamas iš turgelio, (duomenys neskelbtini) kieme pastebėjo bėgantį tą patį asmenį su mėlynu švarku, kuris anksčiau buvo pristojęs. Asmuo nubėgo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pusę. Kai jau ėjo į namus, po kelių minučių iš laiptinės išėjo kaimynė Ž., kuri pasakė, kad ją „apšvarino“, t. y. pavogė piniginę. Kadangi iš kiemo pusės išbėgo asmuo su mėlynu švarku, pamanė, kad jis Ž. ir „apšvarino“ (1 t., b. l. 162–164).?

Iš 2024 m. gegužės 14 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2024 m. gegužės 14 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo pirmo aukšto laiptinėje nepažįstamas vyriškis apkabino Ž. V. S. pečių srityje, teigdamas, kad padės užlipti laiptais į antrą aukštą ir suprasdamas, kad ji yra senyvo amžiaus, atvirai, jai matant ir suprantant iš Ž. V. S. priklausančios užsegtos rankinės, kurią buvo užsidėjusi ant pečių krūtinės pusėje, ją atitraukė bei iš jos ištraukė Ž. V. S. priklausančią piniginę su joje buvusia banko kortele ir grynaisiais pinigais apie 300 Eur. Pagrobęs piniginę asmuo išbėgo ir laiptinės ir pasišalino. Ž. V. S. padaryta 300 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 6–12).

Iš 2024 m. gegužės 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), pirma laiptinė nuo dešiniojo (pietinio) namo krašto. Apžiūrėjus įvykio vietą ir jos perimetrą, nusikaltimo pėdsakų, grumtynių požymių, nusikaltimo įrankių nerasta, biologinių pėdsakų nepastebėta. Įvykio vieta tvarkinga, nėra išmėtytų daiktų. Aplink įvykio vietą esančioje teritorijoje laiptinėje, namo kieme vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Aplink esantį įvykio vietos perimetrą ir aplink įvykio vietos esančius pastatus, vaizdo kameros yra ant namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir ant prekybos centro, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 130–139).

Iš 2024 m. gegužės 16 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo matyti, kad atliekant nuvykus į parduotuvę „IKI“ (duomenys neskelbtini), kartu su apsaugos darbuotoju buvo peržiūrėti 2024 m. gegužės 14 d. parduotuvės lauko vaizdo kamerų įrašai. Lauko kameros, filmuojančios pėsčiųjų taką, esantį tarp parduotuvės pastato ir namo, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įraše matyti, kaip 13.25 val. šiuo taku eina liudytojas A. A. S., rankose nešantis pirkinius. Prie jo prieina vyriškis, apsirengęs trumpomis rankovėmis palaidine, kairėje rankoje nešasi megztinį, dėvi tamsias kelnes, avi tamsius batus, ant galvos užsidėjęs kepurę su snapeliu. Vyriškis šlubuoja. Nustatyta, kad tai yra V. F.. Asmuo policijos pareigūnams gerai žinomas dėl jo daromų teisės pažeidimų (1 t., b. l. 168).

Iš 2024 m. birželio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji Ž. V. S. atpažino, kad ją apvogęs asmuo yra pavaizduotas nuotraukoje Nr. 2. Asmenį atpažįsta pagal veido bruožus, plaukus, veido formą, matomą kūno sudėjimą, žvilgsnį (1 t., b. l. 155–159).

Įrodymai dėl 2024 m. birželio 4 d. vagystės

Nukentėjusysis J. D. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. birželio 4 d. apie 14.00 val. nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ autobusų stotelės, su savimi turėjo šviesiai mėlynos dirbtinės odos piniginę, kurią laikė liemenės kairėje kišenėje. Belaukiant autobuso, priėjo nepažįstamas vyras, tamsesnio gymio, kuris pradėjo klausinėti, kiek jam metų, kaip jis gyvena. Vyras pasirodė įtartinas, dėl to į klausimus neatsakinėjo. Atvažiavus autobusui, į jį įlipo kartu su vyru. Autobuse šio asmens nebematė. Išlipęs iš autobuso (duomenys neskelbtini), nuėjo į parduotuvę „Maxima“ ir autobusu grįžo namo. Apie 16.30 val., nuo „(duomenys neskelbtini)“ stotelės ėjo link savo daugiabučio namo, rankoje nešėsi maišelį, kuriame buvo maisto produktai. Netoli namo sutiko kaimynę, su kuria trumpai pakalbėjo. Po to nuėjo prie savo laiptinės durų, suvedė durų kodą, už nugaros išgirdo greitus žingsnius. Suprato, kad už jo kažkas stovi. Norėdamas praleisti tą žmogų, pilnai atidarė duris ir atsisuko į asmenį. Tuo metu kairėje rankoje laikė maišą su produktais. Atsisukęs, pamatė vyrą. Kadangi laiptinėje buvo prieblanda, tiksliai nematė, ar tai buvo tas pats vyriškis, kuris dienos metu stotelėje jį kalbino. Tačiau iš bendrų bruožų ir tamsesnio gymio mano, kad tai buvo tas pats vyras. Vyras griebė už dešinėje rankoje turėto maišo ir pasisiūlė padėti jį panešti. Tuo metu vyras buvo prisispaudęs prie kairio jo (nukentėjusiojo) šono. Vyriškiui atsakė, kad pagalbos nereikia. Tuomet vyras paleido maišą ir išėjo iš laiptinės. Grįžęs į savo butą, iš kišenės norėjo išsitraukti piniginę, kurią visada grįžęs namo pasideda prieškambaryje ant komodos. Suprato, kad piniginės neturi. Paskutinį kartą piniginę tikrinosi išlipęs iš autobuso ir eidamas namo. Piniginė tikrai buvo liemenėje. Piniginėje buvo 75 Eur: 3 kupiūros po 20 Eur, 1 kupiūra 10 Eur ir 1 kupiūra 5 Eur. Taip pat piniginėje buvo nuolaidų kortelės ir pensininko pažymėjimas. Banko kortelių piniginėje nebuvo. Neradęs piniginės suprato, kad piniginę paėmė vyras, kuris priėjęs laiptinėje, siūlėsi padėti panešti maišą. Supratęs, kad buvo apvogtas, paskambino bendruoju pagalbos telefonu „112“. Vėliau kalbant su namo pirmininke J. S., ji nurodė, kad 2024 m. birželio 4 d., dienos metu matė nepažįstamą vyriškį, kuris ilgai stovėjo, vaikščiojo prie jų daugiabučio namo laiptinės. Kaimynei pasiteiravus asmens, ko jis laukia, vyriškis nurodė ieškantis 62 buto. Kas gyvena šiuo numeriu pažymėtame bute, nežino. Yra informuotas apie teisę pareikšti civilinį ieškinį, tačiau civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu nereikš (2 t., b. l. 12–14).

Liudytoja J. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad yra namo, (duomenys neskelbtini), trečios laiptinės įgaliotinė, rūpinasi, kai namo gyventojams ko nors prireikia laiptinės ūkio reikalais. Gyventojai kreipiasi į ją, o ji – į namo pirmininką. J. G. pažįsta, jie kaimyniškai gerai sutaria. 2024 m. birželio 4 d. apie 16.30 val. prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), trečios laiptinės kalbėjosi su kaimyne S., kai pamatė iš jų laiptinės išeinantį nepažįstamą vyriškį. Vyras paklausė, kur yra 62-as butas. Abi su kaimyne vyrui pasakė, kad tokio buto šiame name nėra, ir vyriškis nuėjo link 4-os laiptinės. Daugiau šio asmens nebematė. Tas vyras jų namo laiptinėje tikrai negyvena. Tą pačią dieną, apie 20.00 val., pas ją (liudytoją) atėjo kaimynas J., kuris pasakė, kad nepažįstamas vyriškis dienos metu laiptinėje iš jo kišenės ištraukė piniginę. Jam papasakojo, jog dieną matė įtartiną vyrą, kuris galėjo būti tas pats asmuo. Daugiabutis namas yra filmuojamas vaizdo kameromis, už kameras atsakingas asmuo – A. S. (2 t., b. l. 26–28).

Iš 2024 m. birželio 13 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2024 m. birželio 4 d. apie 16.30 val. J. D. G. įėjęs į daugiabučio namo laiptinę, išgirdo žingsnius. Atsisukęs pamatė nepažįstamą vyrą, kuris griebė už kairėje rankoje turėto maišo ir pasiūlė jį padėti panešti. Vyrui atsakė, kad pagalbos nereikia, ir nepažįstamas asmuo iš laiptinės išėjo. Grįžęs į butą, suprato, kad nebeturi piniginės, kurią laikė vilkėtos striukės kairėjo kišenėje. Piniginėje buvo apie 75 Eur grynaisiais: trys kupiūros po 20 Eur, viena – po 10 Eur, viena – po 5 Eur. Piniginėje taip pat buvo nuolaidų kortelės ir pensininko pažymėjimas, banko kortelių piniginėje nebuvo (1 t., b. l. 13–17).

Iš 2024 m. birželio 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. D. G. iš jam pateiktų atpažinti 6 asmenų nuotraukų, pagal asmens bruožus, tamsius plaukus ir tamsesnį gymį atpažino nuotraukoje Nr. 2 pavaizduotą V. F. kaip asmenį, kuris pavogė jo piniginę (2 t., b. l. 20–24).

Iš 2024 m. birželio 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja J. S. iš jai pateiktų atpažinti 6 asmenų nuotraukų, pagal asmens veido bruožus, tamsius plaukus, skruostų formą ir tamsesnį gymį atpažino nuotraukoje Nr. 5 pavaizduotą V. F. kaip asmenį, kuris galimai pavogė kaimyno J. D. G. piniginę (2 t., b. l. 33–37).

