Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-11-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-12140-1135/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-30
Bylos Nr.
2YT-12140-1135/2021
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00933-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaiva Bėčienė
Pareiškėjas
E. P.
Suinteresuotas asmuo
L. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-12140-1135/2021Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00933-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5.; 2.5.9.; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 30 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: L. L. (buvusi – A.), valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos dukra E. P..

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama B. A.. Testamento ji nepaliko. B. A. sutuoktinis, pareiškėjos tėvas, J. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėja ir jos sesuo L. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Po mamos mirties į notarų biurą nesikreipė, tačiau liko gyventi jai priklausančiuose pastatuose, valdė ir tvarkė likusį po mamos mirties turtą, t. y. mokėjo mokesčius, pagal galimybes remontavo pastatus, rūpinosi žemės priežiūra. Kadangi buvo pasikreipusi į notarų biurą po tėvo mirties, pareiškime nurodydama, kad jam priklausė dalis pastatų, žemės sklypas, įsivaizdavo, kad palikimo priėmimo įforminimas bus notarų biure tvarkomas bendrai po abiejų tėvų mirties. Laikydama save turto savininke, pareiškėja norėjo sudaryti sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju ir paaiškėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas nei po tėvo, nei po mamos mirties nėra išduotas.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovei nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos B. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį B. A. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad E. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepime nurodė, kad E. P. pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti.

Pareiškėja bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti proceso įstatyme nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos E. P. tėvas J. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), mama B. A. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). (duomenys neskelbtini) pareiškimu apie palikimo priėmimą, registro Nr. ASR 1115, pareiškėja ir suinteresuotas asmuo L. L. priėmė po jų tėvo J. A. mirties likusį turtą (b. l. 9). 2021 m. rugpjūčio 24 d. Raseinių rajono 1-ojo notaro biuro pranešime pažymėta, kad dėl mirusios B. A. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b. l. 11). VĮ „Registrų centras“ 2021 m. rugsėjo 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad B. A. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-16). Iš teismui papildomai pateiktų mokėjimo kvitų, pranešimų nustatyta, kad už adresu: (duomenys neskelbtini), tiektą šaltą vandenį UAB „Raseinių vandenys“ išrašo sąskaitas E. A., tuo pačiu adresu esančio žemės sklypo žemės nuomos mokestis Raseinių rajono savivaldybės administracijai apmokėtas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn., apmokėtos sąskaitos už vietinę rinkliavą, tiektą elektros energiją.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja po jos motinos mirties praleido terminą palikimui priimti pagal įstatymą. Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos anksčiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pareiškime pateikti pareiškėjos paaiškinimai, patvirtina, kad E. P. po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. mirus motinai, liko gyventi po jos mirties likusiuose namuose, valdė ir tvarkė likusį po mamos mirties turtą: mokėjo už į paveldėtą pastatą tiektą elektrą, vandenį, mokėjo žemės nuomos mokestį, rinkliavas už atliekų tvarkymą. Tai patvirtina byloje pateiktos mokėjimo sąskaitų kopijos, kurios siųstos pareiškėjai mirusios B. A. palikto turto adresu: (duomenys neskelbtini), šių sąskaitų mokėjimo kvitai. Byloje nėra duomenų, kad po B. A. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, pirmos eilės įpėdinė L. L. atsiliepime patvirtino pareiškėjos nurodytus teiginius, kad pareiškėja po motinos mirties rūpinosi likusiu turtu, jį valdė, tvarkė, mokėjo mokesčius.

Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja E. P. po motinos B. A. mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėjusi valdyti (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po B. A. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos dukra E. P..

Teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pavelde?jimo teisės liudijimo pagal įstatymą priėmimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos dukra E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Vaiva Bėčienė