- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- 2S-834-252/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- Ž. V.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 834 - 252- 2013
Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00580-2013-3
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-638-731-2013 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui Ž. V. ir atsakovo Ž. V. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Zarasų rajono apylinkės teisme 2013-08-12 gautas ieškovės V. B. ieškinys atsakovui Ž. V. dėl nepilnamečio sūnaus L. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Ž. V. atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje nustatyti laikinąją nepilnamečio vaiko L. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su juo, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad mažametis sūnus L. V. nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. lankys (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę. Ieškovė V. B. bandys prieš vaiko valią ir jo norą pasiimti vaiką iš ikimokyklinio ugdymo grupės ir išsivežti į Jungtinę Karalystę be jo žinios ir sutikimo. Be to, 2013 m rugpjūčio 26 d. Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 58-1-00249-13 pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 3 d. požymius, t. y. dėl galimai sukelto fizinio skausmo mažamečiui L. V., kurį padarė jo mama – ieškovė V. B..
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Nustatė nepilnamečio vaiko L. V., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu Ž. V. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje. Nustatė, kad nepilnamečio vaiko nuo 2013-08-01 gyvenamoji vieta deklaruota kartu su jo tėvu Ž. V., adresu (duomenys neskelbtini). Be to, iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad L. V. nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. lankys (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į tai, kad teismui nėra pateikta duomenų, jog mažamečio vaiko interesams, jo saugumui, sveikatai gresia pavojus gyvenant kartu su tėvu jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, teismas sprendė, kad yra visi pagrindai laikinąją apsaugos priemonę taikyti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-09-02 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad atsakovas byloje nėra pareiškęs jokio priešieškinio, kuriuo reikalautų vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nenurodo, kad prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki priešieškinio pateikimo. Iš atsakovo teismui pateiktos pažymos matyti, kad vaiko gyvenamoji vieta šiuo adresu deklaruota tik 2013 m. rugpjūčio 1 d. Iki tol vaiko deklaruota gyvenamoji vieta buvo su motina jos gyvenamojoje vietoje. Tai, kad atsakovas be vaiko motinos žinios, paslapčia deklaravo vaiko gyvenamąją vietą kitu adresu, nesudaro pagrindo teigti, kad ši vieta yra vaiko visų interesų vieta. Vaikas iki šių metų liepos mėnesio gyveno su mama bei savo vyresniaisiais broliais Anglijoje, turėjo puikias sąlygas augti ir vystytis, ten lankė ir ugdymo įstaigą. Be to, ieškovė turi pastovų darbą ir pajamas, gali garantuoti vaikui išsilavinimą, puikų ir vaiko interesus atitinkantį laisvalaikio praleidimo būdą. Todėl sprendžiant vaiko net laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimą ir vadovaujantis principu, kad visi klausimai turi būti sprendžiami išimtinai remiantis vaiko interesais, saugesnė ir tinkamesnė vieta vaikui augti ir vystytis yra būtent ne atsakovo, o ieškovės gyvenamosios vietos adresu. Nors atsakovo pateiktame rašte nurodoma, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nenurodoma, kieno atžvilgiu. Priešingai, ieškovė nėra įtariamoji šiame ikiteisminiame tyrime, jai nėra įteiktas pranešimas apie įtarimą, ji nebuvo apklausta, juo labiau ieškovė nėra pripažinta kalta ar nubausta už fizinio skausmo sukėlimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, kadangi kitu atveju būtų pažeisti mažamečio L. V. interesai bei teisės. Nurodo, kad atsakovas stengiasi visais įmanomais teisėtais būdais užtikrinti savo sūnui saugią aplinką, tinkamą auklėjimą, teisę į mokymą mokymo įstaigoje ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pagrįstai buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – nepilnamečio L. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu Ž. V..
CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo sistemą. Pagal CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 2 p., teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti, pirmosios instancijos teisme nagrinėjama byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, t. y. šeimos byla. Pirmosios instancijos teismas nustatė šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, atsižvelgęs į vaiko interesus ir tai, kad jis šiuo metu gyvena su atsakovu bei ruošiasi lankyti (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę. Atmesdamas atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su šalių nepilnamečiu vaiku ar įrodymų, kad gyvenimas su tėvu darytų jam neigiamą įtaką. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų pagrįsti atskirojo skundo argumentams apie atsakovo netinkamą rūpinimąsi šalių sūnumi, apie atsakovą, kaip nepatikimą žmogų. Šiuo atveju apeliantės nurodyta aplinkybė apie tai, kad sūnus iki 2013 metų liepos mėnesio gyveno kartu su ja bei savo vyresniaisiais broliais Anglijoje, turėjo puikias sąlygas augti ir vystytis, ten lankė ir ugdymo įstaigą, taip pat nepagrindžia atskirojo skundo argumentų, jog atsakovas savo, kaip tėvo, valdžią naudoja priešingai vaiko interesams. Gi priešingai, šalių ginčas vyksta dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, civilinė byla pradėta nagrinėti Lietuvos Respublikoje, kur šiuo metu būtent ir deklaruota nepilnamečio vaiko L. V. gyvenamoji vieta, t. y. kartu su jo tėvu Ž. V., adresu (duomenys neskelbtini), taip pat reikšmės turi ir aplinkybė, kad L. V. nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. lankys (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę. Tuo tarpu, kaip minėta, byloje nėra pateikta jokių duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su sūnumi ar duomenų, kad sūnaus gyvenimas su tėvu kenktų jo interesams. Atkreiptinas dėmesys, jog šalių nepilnamečio vaiko laikinai gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymas niekaip neįtakoja ieškovės bendravimo su vaiku galimybių, juo labiau, kad ir iki minėtos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo šalys gyveno skyrium, o vaikas yra likęs gyventi su tėvu Lietuvoje nuo liepos mėnesio.
Pažymėtina, kad šiuo metu atsakovas Ž. V. byloje yra pareiškęs priešieškinį, jo priėmimo klausimas pagal bylos duomenis dar nėra išspręstas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų šiuo klausimu plačiau nebepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.