Iš 2024 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše, pavadinimu „Camera_01_ (duomenys neskelbtini)_ 190_(duomenys neskelbtini)_190_20240604163512_20240604164949_2309889“, matyti vaizdo fiksavimo data 2024 m. birželio 4 d., įrašo pradžios laikas 16:35:11. 16:37:27 val. prie namo laiptinių vaikšto moteris, kuri vis atsisuka atgal. Moteris ateina nuo tolumoje esančios aikštelės pabaigos, 16:38:20 val. užeina už matomo stogelio ir išeina iš vaizdo kameros matomumo zonos. 16:43:21 val. tolumoje matomas pieva einantis vyras, vilkintis tamsios spalvos kelnes, šviesius marškinėlius, rankoje nešantis juodą drabužį, einantis sparčiu žingsniu. Jis užeina už daugiabučio namo ir jo nebesimato. Iš kitos pusės, nuo gatvės matyti ateinantis senyvo amžiaus vyras, atpažįstamas kaip J. D. G., kuris 16:44:28 val. lėtu žingsniu eina laiptinės link. Už jo matyti einanti anksčiau matyta moteris. J. D. G. rankoje nešasi geltonos spalvos maišą. 16:44:51 val. nuo namo kampo ateina anksčiau matytas vyras, vilkintis šviesios spalvos marškinėlius, 16:44:55 val. jis stabteli prie automobilių. 16:45:01 val. prie namo laiptinės kalbasi J. D. G. ir už jo ėjusi moteris. Tolumoje prie automobilių vis dar stoviniuoja vyras šviesiais marškinėliais, rankoje jis laiko tamsios spalvos drabužį, kurį nuolat tvarko. Ant pečių jis užsidėjęs kuprinę, dešinę ranką laiko prie ausies. 16:45:31 val. jis pradeda eiti link besikalbančių moters ir J. D. G., sustoja. Vyras vaikštinėja vienoje vietoje prie paskutinių aikštelės automobilių. 16:46:49 val. moteris nueina link vyro šviesiais marškinėliais. J. D. G. užeina už stogelio, jo nebesimato. Vyras šviesiais marškinėliais tuo metu pradeda greitu žingsniu eiti link vietos, kur kalbėjosi žmonės. Vyras šviesiais marškinėliais eina šlubuodamas, kairę ranką laiko prie ausies, yra tamsių plaukų, avi šviesius batus. 16:47:02 val. jis užeina po stogeliu, jo nebesimato. Šalia vis dar stovi moteris, kuri kalbėjosi su J. D. G.. 16:47:20 val. moteris nueina palei gyvatvorę tolyn. 16:48:10 val. vaizdo įrašo matomumo zonoje, prie stogelio, kur užėjo J. D. G., pasirodo vyro šviesiais marškinėliais galva, kuris nueina priešingai kameros fiksavimo kryptimi, jo nebesimato. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta.

Vaizdo įraše, pavadinimu „Camera_01_(duomenys neskelbtini)_ 190_ (duomenys neskelbtini)_190_20240604164429_20240604165046_1766796“, matyti automobilių stovėjimo aikštelė, įvairūs automobiliai, stovintys joje, po vaizdo stebėjimo kamera matomas stogelis. Pagal prieš tai apžiūrėtą vaizdo įrašą ir matomus įraše žmones, galima suprasti, jog vaizdo įrašas kameros, esančios šalia pirmosios: viena filmuoja dešinę pusę, kita – kairę. Matomas tas pats vaizdas. J. D. G. rankoje nešasi geltonos spalvos maišą, kurį laiką kalbasi su moterimi prie stogelio, 16:46:33 val. užeina po stogeliu. Moteris 16:47:15 val. nuo tos vietos nueina. 16:48:08 val. vaizdo įrašo matomumo zonoje prie stogelio esančio J. D. G. pasirodo galva vyro šviesiais marškinėliais, nueidinėdamas nuo stogelio, jis linksi galva ir atsisukęs kažką sako. Vyras šlubčioja, jo judesiai nekoordinuoti. Ar vyras be juodo drabužio turi kažką rankose, nesimato. 16:46:30 val. vyras šviesiais marškinėliais užeina už daugiabučio namo kampo (2 t., b. l. 41–44).

Iš 2024 m. birželio 13 d. pareiškėjo J. D. G. pareiškimo matyti, kad 2024 m. birželio 4 d. apie 16.30 val. ėjo link daugiabučio namo, rankoje nešėsi maišelį, kuriame buvo maisto produktai. Netoli daugiabučio namo sutiko kaimynę, su kuria trumpai pakalbėjo ir nuėjo prie savo laiptinės durų. Suvedęs laiptinės kodo duris, už nugaros išgirdo greitus žingsnius. Suprato, kad kažkas už jo stovi. Norėdamas praleisti žmogų, pilnai atidarė duris ir atsisuko į vyrą. Šio vyro nepažinojo. Tuo metu savo dešinėje rankoje laikė maišą su produktais, su savimi turėjo šviesiai mėlynos dirbtinės odos piniginę, kurią laikė ant savęs vilkimoje liemenės kairėje kišenėje, kurioje buvo 75 Eur: 3 kupiūros po 20 Eur, 1 kupiūra 10 Eur ir 1 kupiūra 5 Eur. Taip pat piniginėje buvo nuolaidų kortelės ir pensininko pažymėjimas. Banko kortelių piniginėje nebuvo. Vyras griebė už dešinėje rankoje turėto maišo ir pasisiūlė padėti panešti jį. Tuo metu vyras buvo prisispaudęs prie kairio jo (nukentėjusiojo) šono. Vyriškiui atsakė, kad pagalbos nereikia. Tuomet vyras paleido maišą ir išėjo iš laiptinės. Grįžęs į butą, iš kišenės norėjo išsitraukti piniginę, kurią visada grįžęs namo pasideda prieškambaryje ant komodos. Suprato, kad piniginės neturi. Paskutinį kartą piniginę tikrino išlipęs iš autobuso ir eidamas link daugiabučio namo. Piniginė tikrai buvo vilkimoje liemenėje. Supratęs, kad buvo apvogtas, paskambino bendruoju pagalbos telefonu (2 t., b. l. 1–3).

Iš 2024 m. birželio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens matyti, kad panaudojus policijos paieškos priemones bei policijos turimas duomenų bazes, nustatyta, jog nusikalstamą veiką galimai įvykdė V. F. (2 t., b. l. 45–46).

Įrodymai dėl 2024 m. rugsėjo 29 d. nusikalstamų veikų

Nukentėjusysis S. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. apie 11.00 val. išėjo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ apsipirkęs, po to ėjo prie bankomato, išėmė 150 Eur. Eidamas namo nepastebėjo, kad kažkas eitų paskui jį. Priėjęs prie savo namo laiptinės, atidarė jos duris. Jį (nukentėjusįjį) praleido kaimynė. Įėjęs į laiptinę nepastebėjo, kad paskui jį eina ir vyriškis, kuris laiptinėje pasakė „gal padėti užlipti“ ir tuo momentu iš nugaros šiek tiek lyg stumtelėjęs ar apglėbęs, ištraukė piniginę iš jo (nukentėjusiojo) dešinės kelnių kišenės. Kadangi sunkiai vaikščioja, visada bando remtis į radiatorių. Po šių minėto vyriškio veiksmų atsirėmęs į radiatorių, braukė ranka per dešinę kelnių kišenę ir pajuto, kad nebėra piniginės. Apsisukęs atgal, minėto vyriškio nebematė nei laiptinėje, nei kieme. Kiek pamena, minėtas vyriškis jį apglėbė, tačiau jokio fizinio skausmo nejautė. Vyriškis buvo apsirengęs striuke, šlubavo ir buvo už jį (nukentėjusįjį) mažesnis. Kiek seniau, maždaug prieš 2-3 savaites, buvo sutikęs tą patį vyriškį prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „IKI“. Tada minėtas vyriškis siūlėsi jam (nukentėjusiajam) padėti panešti krepšius. Tą kartą pagalbos taip pat atsisakė, tačiau vyriškis jį (nukentėjusįjį) sekė ir priėjęs prie namo laiptinės vėl pasiūlė parnešti krepšius iki buto. Daugiau su šiuo minėtu vyriškiu nebuvo susitikę. Prieš išeinant iš namų, piniginėje buvo 100 Eur (atskirame piniginės skyriuje), pensininko pažymėjimas, AB „Swedbank“ banko kortelė, asmens tapatybės kortelė, išduota S. K. vardu. Piniginė buvo rusvos spalvos, nusidėvėjusi. Piniginę vertina 10 Eur, nuolaidų korteles vertina 20 Eur, banko kortelę vertina 5 Eur, asmens tapatybės kortelė verta 30 Eur, taip pat dingo grynieji pinigai, kurie buvo piniginėje, t. y. 245 Eur. Iš viso padaryta turtinė žala yra 310 Eur (2 t., b. l. 60–70).

Nukentėjusysis S. K. papildomos apklausos metu paaiškino, kad tvirtina prieš tai duotus savo parodymus ir nori patikslinti, kad įvykio metu 2024 m. rugsėjo 29 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini) buvo pavogta piniginė, kurioje buvo jo (nukentėjusiojo) vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačia dieną, maždaug pusvalandis po įvykdytos vagystės, paskambino į banką ir užblokavo šią banko kortelę. Maždaug po savaitės nuvyko į banko padalinį, kur banko darbuotoja jam pasakė, kad jo (nukentėjusiojo) banko kortele 2024 m. rugsėjo 29 d. buvo pasinaudota 3 kartus: vienas kartas 5 Eur, antras kartas 10 Eur ir trečias kartas 15 Eur. Kadangi yra senyvo amžiaus, nesuprato, kad reikia išimti banko sąskaitos išrašą, todėl duoda sutikimą, kad prie ikiteisminio tyrimo policijos pareigūnai patys išsiimtų banko sąskaitos išrašus (2 t., b. l. 89–91).

