Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant pareiškėjams B. K. ir V. B. bei jų atstovui advokatui J. V., pareiškėjui V. B., suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, VSDFV Utenos skyriui ir VSDFV Vilniaus skyriui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų B. K., V. B. ir V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, VSDFV Utenos skyriui ir VSDFV Vilniaus skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Po tėvo įkalinimo pareiškėjų motina sužinojo, kad ją su trimis vaikais ruošiamasi ištremti į Sibirą. Sužinojusi tai, motina su trimis vaikais slapstėsi senelių Paberžių daržinėje po šienu padarytame bunkeryje, vėliau ten tapo nebesaugu, todėl slapčia persikėlė pas kaimynus, vėliau pas gimines Južintuose, dar vėliau visus vaikus išvežė pas gimines ir paliko kiekvieną atskiroje vietoje. Pareiškėjams teko gyventi pas gimines Južintuose, Pandėlyje, Davainių kaime, Ragelių k., Rokiškio r., Zarasų rajone, Latvijoje. Dėl tų pačių priežasčių pareiškėjai mokėsi mokyklose įvairiose Lietuvos vietose. Tik po tėvo mirties 1957 metais visi pareiškėjai kartu su motina persikėlė pastoviai gyventi į Uteną.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų prašymas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjai B. K. (buvusi pavardė – B.), V. B. ir V. B. yra B. V., sūnaus B. vaikai (16, 19, 21, 22 b.l.). V. d. B., B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), buvo apkaltintas pagal RSFSR BK 58² str. ir 58¹⁰ str. 2 d., ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pripažino, kad V. d.B. buvo neteisėtai represuotas, apkaltinus pagal RSFSR BK 58² str. ir 58¹⁰ str. 2 d. ir kalinamas nuo 1946 m. vasario 20 d. iki 1955 m. rugpjūčio 12 d. Pagal 1990 m. gegužės 2 d. „Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo“ įstatymo 1 str. jis pripažintas nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės (8 b.l.). Byloje esančiais duomenimis B. B. trečioje klasėje, V. B. antroje klasėje mokėsi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje (11 b.l.), V. B. nuo 1953-1954 m.m. antros klasės iki 1955-1956 m.m. ketvirtos klasės, V. B. 1956-1957m.m. šeštoje klasėje, B. B. nuo 1955-1956m.m. šeštos klasės iki 1956-1957m.m. septintos klasės mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje (13 b.l.). B. B. 1951/52 m.m. antroje klasėje, 1952/53 m.m. trečioje klasėje, V. B. 1951/52 m.m., pirmoje klasėje, 1952/53 m.m. antroje klasėje mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, vėliau išvyko į (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą (14 b.l.). Lietuvos ypatingojame archyve duomenų apie pareiškėjų įrašymą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti 1945- 1952 metais nėra (15, 68 b.l.).

Liudytojai O. L., J. P., O. K. parodė, kad jiems visiems buvo žinoma, jog pareiškėjų tėvas buvo nuteistas 10 metų kalėjimo ir išvežtas. Jo žmonai kažkas pranešė, kad ir ją su vaikais žada išvežti, nuo tada jie visi ir pradėjo slapstytis. Vaikai buvo išskirstyti kiekvienas atskirai pas gimines Južintuose, Pandėlyje, Bajoriškiuose, Zarasų rajone, glaudėsi net Latvijoje pas motinos seserį. Liudytojai taip pat parodė, kad pareiškėjų motina nakvojo kaimynų (liudytojo Paberžio) klojime, slapstėsi pas gimines. Po 10 metų kalėjimo tėvas grįžo namo, tačiau 1956 metais mirė, ir tada jų šeima išsikraustė gyventi į Uteną.

Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (1997 m. birželio 30 d. Nr. VIII-342) 5 str. 2 d. 3 p. nuostatas tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai ir sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje.

Teismas kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (LR CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Pareiškėjo pareiga – aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas, bei aiškiai suformuluoti teismui prašymą, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomą nustatyti faktą (LR CPK 178 str.). Teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (LR CPK 443 str. 8 d.). Tai reiškia, kad teismas turi patikrinti visas aplinkybes, neapsiribodamas proceso dalyvių pateikta medžiaga, taip pat gali nurodyti, kokius konkrečiai įrodymus būtina pateikti, ir juos išreikalauti, jei byloje dalyvaujantys asmenys negali šito padaryti.

Pareiškėjai pateikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2008-06-27 raštą (69 b.l.), kuriame nurodyta, kad tremtinio teisinio statuso suteikti negali dėl įrodymų stokos, todėl pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Byloje esantys duomenys: pareiškėjų paaiškinimai, liudytojų parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai B. K., V. B. ir V. B. yra B. V., sūnaus B. vaikai, kuris gimė 1895 m., gyveno Norkūnų k., Rokiškio apskrityje. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pripažino, kad V. d. B. buvo neteisėtai represuotas, apkaltinus pagal RSFSR BK 58² str. ir 58¹⁰ str. 2 d., ir kalinamas nuo 1946 m. vasario 20 d. iki 1955 m. rugpjūčio 12 d. Pagal 1990 m. gegužės 2 d. „Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo“ įstatymo 1 str. jis pripažintas nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės (8 b.l.). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad po pareiškėjų tėvo suėmimo vaikai gyveno įvairiose Lietuvos vietose: Rokiškio rajone: Pandėlyje, Južintuose, Norkūnų kaime, Kriaunų apylinkėje, Ragelių kaime, Zarasų rajone, Latvijoje, motina slapstėsi atskirai nuo vaikų. Kiekvienas iš pareiškėjų, būdami vienos šeimos vaikai, laikotarpiu 1950-1956 metais lankė skirtingas mokyklas: Čivylių pradinę mokyklą, Pandėlio vidurinę mokyklą, Ragelių septynmetę mokyklą ir kitas, nors visa šeima tėvo suėmimo metu gyveno Norkūnų kaime, Kriaunų apylinkėje.

Pareiškėjų pareiškime nurodytos aplinkybės laikytinos įrodytomis, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. d. B., gim. 1895 metais, gyvenusio Norkūnų kaime, Rokiškio apskrityje, nepilnamečiai vaikai B. B. (dabartinė pavardė Kuveikienė), V. B., V. B. jų tėvo kalinimo laikotarpiu nuo 1946 m. vasario 20 d. iki 1955 m. rugpjūčio 12 d., slapstydamiesi nuo galimo ištrėmimo, negalėjo gyventi legaliai ankstesnėje gyvenamojoje vietoje Norkūnų kaime, Kriaunų sen., Rokiškio r.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tremtinio teisinio statuso gavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų pareiškimą patenkinti.

Tremtinio teisinio statuso gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. d. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenusio Norkūnų kaime, Rokiškio apskrityje, nepilnamečiai vaikai B. B. (dabartinė pavardė K.), gim. (duomenys neskelbtini), V. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. B., gim. (duomenys neskelbtini), jų tėvo kalinimo laikotarpiu nuo 1946 m. vasario 20 d. iki 1955 m. rugpjūčio 12 d., slapstydamiesi nuo galimo ištrėmimo, negalėjo gyventi legaliai ankstesnėje gyvenamojoje vietoje Norkūnų kaime, Kriaunų sen., Rokiškio r.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.