- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-16
- Bylos Nr.
- 2-2354-866/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01832-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- UAB „Litas prie lito“
- Atsakovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“, Lietuvos statistikos departamento
- Advokatai
- Žilvinas Lošys
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiojo asmens AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ atstovui advokatui Žilvinui Lošiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Litas prie lito“ ieškinį atsakovui A. R., tretieji asmenys AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“, Lietuvos statistikos departamentas, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareikštu ieškiniu (t. I, b.l. 1-8, t. II, b. l. 24-31 ) ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 15 890 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad yra 1994 m. balandžio 14 d. įsteigtos AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ (toliau – AB „IVPĮ“) akcininkas, kuriam priklauso 11 915 paprastųjų vardinių akcijų (iš 32 674). Valstybei priklauso 16 883 arba 51, 67 proc. akcijų. Anot ieškovo, atsakovas būdamas bendrovės direktoriumi nuo 1994 m. gruodžio 9 d., vykdydamas savo pareigas padarė ne mažiau kaip 15 890 Lt žalos, todėl vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, reiškia ieškinį atsakovui. Ieškovo nuomone, direktorius vienasmeniškai priima sprendimus viršydamas savo kompetenciją (CK 2.82 straipsnio 1 dalis), taip neteisėtais veiksmais darydamas žalą bendrovei, o būtent:
- Nesant bendrovės valdymo organo (valdybos) sprendimo, vien per 2010 metų I-ąjį ketvirtį išsimokėjo sau 13 490 Lt priedų bei premijų, taip pažeisdamas ABĮ 34, 37 straipsnių, bei Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių apmokėjimo tvarkos“ nuostatas.
- Neefektyviai ir nenaudingai bendrovės interesams naudojo bendrovės turtą, t. y. asmeninais tikslais nuo 2011 m. liepos 18 d. (kuomet buvo surašytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) iki Vilniaus apygardos teisme 2011 m. spalio 28 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-6584-275/2011, dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, ir galimai toliau naudojasi jam asmeniškai suteiktu bendrovei priklausančiu automobiliu „R. L.“ valtys. Nr. (duomenys neskelbtini) bei asmeninio vairuotojo paslaugomis, dėl ko preliminariais ieškovo paskaičiavimais bendrovei padaryta žala siekia mažiausiai 2 400 Lt.
Nurodyti faktai, anot ieškovo, konstatuoti Vilniaus apygardos teisme 2011 m. spalio 28 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6584-275/2011. Ieškovo nuomone, nurodytas netinkamas pareigų vykdymas lemia atsakovo atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmeniui neįvykdžiusiam įstatymų ar sutarties numatytos pareigos ar pažeidus bendrą pareigą elgtis sąžiningai yra taikoma civilinė atsakomybė. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas, neteisėtais veiksmais, išsimokėdamas sau premijas bei naudodamasis automobiliu asmeniniais tikslais pažeidė ABĮ 37 straipsnio, bendrovės įstatų 2, 5, 7 straipsnių, Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių apmokėjimo tvarkos“ nuostatas. Ieškovas pažymi, kad atsakovas 2010 m. balandžio 7 d. valdybos posėdyje pripažino, kad priedai jam buvo skiriami administracijos vadovybės sprendimu, tuo tarpu tokio valdymo organo bendrovėje nėra. Nurodo, kad bendrovės papildomo apmokėjimo nuostatai vadovaujantiems darbuotojams buvo patvirtinti 2010 m. gegužės 13 d. valdybos sprendimu Nr. VP-6. Taip pat, ieškinyje nurodyta, kad pagal AB „IVPĮ“ 2003 m. gegužės 13 d. papildomo apmokėjimo vadovaujantiems darbuotojams nuostatus, vadovaujantiems darbuotojams mokami vadovo siūlomo dydžio priedai. Bendrovės direktorius yra sudėtinė įmonės administracijos dalis ir kartu vienasmenis bendrovės valdymo organas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad pagal bendrovės valdybos 2004 m. lapkričio 23 d. patvirtintus nuostatus, atsakovas turi teisę naudotis tarnybiniu transportu bendrovės reikalais, tačiau atsakovas automobiliu naudojasi ir asmeniniais tikslais, t. y. vykimui į darbą ir iš darbo. Byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo vykusio teismo posėdžio metu apklaustas vairuotojas G. P. pateikė paaiškinimus, jog yra vežęs atsakovą tarnybiniu automobiliu į namus. Toje pačioje byloje teismai konstatavo, kad turtas panaudotas neefektyviai ir šios aplinkybė negali būti paneigtos. Ieškovas nuostoliams apskaičiuoti, dėl tarnybinio automobilio neefektyvaus naudojimo, rėmėsi minimaliu darbo užmokesčiu mokėtinu vairuotojui. Ieškovo nuomone, tarp atsakovo netisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, nes atsakovas žinojo, kad premijos bei priedai jam išmokami neteisėtai, kaip ir žinojo, jog neteisėtai savo asmeniniais tikslais naudojasi bendrovės automobiliu bei vairuotojo paslaugomis. Ieškovas pažymi, kad nepaisant prezumpcijos dėl kaltės, atsakovas vadovauja bendrovei nuo 1994 metų, todėl jam puikiai žinoma apie teisės aktuose, bendrovės įstatuose, pareiginiuose nuostatose nustatytas pareigas, veikti išimtinai bendrovės labui, todėl laikytina, kad atsakovas veikė tyčia.