Liudytoja U. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. apie 14.40 val. ėjo į parduotuvę. Išeidama iš namo laiptinės, matė, kaip senolis grįžinėjo namo, jam palaikė praviras laiptinės duris. Paskui jį į laiptinę, maždaug 3 – 4 m atstumu įėjo vyriškis. Asmuo buvo tamsių plaukų, tamsesnio gymio, apie 170 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, jis šlubavo. Asmuo iš karto sukėlė įtarimą. Jiems įėjus į laiptinę, uždarė laiptinės duris ir nuėjo. Grįžusi iš parduotuvės, prie laiptinės sutiko tą patį senolį, kuris sėdėjo ant suoliuko prie laiptinės, ir jo anūkę G,, stovėjusią šalia. Juos užkalbino. G. iš karto pasakė, kad jos senelį apvogė. Paklausė, ar tai tas vyriškis, kuris įėjo paskui jį (senolį). Senolis patvirtino, jog taip, tas pats vyras. G. pasakė, jog iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams pasakė, kad name kaimynai balkone turi pasistatę vaizdo stebėjimo kamerą. Policijos pareigūnai nuėjo pas kaimynus pabendrauti. Be to, pareigūnams apibūdino asmenį ir jo aprangą, vėliau patvirtino, kad vaizdo stebėjimo kameros fiksuotas asmuo yra tas pats, kuris paskui kaimyną užėjo į laiptinę. Minėto asmens nėra mačiusi nei prieš įvykį, nei po jo (2 t., b. l. 111–113).

Iš 2024 m. rugsėjo 29 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), šalia namo laiptinės, pažymėtos numeriu 21-35, priėjęs nepažįstamas asmuo iš nugaros, iš dešinės kelnių kišenės ištraukė piniginę, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, išduota S. K. vardu, banko kortelė, išduota S. K. vardu, pensininko pažymėjimo kortelė, nuolaidų kortelės bei apie 245 Eur grynųjų pinigų (1 t., b. l. 18–25).

Iš 2024 m. rugsėjo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo užfiksuotos vaizdo stebėjimo kameros. Objektų ar daiktų iš įvykio vietos nepaimta (2 t., b. l. 75–84).

Iš 2024 m. lapkričio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja U. P. iš jai pateiktų 6 asmenų nuotraukų, pagal bendrus bruožus (nosį, akis) atpažino nuotraukoje Nr. 3 V. F. kaip asmenį, kuris galimai pavogė kaimyno S. K. piniginę (2 t., b. l. 116–122).

Iš 2024 m. spalio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas E. L. pateiktas vaizdo įrašas, pavadinimu „20240929153113893_C4900788811_C49007888.mp4“, kurio data ir laikas – 2024 m. rugsėjo 29 d. Sun. 13:45:14. Vaizdo įraše matyti filmuojamas balkono langas, už jo – mažas plotas pievelės ir prie jos – kvadratinėmis plytelėmis išklotas kiemas (pravažiavimas). 13:45:14 val. matyti iš kairės pusės į dešiniąją pravažiavimu einantis vyriškis, kuris dėvi mėlynos spalvos džinsus, kreminės spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, juodos spalvos kuprinę bei avi juodos spalvos batus. Vyriškis smulkaus kūno sudėjimo, trumpų plaukų, vidutinio ūgio. Kairėje rankoje prie ausies vyriškis laiko mobiliojo ryšio telefoną. Už kuprinės matyti užkišta tamsios spalvos striukė. Vyriškis eina šlubuodamas. 13:45:16 val. jis sustoja per vidurį ir pradeda gestikuliuoti rankomis. 13:45:20 val. pradeda toliau eiti, eidamas šlubuoja. 13:45:26 val. vyriškis praeina ir dingsta iš vaizdo įrašo. Paleidus kitą įrašą, matyti, kad tai yra tęsinys ankstesnio įrašo. Matyti data ir laikas – 2024 m. rugsėjo 29 d. Sun. 13:46:32. 13:46:34 val. iš dešinės pusės į kairiąją pravažiavimu matyti einantis tas pats vyriškis, kuris dėvi mėlynos spalvos džinsus, kreminės spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, nešasi juodos spalvos kuprinę, avi juodos spalvos batus. Vyriškis smulkaus kūno sudėjimo, trumpų plaukų, vidutinio ūgio. Dešinėje rankoje vyriškis laiko tamsios spalvos striukę. Vyriškis eina šlubuodamas. 13:46:40 val. jis praeina ir dingsta iš vaizdo įrašo (2 t., b. l. 151–156).

Iš 2025 m. sausio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti parduotuvės „Express Market“ pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašo, pavadinimu „PC32 reikalavimas 20240929“, data – 2024 m. rugsėjo 29 d., laikas – 14:00:02 . Vaizdo įrašuose matyti parduotuvės vaizdas ir kasos. Vaizdo įrašo „PC32 Camera1“ 14:52:01 val. į parduotuvę įeina vyras Nr. 1, atpažįstamas kaip V. F., kuris vilki šviesiai mėlynos spalvos džinsus, šviesios spalvos trumpų rankovių marškinėlius, ant pečių užsidėjęs juodos spalvos kuprinę, kairėje rankoje laiko juodos spalvos bliuzoną-striukę, vyras eidamas šlubuoja. Vaizdo įraše „PC32 Camera1“ 14:52:32 val. V. F. ateina rankoje laikydamas 2 rudos spalvos plastikinius butelius, kuriuos padeda ant prekystalio prie kasos. Pardavėjas nuskenuoja prekes. V. F. dešinėje rankoje laiko oranžinės spalvos kortelę, kurią „PC32 Camera17“ 14:52:55 val. priglaudžia prie banko kortelių skaitytuvo aparato, iš kasos aparato išlenda čekis. V. F. pasiima prekes, pasitraukia nuo kasų ir į kuprinę dedasi butelius. V. F. grįžta prie kasos, pardavėjas iš tabako skyriaus paduoda 3 pakelius cigarečių, jas nuskanuoja ir V. F. „PC32 Camera17“ 14:54:22 val. priglaudžia oranžinės spalvos kortelę prie banko kortelių skaitytuvo. Išlenda iš kasos čekis, V. F. pasiima prekes ir išeina iš parduotuvės. „PC32 Camera1“ 14:55:37 val. V. F. įeina į parduotuvę, pasitraukia iš vaizdo filmavimo zonos ir „PC32 Camera1“ 14:56:02 val. padeda raudonos spalvos prekę ant prekystalio. Pardavėjas nuskanuoja ir V. F. „PC32 Camera17“ 14:56:07 val. dar kartą priglaudžia oranžinės spalvos kortelę prie banko kortelių skaitytuvo aparato, išlenda čekis, V. F. pasiima prekę, įsideda į kuprinę ir išeina iš parduotuvės (2 t., b. l. 140–146).

Iš 2024 m. lapkričio 13 d. AB „Swedbank“ išrašo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. 13.51 val. nukentėjusiojo S. K. vardu išduota elektroninio mokėjimo priemone – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, susieta su banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), išgryninti 150 Eur. Po to: UAB „Kilminė“ parduotuvėje „Express Market“, esančioje (duomenys neskelbtini), sumokėta už pirkinius: 14.52 val. – 4,98 Eur; 14.54 val. – 15,45 Eur; 14.56 val. – 9,99 Eur. Po to: 15.00 val. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), inicijuota grynųjų pinigų – 100 Eur išėmimo operacija (neįvykdyta, neteisingai suvestas PIN kodas). 15.21 val. UAB „Circle K Lietuva“ degalinėje „Circle K“, esančioje (duomenys neskelbtini), inicijuotos finansinės operacijos, mėginant sumokėti už pirkinius, kurių bendra vertė 14,48 Eur, tačiau mokėjimo operacija nebuvo įvykdyta, kadangi kortelė buvo užblokuota (2 t., b. l. 126–127).

Iš 2024 m. spalio 23 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo matyti, kad atlikus procesinius veiksmus nustatyta, jog galimai iš S. K. atvirai pavogęs piniginę su pinigais asmuo yra V. F.. Jis atpažintas iš bendrų veido bruožų ir charakteringos jo eisenos (šlubavimo). Asmuo policijai gerai žinomas dėl jo daromų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų (2 t., b. l. 166–167).

Įrodymai dėl 2024 m. spalio 22 d. vagystės

Nukentėjusysis R. A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad nepažįstamas asmuo iš striukės kairės pusės kišenės ištraukė piniginę, kurioje buvo 350 Eur grynaisiais, įvairios nuolaidų kortelės, kurias vertina 30 Eur, ir monetos, kurių tikslios sumos nepamena. Padaryta 380 Eur turtinė žala. 2024 m. spalio 22 d. apie 9.30 val. ėjo į parduotuvę „Iki“. Dėvėtų rūbų parduotuvėje pirko džemperį, kasininkei už prekę atsiskaityti davė 100 Eur, kuri grąžos atidavė 50, 20 ir 10 Eur. Išėjęs iš parduotuvės, ėjo namo. Eidamas išgirdo, kaip iš paskos eina vyriškis ir šūkauja. Ėjo toliau, tačiau minėtas vyriškis jį pasivijo. Priėjęs prie jo (nukentėjusiojo) vyriškis paklausė, kodėl jis (nukentėjusysis) sunkiai vaikščioja ir svyruoja. Vyriškis vis bandė jį (nukentėjusįjį) vestis kartu, bandė įeiti į privataus namo kiemą. Vyriškis pasakojo, kad yra tarnavęs Afganistane. Kadangi asmuo nebuvo matytas ar žinomas, prašė jį (nukentėjusįjį) palikti, tačiau jis sekė ir ėjo kartu. Priėję prie savo namo sklypelio, norėjo atsidaryti vartelius, tačiau vyriškis sakė neiti ten, neva tai ne jam (ne nukentėjusiajam) priklausantis kiemas. Atidarė vartelius ir įėjo į savo kiemą, o vyriškis ėjo iš paskos kartu. Vyras nesitraukė ir norėjo parodyti savo nuotraukas. Stovint šalia vartelių, staiga vyriškis sušuko, kad kažkas yra užkritę už tvoros. Kai pasilenkė pažiūrėti, vyriškis prisiglaudė prie jo (nukentėjusiojo) ir, nepastebimai atsegęs kišenę, ištraukė iš striukės piniginę su joje esančiais pinigais ir kortelėmis. Piniginėje buvo įvairios nuolaidų kortelės: „IKI“, „Maxima“, „Camelia“, „Eurovaistinė“, kurias vertina 30 Eur. Vienoje piniginės pusėje buvo monetos, apie 6 ar 7 Eur. Kitoje pusėje buvo sudėtos 2 kupiūros po 50 Eur, 6 kupiūros po 20 Eur, 6 kupiūros po 5 Eur, 1 kupiūra po 10 Eur. Kaip pamena, daugiau piniginėje kitų dokumentų ar daiktų neturėjo. 2024 m. spalio 18 d. nusiėmė visą pensiją, kuri yra 599 Eur. Visada savo pensiją pasidėdavo namuose ir eidamas į parduotuvę pasiimdavo tik smulkias kupiūras, bet šį kartą pasiėmė daugiau. Kaip pamena, vyriškis atrodė 170 cm ar aukštesnis, vidutinio kūno sudėjimo. Vyriškis buvo apsirengęs juoda striuke, su kepure, kuri buvo megzta ar siūta (marga) (3 t., b. l. 1–11).

Nukentėjusysis R. A. S. papildomos apklausos metu paaiškino, kad tvirtina savo anksčiau duotus parodymus. Pastebėjo, kad vyriškis buvo tamsaus gymio arba nesiprausęs, lyg purvinas. Vyriškis buvo apsirengęs juodos spalvos striukę, mūvėjo juodos spalvos kelnes, buvo su kepure, kuri buvo tamsiai marga, sakytų, kaip megzta. Vyriškis dėvėjo labai ryškios baltos spalvos batus. Taip pat vyriškis šlubavo, jeigu gerai prisimena, dešine koja. Prisimena, kad vyriškis norėjo, kad jis (nukentėjusysis) žiūrėtų į jo piniginę, kurioje yra nuotraukos, susijusios su Afganistanu, tačiau nuotraukų nematė. Ar kitų su savimi daiktų asmuo turėjo, nematė. Vyriškis vis kalbėjo apie Afganistaną ir Kirgiziją (3 t., b. l. 38–41).

Iš 2024 m. spalio 22 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2024 m. spalio 22 d. 10.15 val. (duomenys neskelbtini) priėjęs nepažįstamas asmuo iš striukės kairės pusės kišenės ištraukė piniginę, kurioje buvo 350 Eur grynaisiais pinigais, nuolaidų kortelės, kurias vertina apie 30 Eur, ir monetos. Padaryta 380 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 26–33).

Iš 2024 m. spalio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašo, pavadinimu „2024.10.22“, data – 2024 m. spalio 22 d. Vaizdo įrašo trukmė 52:48 min. Vaizdo įraše matyti automobilių stovėjimo aikštelė, šalia automobilių stovėjimo aikštelės – važiuojamoji kelio dalis. 34:15 min. (kas atitinka realų laiką – 10:01:34 val.) vaizdo stebėjimo kamerų matomumo zonoje atsiranda vyriškis, kuris palinkęs šiek tiek į priekį, tamsiai apsirengęs, ant galvos užsidėjęs tamsios spalvos kepurę, eina šaligatviu. 34:35 min. (10:01:55 val.) vyriškis dingsta iš vaizdo kamerų stebėjimo matomumo zonos. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nepastebėta. Vaizdo įrašo pabaiga

Vaizdo įrašo, pavadinimu „kLINIKA_ch4_20241022101519_20241022111519“, data – 2024 m. spalio 22 d. Vaizdo įrašo trukmė 59:58 min. Vaizdo įraše matyti automobilių stovėjimo aikštelė, šalia jos – šaligatvis, už jo – važiuojamoji kelio dalis. 41:37 min. (10:56:57 val.) iš už tvoros šaligatviu ateina jau apibūdintas vyriškis, rankoje laikantis krepšį. Kartu su vyriškiu šalia šlubuodamas eina kitas vyriškis, avintis juodos – baltos spalvos batus, mūvintis mėlynos spalvos kelnes bei vilkintis tamsios spalvos striukę, su kepure, ties alkūne pasikabinęs tamsios spalvos šalmą. Eidamas šalia pirmojo vyro, palinkęs į priekį, kažką jam pasakoja, rankomis gestikuliuoja. 42:02 min. (10:57:23 val.) abu asmenys šaligatviu nueina toliau ir dingsta iš vaizdo kamerų stebėjimo zonos. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nepastebėta. Vaizdo įrašo pabaiga (3 t., b. l. 52–58).

Iš 2024 m. spalio 22 d. tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų matyti, kad 2024 m. spalio 22 d. buvo gautas pranešimas, jog šiuo metu į neįgaliųjų centrą (duomenys neskelbtini) atėjo senyvo amžiaus vyras, kuris prašo pagalbos, kadangi prie namo kitas vyras, apie 30 metų, iš jo pavogė piniginę su pinigais. Kitas vyras vilkėjo tamsią striukę, buvo su tamsia kepure. Vykstant į įvykio vieta, buvo gauta patikslinta informacija, kad galimai įtariamą asmenį mato pranešėja. Pranešėja nurodė, kad asmens nebemato, galbūt kažkur išėjęs. Nuėjus iki (duomenys neskelbtini) esančios valgyklos, prie lauko durų buvo pastebėti dvi moterys ir vaikinas, kuris galimai paėmė vyro piniginę. Atlikus asmens dalinę apžiūrą, piniginės ar kitų galimai vogtų daiktų nerasta. R. A. S., iš kurio buvo pavogta piniginė, teigė, kad tai ne šitas asmuo. R. A. S. nurodė, kad prie jo priėjo vyriškis, kuris pradėjo kalbinti, kalbėjo apie Afganistaną, norėjo rodyti nuotraukas, vienu momentų jį (nukentėjusįjį) apkabino ir iš kišenės ištraukė piniginę su joje buvusiais grynais pinigais bei įvairiomis kortelėmis. Tik po kiek laiko R. A. S. išėjo paaiškinti, kad vyriškis atrodė 170 cm ir aukštesnis, vidutinio kūno sudėjimo. Vyriškis buvo apsirengęs juoda striuke, su kepure, kuri buvo megzta ar siūta (marga). Įvykis įvyko lauke, prie adreso (duomenys neskelbtini). Po įvykdytos vagystės asmuo pasišalino (3 t., b. l. 61–62).

Iš 2024 m. lapkričio 4 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo matyti, kad peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir foto nuotraukas, pagal požymius, aprangos detales, eiseną (asmuo stipriai šlubuoja), kūno sudėjimą ir veido bruožus, taip pat patikrinus gautą informaciją policijos duomenų bazėse, buvo nustatyta, kad vagystę įvykdė V. F.. Minėtas asmuo yra baustas administracine tvarka ir teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus (3 t., b. l. 67–69).

III. Įrodymų vertinimo motyvai

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis V. F. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė penkias nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Šiai bylai aktualus vagystę kvalifikuojantis požymis – atviras svetimo turto pagrobimas – reiškia, kad kaltininkas veikia nesislėpdamas, nepaisant to, kad jį pastebi (mato) kiti, su nusikalstama veika nesusiję asmenys. Kišenvagystės atveju, kaltininkas veikia siekdamas, kad nukentėjusysis nepastebėtų grobimo momento, o kaltininkas galėtų saugiai pasitraukti. Svetimo turto pagrobimas yra tyčinė nusikalstama veika – kaltininkas suvokia, kad turtas svetimas ir nori jį užvaldyti. Taip pat supranta, kad neatlygintinai užvaldžius svetimą turtą, šio turto savininkui bus padaryta turtinė žala.

Dėl 2024 m. balandžio 21 d. vagystės

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas V. F. dėl 2024 m. balandžio 21 d. kišenvagystės pasitvirtino. Kaltinamasis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad asmenys, iš kurių vogdavo, yra atsitiktiniai, nepažįstami. Nieko neplanuodavo, viskas gaudavosi spontaniškai. Vogė ne iš gero gyvenimo. Nors kaltinamasis nusikalstamų veikų aplinkybių detalizuoti negalėjo, nurodė, kad tiksliai neprisimena, tačiau perskaitytus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, nurodė, kad jie yra teisingi.

Be kaltinamojo parodymų kišenvagystės faktą taip pat patvirtina nukentėjusiosios V. J. parodymai, iš kurių matyti, kad 2024 m. balandžio 21 d. apie 15.20 val. įėjo į namų teritoriją. Tuo metu priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris klausė, kur rasti butą Nr. 39. Pasakius, kad tokio buto nėra, ir nurodžius, kaip išeiti į (duomenys neskelbtini), vyriškis prisiglaudė, pradėjo dėkoti ir staiga pasišalino. Kitą dieną pastebėjo, kad piniginės nėra rankinėje, apie tai informavo sūnų R. J.. Liudytojas R. J. patvirtino, kad apie vagystę sužinojo iš mamos, paaiškino, 2024 m. balandžio 21 d. apie 17.00 val. paskambino mama V. J. ir pranešė, kad jai grįžtant namo iš parduotuvės, į namų valdą buvo patekęs vyriškis, kuris ją užkalbino su labai artimu kūno kontaktu. Jie bendravo apie 1 – 1,5 min., vyriškis buvo uždėjęs jai ant peties ranką ir klausė, kur yra (duomenys neskelbtini) butas Nr. 39 bei kaip išeiti į (duomenys neskelbtini). Motinai V. J. parodžius kryptį link išėjimo pro kiemo vartelius, vyriškis skubiai pasišalino. Liudytojas analogiškas aplinkybes nurodė ir teikdamas pareiškimą apie įvykį. Iš 2024 m. balandžio 23 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo matyti, kad pareiškėjas R. J. interneto svetainėje „ePolicija“ pranešė apie tai, jog 2024 m. balandžio 21 d. apie 15.23 val. (duomenys neskelbtini) motinai grįžtant namo, prie įėjimo durų priėjo vyras, kuris užkalbino mamą su labai artimu kūno kontaktu. Motinai (V. J.) parodžius kryptį, jis skubiai pasišalino. V. J. grįžusi namo po kurio laiko pasigedo savo piniginės.

Nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai dėl to, kad iš nukentėjusiosios rankinės buvo pavogta piniginė, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, atitinka ir rašytinius bylos duomenis. Kaip matyti iš 2024 m. gegužės 2 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodytų aplinkybių, ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas dėl to, kad 2024 m. balandžio 21 d. apie 15.20 val. (duomenys neskelbtini), prie namų prie V. J. priėjo vyriškis, kalbėjo, buvo prisiglaudęs, po to staiga pradėjo greitai šalintis. Vyriškis prisiglaudimo metu galimai iš jos rankinės paėmė rausvos spalvos itališkos firmos piniginę, padaryta 210 Eur turtinė žala. Pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, kaip 2024 m. balandžio 21 d. V. J. praveria vartus, nueina tolyn kiemu, o už vartų atokiau stovintis vyras įeina į kiemo vidų ta kryptimi, kuria nuėjo moteris. 15:17:41 val. ateina vyras, jam pasisukus šonu, dešinėje jo striukės kišenėje matyti rausvos spalvos objektas, panašus į moterišką piniginę. Vyras skuba prie vartų, nepavykus atidaryti vartų, juos perlipa, susiplėšo kelnes ir nueina už kameros matymo ribų.

Kaip matyti iš liudytojos L. S. parodymų bei 2024 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodytų aplinkybių, peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus, apklausus liudytojus, buvo nustatyta, jog įraše užfiksuotas ir vagystę įvykdęs asmuo yra V. F.. Kaltinamasis atpažintas pagal bendrus veido bruožus, eiseną (šlubavimą). Be to, kaltinamasis yra gerai žinomas dėl praeityje įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnyje, kurių metu jis vogdavo iš senyvo amžiaus moterų.

Pavogtų daiktų kiekį, vagystės laiką, datą, vietą bei padarytą turtinę žalą patvirtina nukentėjusiosios V. J. parodymai bei duomenys, nurodyti 2024 m. gegužės 2 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2024 m. balandžio 23 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole, iš kurių matyti 2024 m. balandžio 21 d. apie 15.20 val. (duomenys neskelbtini) buvo pavogta 50 Eur vertės piniginė, kurioje buvo apie 160 Eur grynaisiais, nuolaidų kortelės, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė. Kaltinamojo pagrobto turto vertė, remiantis minėtais duomenimis, yra 210 Eur. Kaltinamasis pagrobto turto vertės teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijo, ji nustatyta nukentėjusiojo parodymais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis, kurių objektyvumu nėra pagrindo abejoti.

BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti svetimu turtu pagal savo valią. Aptariamu atveju tokią galimybę V. F. įgijo tuo metu, kai prisiglaudęs prie nukentėjusiosios, su ja bendraudamas, iš nukentėjusiosios rankinės išėmė piniginę ir pasišalino. Veikos aplinkybės (kaltinamasis pro vartus įėjo į nuosavo namo kiemą, link vartų grįžo skubėdamas, o nepavykus jų atidaryti, vartus perlipo), paties kaltinamojo paaiškinimai apie tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo suprasdavo, kad negerai pasielgė, suponuoja išvadą, jog kaltinamasis neabejotinai suprato, kad piniginė su joje buvusiais pinigais jam nepriklauso ir kad ją pavogus turto savininkui bus padaryta turtinė žala. Taigi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Dėl 2024 m. gegužės 14 d. vagystės

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas V. F. dėl 2024 m. gegužės 14 d. atviro svetimo turto pagrobimo pasitvirtino. Kaltinamasis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad asmenys, iš kurių vogdavo, yra atsitiktiniai, nepažįstami. Nieko neplanuodavo, viskas gaudavosi spontaniškai. Vogė ne iš gero gyvenimo. Nors kaltinamasis nusikalstamų veikų aplinkybių detalizuoti negalėjo, nurodė, kad tiksliai neprisimena, tačiau perskaitytus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, nurodė, kad jie yra teisingi.

Be kaltinamojo parodymų vagystės faktą taip pat patvirtina nukentėjusiosios Ž. V. S. parodymai, iš kurių matyti, kad 2024 m. gegužės 14 d. apie 12.30 val. išėjo į parduotuvę „IKI“, esančią (duomenys neskelbtini). Grįždama iš parduotuvės, pakalbėjo su kaimynu, o grįžtant namo apie 13.30 val. pastebėjo, kad iš paskos ateinantis nepažįstamas vyriškis įėjo paskui ją (nukentėjusiąją) į namo laiptinę. Vyriškis užnešė vežimėlį į tarp pirmo ir antro aukšto esančią salelę, pribėgo prie jos (nukentėjusiosios), rankomis apsikabino per pečius ir nugarą. Vyriškiui apsikabinus, pajuto, kad jis dešine ranka atitraukė ant pečių, krūtinės pusėje buvusią rankinę, iš jos ištraukė piniginę ir pabėgo. Išėjusi iš laiptinės, sutiko minėtą kaimyną (A. A. S.). Liudytojas A. A. S. paaiškino, kad 2024 m. gegužės 14 d. apie 13.15 val. ėjo iš parduotuvės „IKI“ Kaune, (duomenys neskelbtini), kai pristojo nepažįstamas vyriškis, kuris įkyriai kalbėjo apie jo (liudytojo) nešamus produktus, vėliau sutiko kaimynę Ž. V. S.. Automobilyje pasidėjęs pirkinius, nuėjo į netoliese esantį turgelį, netoli „IKI“ parduotuvės. Grįždamas namo, kieme pastebėjo bėgantį tą patį nepažįstamą vyriškį. Kaimynė Ž. V. S. jam pasakė, kad pavogė jos piniginę. Kadangi iš kiemo išbėgo nepažįstamas vyriškis, pamanė, kad tai jis įvykdė vagystę.

Aptarti nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai neprieštarauja, vieni kitus papildo, atitinka ir rašytinius bylos duomenis. Kaip matyti iš 2024 m. gegužės 14 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodytų aplinkybių, ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas dėl to, kad 2024 m. gegužės 14 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo pirmo aukšto laiptinėje, nepažįstamas vyriškis apkabino Ž. V. S. pečių srityje, teigdamas, kad padės užlipti laiptais į antrą aukštą ir suprasdamas, kad ji yra senyvo amžiaus, atvirai, jai matant ir suprantant iš Ž. V. S. priklausančios užsegtos rankinės, kurią buvo užsidėjusi ant pečių krūtinės pusėje, ją atitraukė bei iš jos ištraukė Ž. V. S. priklausančią piniginę su joje buvusia banko kortele ir grynaisiais pinigais apie 300 Eur.

Kaip matyti iš 2024 m. birželio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo, nukentėjusioji Ž. V. S. pagal veido bruožus, plaukus, veido formą, matomą kūno sudėjimą, žvilgsnį atpažino, kad ją apvogęs asmuo yra kaltinamasis, pavaizduotas nuotraukoje Nr. 2. 2024 m. gegužės 16 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad peržiūrėjus 2024 m. gegužės 14 d. parduotuvės lauko vaizdo kamerų įrašus, buvo nustatyta, jog prie liudytojo A. A. S. priėjęs vyriškis yra V. F.. Kaltinamasis policijos pareigūnams gerai žinomas dėl jo daromų teisės pažeidimų.

Pavogtos piniginės ir joje buvusių daiktų vertę patvirtina nukentėjusiosios Ž. V. S. parodymai, iš kurių matyti, kad padaryta turtinė žala yra 320 Eur. Nors nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nepateikė dokumentų, patvirtinančių padarytos turtinės žalos dydį, nurodė, kad piniginėje turėjo 300 Eur grynaisiais, tačiau pagrobto turto vertės teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis neginčijo, paaiškino, kad nebuvo abejonių, jog kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės yra neteisingos. Turtinė žalos dydis nustatyta nukentėjusiosios parodymais, kurių objektyvumu nėra pagrindo abejoti, piniginės vertė (20 Eur) taip pat nelaikytina akivaizdžiai neatitinkančia rinkoje vyraujančios piniginių vidutinės vertės.

Aptariamu atveju galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti svetimu turtu pagal savo valią V. F. įgijo tuo metu, kai pribėgęs prie nukentėjusiosios ją apkabino per pečius ir nugarą, ranka atitraukė ant pečių, krūtinės pusėje buvusią rankinę, iš jos ištraukė piniginę ir pabėgo. Veikos aplinkybės (kaltinamasis ištraukė nukentėjusiosios piniginę ir iš karto pabėgo), paties kaltinamojo paaiškinimai apie tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo suprasdavo, kad negerai pasielgė, suponuoja išvadą, jog kaltinamasis neabejotinai suprato, kad piniginė su joje buvusiais pinigais jam nepriklauso ir kad ją pavogus turto savininkui bus padaryta turtinė žala. Taigi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Dėl 2024 m. birželio 4 d. vagystės

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas V. F. dėl 2024 m. birželio 4 d. kišenvagystės pasitvirtino. Kaltinamasis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad asmenys, iš kurių vogdavo, yra atsitiktiniai, nepažįstami. Nieko neplanuodavo, viskas gaudavosi spontaniškai. Vogė ne iš gero gyvenimo. Nors kaltinamasis nusikalstamų veikų aplinkybių detalizuoti negalėjo, nurodė, kad tiksliai neprisimena, tačiau perskaitytus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, nurodė, kad jie yra teisingi.

Be kaltinamojo parodymų kišenvagystės faktą taip pat patvirtina nukentėjusiojo J. D. G. parodymai, iš kurių matyti, kad 2024 m. birželio 4 d. apie 16.30 val. jis susitikęs kaimynę pakalbėjo, ėjo namo, suvedė daugiabučio laiptinės durų kodą ir pamatė nepažįstamą vyriškį. Mano, kad tai tas pats asmuo, kurį buvo sutikęs tą pačią 14.00 val. autobusų stotelėje, kai asmuo pradėjo įtartinai klausinėti bendro pobūdžio klausimų. Pamatęs vyriškį, į jį atsisuko, o nepažįstamas asmuo griebė už dešinėje rankoje turėto maišo ir pasisiūlė padėti jį panešti. Atsakius, kad pagalbos nereikia, vyras paleido maišą ir išėjo iš laiptinės. Grįžęs į savo butą, suprato, kad liemenės kišenėje nebeturi pinginės. Nukentėjusysis analogiškas aplinkybes nurodė ir teikdamas pareiškimą apie įvykį. Iš 2024 m. birželio 13 d. pareiškimo matyti, kad 2024 m. birželio 4 d. apie 16.30 val. pakalbėjo su kaimyne, nuėjo prie laiptinės durų, suvedė jos kodą ir suprato, kad kažkas už jo stovi. Nepažįstamas vyras griebė už dešinėje rankoje turėto maišo ir pasisiūlė padėti panešti jį. Pagalbos atsisakius, vyras paleido maišą ir išėjo iš laiptinės. Grįžęs į butą suprato, kad neturi piniginės. Liudytoja J. S. paaiškino, kad 2024 m. birželio 4 d. apie 16.30 val. prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), trečios laiptinės kalbėjosi su kaimyne, kai pamatė iš laiptinės išeinantį nepažįstamą vyriškį, o tą pačią dieną apie 20.00 val., pas ją (liudytoją) atėjo kaimynas J. D. G., kuris pasakė, kad nepažįstamas vyriškis dienos metu laiptinėje iš jo kišenės ištraukė piniginę.

Nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, atitinka ir rašytinius bylos duomenis. Kaip matyti iš 2024 m. birželio 13 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodytų aplinkybių, ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas dėl to, kad 2024 m. birželio 4 d. apie 16.30 val. nepažįstamas vyras griebė už J. D. G. kairėje rankoje turėto maišo ir pasiūlė jį padėti panešti. Pagalbos atsisakius, nepažįstamas asmuo iš laiptinės išėjo, o nukentėjusysis grįžęs į butą suprato, kad nebeturi piniginės, kurią laikė vilkėtos striukės kairėje kišenėje. Pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, kaip 2024 m. birželio 4 d. 16:44:28 val. J. D. G., nešantis geltonos spalvos krepšį, eina link laiptinės. 16:44:51 val. nuo namo kampo ateina vyras, vilkintis šviesios spalvos marškinėlius, jis stabteli prie automobilių. 16:45:01 val. prie namo laiptinės kalbasi J. D. G. ir už jo ėjusi moteris, o tuo metu vyras vaikštinėja vienoje vietoje. J. D. G. užėjus už stogelio, vyras pradeda greitu žingsniu eiti link vietos, kur kalbėjosi minėti asmenys. 16:48:10 val. pasirodo vyras, kuris nueina už daugiabučio kampo.

Kaip matyti iš 2024 m. birželio 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų, nukentėjusysis J. D. G. ir liudytoja J. S. pagal asmens veido bruožus, plaukų spalvą, skruostų formą ir tamsesnį gymį atpažino, kad nukentėjusiojo piniginę pavogęs vyras yra kaltinamasis, atitinkamai pavaizduotas nuotraukose Nr. 6 ir Nr. 5. 2024 m. birželio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens nurodytos aplinkybės patvirtina, kad panaudojus policijos paieškos priemones bei policijos turimas duomenų bazes, buvo nustatyta, jog nusikalstamą veiką įvykdė V. F..

Pavogtos piniginės ir joje buvusių daiktų vertę patvirtina nukentėjusiojo J. D. G. parodymai, aplinkybės, nurodytos 2024 m. birželio 13 d. pareiškime bei 2024 m. birželio 13 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, iš kurių matyti, jog nukentėjusiojo piniginėje buvo 3 vnt. kupiūrų po 20 Eur, 1 vnt. 10 Eur kupiūros ir 1 vnt. 5 Eur kupiūros. Kaltinamojo pagrobto turto vertė, remiantis minėtais duomenimis, yra 75 Eur. Kaltinamasis pagrobto turto vertės teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijo, ji nustatyta nukentėjusiojo parodymais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis, kurių objektyvumu nėra pagrindo abejoti.

Aptariamu atveju galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti svetimu turtu pagal savo valią V. F. įgijo tuo metu, kai iš nukentėjusiojo liemenės paėmė piniginę su joje buvusiais grynaisiais pinigais ir pasišalino. Veikos aplinkybės (kaltinamojo atkakliai siūloma pagalba padėti paneši krepšį, verbalinis kontaktas su nukentėjusiojo prieš kurį laiką iki vagystės), paties kaltinamojo paaiškinimai apie tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo suprasdavo, kad negerai pasielgė, suponuoja išvadą, jog kaltinamasis neabejotinai suprato, kad piniginė su joje buvusiais pinigais jam nepriklauso ir kad ją pavogus turto savininkui bus padaryta turtinė žala. Taigi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Dėl 2024 m. spalio 22 d. vagystės

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas V. F. dėl 2024 m. spalio 22 d. atviro svetimo turto pagrobimo pasitvirtino. Kaltinamasis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad asmenys, iš kurių vogdavo, yra atsitiktiniai, nepažįstami. Nieko neplanuodavo, viskas gaudavosi spontaniškai. Vogė ne iš gero gyvenimo. Nors kaltinamasis nusikalstamų veikų aplinkybių detalizuoti negalėjo, nurodė, kad tiksliai neprisimena, tačiau perskaitytus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, nurodė, kad jie yra teisingi.

Be kaltinamojo parodymų vagystės faktą taip pat patvirtina nukentėjusiojo R. A. S. parodymai, iš kurių matyti, kad 2024 m. spalio 22 d. apie 9.30 val. parduotuvėje pirko džemperį, kasininkei už prekę atsiskaityti davė 100 Eur, kuri grąžos atidavė 50, 20 ir 10 Eur. Einant namo, jį (nukentėjusįjį) pasivijo nepažįstamas vyriškis, kuris vis bandė nukentėjusįjį vestis kartu, bandė įeiti į privataus namo kiemą, pasakojo, kad yra tarnavęs Afganistane. Įėjus į savo kiemą, vyriškis ėjo iš paskos kartu. Vyriškiui staiga sušukus, kad kažkas yra užkritę už tvoros, ir nukentėjusiajam pasilenkus pažiūrėti, vyriškis prisiglaudė prie jo (nukentėjusiojo) ir nepastebimai atsegęs kišenę, ištraukė iš striukės piniginę su joje buvusiais pinigais ir kortelėmis.

Nukentėjusiojo parodymai atitinka ir rašytinius bylos duomenis. Kaip matyti iš 2024 m. spalio 22 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodytų aplinkybių, ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas dėl to, kad 2024 m. spalio 22 d. 10.15 val. (duomenys neskelbtini) priėjęs nepažįstamas asmuo iš striukės kairės pusės kišenės ištraukė piniginę, kurioje buvo 350 Eur grynaisiais pinigais, nuolaidų kortelės, kurias vertina apie 30 Eur, ir monetos. Iš 2024 m. spalio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl atliktų veiksmų nurodytos informacijos matyti, kad 2024 m. spalio 22 d. buvo gautas pranešimas, jog į neįgaliųjų centrą atėjo senyvo amžiaus vyras, kuris prašo pagalbos, kadangi prie namo kitas vyras iš jo pavogė piniginę su pinigais. Policijos pareigūnams nukentėjusysis nurodė, jog priėjęs vyriškis pradėjo jį (nukentėjusįjį) kalbinti, vienu momentų jį apkabino ir iš kišenės ištraukė piniginę su joje buvusiais grynais pinigais bei įvairiomis kortelėmis. Pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, kaip 2024 m. spalio 22 d. 10:56:57 val. šaligatviu ateina vyras, rankoje laikantis krepšį (nukentėjusysis), su juo kartu šlubuodamas eina kitas vyriškis. Eidamas šalia nukentėjusiojo, vyriškis kažką pasakoja, gestikuliuoja rankomis, o 10:57:23 val. abu asmenys nueina toliau ir dingsta iš vaizdo kamerų stebėjimo zonos.

Kaip matyti iš 2024 m. lapkričio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodytų aplinkybių, peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir foto nuotraukas, taip pat patikrinus gautą informaciją policijos duomenų bazėse, pagal požymius, aprangos detales, eiseną (asmuo stipriai šlubuoja), kūno sudėjimą ir veido bruožus buvo nustatyta, jog vagystę įvykdė V. F.. Minėtas asmuo yra baustas administracine tvarka ir teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus.

Pavogtos piniginės ir joje buvusių daiktų vertę patvirtina nukentėjusiojo R. A. S. parodymai bei aplinkybės, nurodytos 2024 m. spalio 22 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, iš kurių matyti, kad piniginėje buvo 350 Eur grynaisiais, įvairios nuolaidų kortelės, kurias vertina 30 Eur, ir monetos, kurių tikslios sumos nepamena. Kaltinamojo pagrobto turto vertė, remiantis minėtais duomenimis, yra 350 Eur. Kaltinamasis pagrobto turto vertės teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijo, ji nustatyta nukentėjusiojo parodymais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis, kurių objektyvumu nėra pagrindo abejoti.

Aptariamu atveju galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti svetimu turtu pagal savo valią V. F. įgijo tuo metu, kai nepastebimai atsegęs nukentėjusiojo striukės kišenę, iš jos striukės piniginę su joje buvusiais pinigais bei kortelėmis ir pasišalino. Veikos aplinkybės (nukentėjusiojo dėmesio nukreipimas nurodant, kad kažkas yra užkritęs už tvoros, artimo fizinio kontakto palaikymas), paties kaltinamojo paaiškinimai apie tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo suprasdavo, kad negerai pasielgė, suponuoja išvadą, jog kaltinamasis neabejotinai suprato, kad piniginė su joje buvusiais pinigais jam nepriklauso ir kad ją pavogus turto savininkui bus padaryta turtinė žala. Taigi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Dėl 2024 m. rugsėjo 29 d. nusikalstamų veikų

Kaltinamasis V. F., kaip minėta, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

BK 215 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas, be kita ko, tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių. Pagrindinis ir tiesioginis šios nusikalstamos veikos objektas – teisės aktais įtvirtinta elektroninių mokėjimo priemonių naudojimo ir disponavimo tvarka. Nusikalstama veika BK straipsnio dispozicijoje įtvirtinta formalia sudėtimi ir laikoma baigta nuo to momento, kai atliekamas bent vienas iš komentuojamo straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų, nepriklausomai nuo to, ar dėl šios veikos atsirado padariniai. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad jo daroma veika yra pavojinga ir nori taip veikti.

Pagal BK 214 straipsnį baudžiamąją atsakomybę užtraukia netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone ar jos duomenimis. Pagal šio BK straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn, be kita ko, traukiamas tas, kas neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ar naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Tiesioginis šio nusikaltimo objektas, kaip ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, yra teisės aktais įtvirtinta elektroninių mokėjimo priemonių naudojimo ir disponavimo tvarka. Nusikaltimo dalyku, be kita ko, gali būti svetima elektroninė mokėjimo priemonė, svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys. Komentuojamos nusikalstamos veikos subjektyviajai pusei būdinga tai, kad ši veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kaltininkui suvokiant veikos pavojingumą (neteisėtumą) ir norint taip veikti.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas V. F. dėl 2024 m. rugsėjo 29 d. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 2 dalyje, pasitvirtino. Kaltinamasis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad asmenys, iš kurių vogdavo, yra atsitiktiniai, nepažįstami. Nieko neplanuodavo, viskas gaudavosi spontaniškai, vogė ne iš gero gyvenimo. Bandė nusipirkti prekių su bankine kortele, nepamena, ar nupirko, ar ne. Nors kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių detalizuoti negalėjo, nurodė, kad tiksliai neprisimena, tačiau perskaitytus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, nurodė, kad jie yra teisingi.

Be kaltinamojo parodymų nusikalstamų veikų padarymo faktą taip pat patvirtina nukentėjusiojo S. K. parodymai, iš kurių matyti, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. apie 14.40 val. iš parduotuvės ėjo namo, o įėjus į namo laiptinę (duomenys neskelbtini), paskui jį (nukentėjusįjį) ėjęs vyriškis pasiūlė pagalbą užlipant. Vyriškis tuo momentu iš nugaros šiek tiek lyg stumtelėjo ar apglėbė ir ištraukė piniginę iš dešinės kelnių kišenės. Atsirėmęs į radiatorių, pajuto, kad dešinėje kelnių kišenėje nebėra piniginės. Apsisukęs atgal, minėto vyriškio nebematė nei laiptinėje, nei kieme. Po pusvalandžio paskambino į banką ir užblokavo banko kortelę. Maždaug po savaitės nuvyko į banko padalinį, kur banko darbuotoja pasakė, kad jo (nukentėjusiojo) banko kortele 2024 m. rugsėjo 29 d. buvo pasinaudota 3 kartus: vienas kartas 5 Eur, antras kartas 10 Eur ir trečias kartas 15 Eur. Liudytoja U. P. paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. apie 14.40 val. eidama į parduotuvė, matė, kaip senolis grįžinėjo namo, jam palaikė praviras laiptinės duris, o paskui senolį į laiptinę įėjo vyriškis, kuris sukėlė įtarimą. Grįžusi iš parduotuvės, prie laiptinės sutiko tą patį senolį, kuris sėdėjo ant suoliuko prie laiptinės, ir jo anūkę, kuri pasakė, kad jos senelį (nukentėjusįjį) apvogė. Senolis patvirtino, kad jį apvogė tas pats vyriškis, kuris paskui jį (nukentėjusįjį) nusekė į laiptinę.

Nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, atitinka ir rašytinius bylos duomenis. Kaip matyti iš 2024 m. rugsėjo 29 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodytų aplinkybių, 2024 m. rugsėjo 29 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), šalia namo laiptinės, pažymėtos numeriu 21-35, priėjęs nepažįstamas asmuo iš nugaros, iš S. K. dešinės kelnių kišenės ištraukė piniginę, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, išduota S. K. vardu, banko kortelė, išduota S. K. vardu, pensininko pažymėjimo kortelė, nuolaidų kortelės bei apie 245 Eur grynųjų pinigų.

Aplinkybę, kad kaltinamasis iš nukentėjusiojo pavogęs piniginę ir joje buvusią svetimą nukentėjusiojo banko kortelę, ją neteisėtai įgijo ir laikė bei, panaudodamas minėtą banko kortelę, svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, be kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų patvirtina 2025 m. sausio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta informacija. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. 14:52:01 val. į parduotuvę „Express Market“ įėjo kaltinamasis, kuris 14:52:32 val. 2 rudos spalvos plastikinius butelius padėjo ant prekystalio prie kasos. Pardavėjas prekes nuskenavo, o kaltinamasis, dešinėje rankoje laikydamas oranžinės spalvos kortelę, ją 14:52:55 val. priglaudė prie banko kortelių skaitytuvo aparato. Kaltinamasis, susidėjęs butelius į kuprinę, grįžo prie kasos, pardavėjas iš tabako skyriaus padavė 3 pakelius cigarečių, už kurias kaltinamasis susimokėjo, 14:54:22 val. priglausdamas oranžinės spalvos kortelę prie banko kortelių skaitytuvo. 14:55:37 val. kaltinamasis įėjo į parduotuvę, 14:56:02 val. padėjo raudonos spalvos prekę ant prekystalio, kurią pardavėjas nuskenavo ir V. F. 14:56:07 val. dar kartą priglaudė oranžinės spalvos kortelę prie banko kortelių skaitytuvo aparato.

Šios aplinkybės atitinka 2024 m. lapkričio 13 d. AB „Swedbank“ išraše nurodytus duomenis, iš kurių matyti, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. 13.51 val. nukentėjusiojo S. K. vardu išduota elektroninio mokėjimo priemone – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, susieta su banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), išgryninti 150 Eur. UAB „Kilminė“ parduotuvėje „Express Market“, esančioje (duomenys neskelbtini), sumokėta už pirkinius: 14.52 val. – 4,98 Eur; 14.54 val. – 15,45 Eur; 14.56 val. – 9,99 Eur. 15.00 val. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), inicijuota grynųjų pinigų – 100 Eur išėmimo operacija (neįvykdyta, neteisingai suvestas PIN kodas). 15.21 val. UAB „Circle K Lietuva“ degalinėje „Circle K“, esančioje (duomenys neskelbtini), inicijuotos finansinės operacijos, mėginant sumokėti už pirkinius, kurių bendra vertė 14,48 Eur, tačiau mokėjimo operacija nebuvo įvykdyta, kadangi kortelė buvo užblokuota.

Aptariamu atveju galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti svetimu turtu pagal savo valią V. F. įgijo tuo metu, kai nepastebimai atsegęs nukentėjusiojo striukės kišenę, iš jos ištraukė piniginę su joje buvusiais pinigais bei kortelėmis. Veikos aplinkybės (pasiūlymas padėti užlipti ir inicijuotas artimas kontaktas su garbaus amžiaus nukentėjusiuoju), paties kaltinamojo paaiškinimai apie tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo suprasdavo, kad negerai pasielgė, suponuoja išvadą, jog kaltinamasis neabejotinai suprato, kad piniginė su joje buvusiais pinigais bei banko ir asmens tapatybės kortelėmis jam nepriklauso ir kad ją pavogus turto savininkui bus padaryta turtinė žala. Taigi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Kaip matyti iš 2024 m. lapkričio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodytų aplinkybių, liudytoja U. P. iš jai pateiktų 6 asmenų nuotraukų, pagal bendrus bruožus (nosį, akis) atpažino nuotraukoje Nr. 3 V. F. kaip asmenį, kuris galimai pavogė kaimyno S. K. piniginę. Aplinkybę, kad būtent kaltinamasis įvykdė nusikalstamas veikas, taip pat patvirtina 2024 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyti duomenys, iš kurių matyti, kad atlikus procesinius veiksmus nustatyta, jog iš S. K. pavogęs piniginę su pinigais asmuo yra V. F., kuris atpažintas iš bendrų veido bruožų ir charakteringos eisenos (šlubavimo). Be to, kaltinamasis policijai yra gerai žinomas dėl jo daromų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų.

Visuma šių aplinkybių, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. F., pavogęs nukentėjusiojo S. K. piniginę su joje buvusiais pinigais, banko kortele, asmens tapatybės kortele, neteisėtai įgijęs ir laikęs nukentėjusiajam išduotą banko mokėjimo kortelę, ja inicijavęs ir atlikęs finansines operacijas, sumokėdamas už pirkinius bei inicijavęs grynųjų pinigų išėmimo operaciją, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, t. y. suprato, kad S. K. piniginė ir joje buvę daiktai jam nepriklauso, o juos pavogus turto savininkui bus padaryta turtinė žala. Be to, kaltinamasis suprato, kad nukentėjusiojo vardu išduotą banko mokėjimo kortelę įgyja neteisėtai ir neteisėtai, neturėdamas nukentėjusiojo leidimo (sutikimo), banko mokėjimo kortele naudojasi, inicijuodamas ir atlikdamas finansines operacijas parduotuvėje „Express Market“, AB „Swedbank“ bankomate bei degalinėje „Circle K“.

Pažymėtina, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė 2024 m. balandžio 21 d., 2024 m. gegužės 14 d., 2024 m. birželio 4 d., 2024 m. rugsėjo 29 d. ir 2024 m. spalio 22 d. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numatė penkių rūšių bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą ir terminuotą laisvės atėmimą. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, be kita ko, ir dėl BK 178 straipsnio 2 dalies, straipsnio sankcijoje buvo numatyta mažiau alternatyvių bausmių rūšių – nebeliko viešųjų darbų bausmės. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 178 straipsnio 2 dalies pakeitimai laikytini kaltinamojo teisinę padėtį sunkinančiais, todėl V. F. veikos teisingai kvalifikuotos pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 178 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, baudžiamasis įstatymas už BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą numato papildomą alternatyvią bausmę – laisvės apribojimą, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, V. F. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, galiojančias nuo 2025 m. vasario 1 d.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad V. F. kaltė padarius penkis nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, bei nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai ir atitinka visus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino, nurodė, kad blogai vertina savo poelgį, vis tik teismas kaltinamojo prisipažinimo ir gailėjimosi nelaiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pripažįstama, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota.

Dėl kaltinamojo prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką abejonių nekyla. Tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad yra nustatytas ir antrasis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės sudėties elementas – nuoširdus gailėjimasis. Nors V. F. teisiamajame posėdyje teigė, kad savo poelgį vertina blogai, kad dėl tokio elgesio jam yra gėda, vis tik jo paaiškinimų apie nusikaltimų darymą sąlygojusias priežastis (aplinkybes) turinys suponuoja išvadą, jog kaltinamasis yra linkęs savo nusikalstamą elgesį tesinti. Be to, sistemingas tokio paties pobūdžio teisei priešingų veikų (nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų) nuosavybei darymas, nusikalstamų veikų darymo būdas (kaltinamasis ir anksčiau nagrinėtose baudžiamosiose bylose nukentėjusiuosius užkalbindavo, juos palydėdavo, pasiūlydavo panešti krepšius ar paklausdavo gatvės pavadinimo, namo/buto numerio, siekdamas pavogti jiems priklausantį turtą), naujų nusikaltimų padarymas praėjus vos 1 mėnesiui po to, kai buvo išleistas iš kalėjimo atlikęs laisvės atėmimo bausmę, rodo nekritišką kaltinamojo požiūrį į savo elgesį ir sudaro pagrindą deklaruojamą gailėjimąsi vertinti kaip nenuoširdų.

Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusias BK 27 straipsnio nuostatas, naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymas neišnykus teistumui, savaime nebėra pagrindas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančios BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos yra palankesnės kaltinamajam, todėl sprendžiant dėl pripažinimo recidyvistu vadovaujamasi ne nusikalstamos veikos padarymo metu, o šiuo metu galiojančiu reglamentavimu.

V. F. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį teisiamas jau 9 kartą, didžioji dalis jo teistumų yra susijusi su nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis praeityje buvo teistas eilę kartų, tarp jų ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo, plėšimo, sukčiavimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų finansų sistemai, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos. Atsižvelgus į šiuos duomenis, į tyčinį šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų ir ankstesnių veikų, už kurias buvo nuteistas anksčiau, pobūdį, taip pat įvertinus, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas V. F. padarė neišnykus teistumui, pirmąją inkriminuotą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė vos po mėnesio, atlikus laisvės atėmimo bausmę, jis pripažįstamas recidyvistu. Pripažinus kaltinamąjį recidyvistu, nustatytina ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

V. F., atsižvelgiant į BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, padarė septynias baigtas tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkiams nusikaltimams. Šiomis veikomis buvo padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Nukentėjusioji Ž. V. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 320 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 148). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme negauta duomenų apie tai, kad žala būtų atlyginta ar kaltinamasis su nukentėjusiąja būtų taręsis (ieškojęs galimybių susitarti) dėl žalos atlyginimo sąlygų.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad V. F. teistas eilę kartų, daugelis jo padarytų veikų yra nusikaltimai arba baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (4 t., b. l. 4–18). Paskutinį kartą V. F. teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 28 d. nutartimi perkvalifikavus V. F. padarytas nusikalstamas veikas, paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę kaltinamasis atliko 2024 m. kovo 25 d. ir, kaip minėta, vos po mėnesio padarė pirmąją šioje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad 2025 m. sausio 31 d. duomenimis V. F. taip pat baustas administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių, naudojimąsi viešuoju transportu be galiojančio bilieto, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ir kt., ne visos paskirtos baudos sumokėtos (4 t., b. l. 45–50). Iš Sodros išrašo matyti, kad duomenų apie kaltinamojo darbinę patirtį nerasta (4 t., b. l. 152), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (4 t., b. l. 151). Byloje nustatyta, kad V. F. registruotas psichiatrinio gydymo (4 t., b. l. 59, 60, 73) ir priklausomybės lygų gydymo įskaitose (4 t., b. l. 58). Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-1/2025 matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamajam nustatytas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kaltinamasis dėl savo psichikos būsenos gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme, gali duoti parodymus, jam nereikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones (4 t., b. l. 128–135). Taigi kaltinamojo pakaltinamumu nėra pagrindo abejoti.

Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas nusikalstamų veikų padarymo metu numatė viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 4 metų bausmes.

Už BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 6 metų bausmes.

Kaltinamasis padarė 7 tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos baigtos, jomis nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala, tačiau tik viena nukentėjusioji pareiškė civilinė ieškinį, kuris nėra atlygintas. V. F. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatytos, sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas. Kaltinamasis teistas eilę kartų, jis, kaip minėta, pirmąją šioje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vos po mėnesio, atlikus laisvės atėmimo bausmę, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirta ir griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į paminėta, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą skirtinos griežčiausios sankcijose numatytos bausmių rūšys: už 2024 m. balandžio 21 d. vagystę – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant 9 mėnesiams, už 2024 m. gegužės 14 d. vagystę – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant 9 mėnesiams, už 2024 m. birželio 4 d. vagystę – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant 9 mėnesiams, už 2024 m. rugsėjo 29 d. vagystę – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant 9 mėnesiams, už 2024 m. spalio 22 d. vagystę – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant 9 mėnesiams, už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant 1 metams 4 mėnesiams, už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant 1 metams 8 mėnesiams.

Esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, kaltinamajam paskirtos bausmės už 2024 m. rugsėjo 29 d. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto nuostatomis. Subendrinta bausmė su likusiomis bausmėmis, paskirtomis už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, bendrintinos kaltinamajam palankesniu bausmių dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. V. F. padarė tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, jam šiuo nuosprendžiu skiriama neviršijanti 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi formaliosios BK 75 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos šioje byloje nustatytos. Vis tik atkreipiamas dėmesys, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio nuostatas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Pirmiau šiame nuosprendyje aptarti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys teikia pagrindą išvadai, kad V. F. nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, jis nusikalsta sistemingai, daromiems nusikaltimams būdingas nusikalstamų veikų nuosavybei pobūdis, o tai suponuoja pagrindą vertinimui, jog nusikalstamų veikų nuosavybei darymas yra tapęs kaltinamojo gyvenimo būdu, taip gaunant pinigų savo poreikių patenkinimui. Tokią išvadą leidžia daryti ir informacijos apie kaltinamojo darbinę veiklą nebuvimas bei tai, kad šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas V. F. padarė parėjus trumpam laikui po to, kai buvo išleistas iš kalėjimo atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės taip pat tai, kad V. F. ankstesniais nuosprendžiais jau ne kartą buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau kaltinamasis savo gyvenimo būdo nekeitė ir vėl nusikalsdavo, paneigia BK 75 straipsnio nuostatų kaltinamajam taikymo galimybę, kadangi nėra pagrindo manymui, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus tik jos dalį.

V. Civilis ieškinys

BPK 109 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji Ž. V. S. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 320 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 148). Kaip nurodyta pirmiau, turtinė žala buvo nustatyta remiantis nukentėjusiosios parodymais, kurių objektyvumu nėra pagrindo abejoti. Kaltinamasis savo kaltės neneigė, pripažino jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, tarp jų ir aplinkybes dėl 2024 m. gegužės 14 d. nusikalstamos veikos, kurios metu iš nukentėjusiosios Ž. V. S. pagrobė jai priklausantį 320 Eur vertės turtą (piniginę su joje buvusiais grynaisiais pinigais ir asmens tapatybės kortele). Kaltinamojo kaltė dėl nusikalstamų veikų, taip pat ir nukentėjusiosios Ž. V. S. atžvilgiu, padarymo įrodyta ir kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kurių visuma patvirtina ir priežastinio ryšio buvimą tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų padarinių – turtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios Ž. V. S. pareikštas civilinis ieškinys pripažįstamas pagrįstu bei įrodytu ir tenkinamas visiškai.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi kaltinamajam V. F. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (3 t., b. l. 148–151). Kaltinamasis buvo suimtas 2024 m. lapkričio 21 d. 10.40 val. (3 t., b. l. 157–158), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi ši kardomoji priemonė buvo palikta galioti, nustatant 3 mėnesių suėmimo terminą (3 t., b. l. 166–168). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 18 d. ir 2025 m. balandžio 18 d. nutartimis kardomosios priemonės taikymo terminas pratęstas iki 2025 m. liepos 21 d. (3 t., b. l. 189–194). Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis šioje byloje buvo suimtas nuo 2024 m. lapkričio 21 d., vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokuose esantys kompaktiniai diskai, saugomi baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 96; 2 t., b. l. 40, 139, 150; 3 t., b. l. 51) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

V. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti:

- už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą (2024 m. balandžio 21 d. vagystė) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą (2024 m. gegužės 14 d. vagystė) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą (2024 m. birželio 4 d. vagystė) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą (2024 m. rugsėjo 29 d. vagystė) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą (2024 m. spalio 22 d. vagystė) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. rugsėjo 29 d. veikos) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir V. F. skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos) ir 215 straipsnio 1 dalį skirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, pridedant subendrintos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, ir V. F. skirti subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. F. skirti 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti V. F. suėmimo laiką nuo 2024 m. lapkričio 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, V. F. pripažinti recidyvistu.

Nukentėjusiosios Ž. V. S. civilinį ieškinį dėl 320 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti nukentėjusiajai ir nuteistojo V. F..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokuose esančius kompaktinius diskus, saugomus baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 96; 2 t., b. l. 40, 139, 150; 3 t., b. l. 51), – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Pupšytė