Atsiliepimas
Tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens AB „IVPĮ“ atsiliepimuose (t. I, b. l. 73-79, 91-96) nurodyti iš esmės analogiški argumentai, todėl jie dėstomi bendrai. Atsiliepimuose prašoma ieškinį atmesti. Nurodoma, kad papildomas darbo užmokestis buvo mokamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, laikantis Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių apmokėjimo tvarkos“ nuostatų. Pažymima, kad teismų praktika bylose dėl darbo užmokesčio nustatymo rodo, kad įmonės valdyba, vadovaudamasi ABĮ 34 straipsnio 2 dalimi, turi teisę nustatyti įmonės vadovui darbo užmokestį (kintamąją dalį) konkrečia pinigine išraiška arba turi teisę nustatyti tvarką, kaip darbo užmokestis (kintamoji dalis) yra apskaičiuojamas. Įmonės vadovo ir kitų darbuotojų darbo užmokestis susideda iš dviejų dalių – pastoviosios ir kintamos. Iki 2010 m. liepos 1 d. vadovui ir darbuotojams kintamoji dalis buvo skaičiuojama ir mokama vadovaujantis valdybos 2003 m. gegužės 23 d. posėdyje (protokolas Nr. 7) patvirtintais „Papildomo apmokėjimo (priedų, pašalpų ir vienkartinių piniginių išmokų mokėjimo) nuostatais“, kuriuose nustatyta rodiklių sistema, kurią įvykdžius, buvo pagrindas apskaičiuoti ir išmokėti papildomą darbo užmokestį (kintamąją dalį). Šios nuostatos buvo taikomos visiems bendrovės darbuotojams, tame tarpe ir direktoriui. Nustatyta papildomo darbo užmokesčio (kintamosios dalies) mokėjimo tvarka įmonėje buvo efektyvi, skatinanti ir ekonomiškai pasiteisino. 2010 m. spalio 28 d. įmonės valdybos posėdyje buvo nuspręsta pripažinti, kad iš bendrovės vadovo pateiktos informacijos, valdybai nekyla abejonių dėl išmokėtos darbo užmokesčio kintamosios dalies ir kitų išmokų tesisėtumo. Atsiliepimuose pabrėžiama, kad akcininkai jeigu, jų netenkintų darbo užmokesčio (kintamosios dalies) skyrimo (apskaičiavimo) tvarka, turėjo teisę inicijuoti nurodytų nuostatų pakeitimus, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, 2010 m. liepos 20 d. bendrovės valdyba patvirtino „Papildomo apmokėjimo vadovaujantiems darbuotojams nuostatus“, kuriuose patikslinta papildomo darbo užmokesčio (kintamosios daleis) nustatymo mokėjimo tvarka. Pažymima, kad įmonėje kiekvienais metais atliekamas nepriklausomas auditas, ir atliktuose audituose už 2007-2010 metus, jokių pažeidimų nenustatyta. Tiek pagal valdybos 2003 m. gegužės 23 d. sprendimą, tiek pagal 2010 m. liepos 20 d. sprendimą, dėl papildomo darbo užmokesčio, nustatyta, kad kintamoji dalis apskaičiuojama pagal patvirtintus rodiklius be atskiro valdybos sprendimo. Atsakovas bei tretysis asmuo nesutinka su ieškovo argumentais, kad bendrovės automobiliu yra naudojamasi asmeniniais tikslais. Bendrovės automobiliais nėra niekam nei paskirti, nei suteikti. Įmonės vadovui suteikta teisė naudotis tarnybiniu transportu darbo reikalais, tačiau asmeniniais tikslais automobiliu nėra naudojamasi, o ieškovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas liudija tik apie tai, jog atsakovas vyko pasiimti dokumentinės medžiagos susijusios su darbu. Be to, pažymima, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. vasario 12 d. išaiškinimą reg. Nr. KD-7167, važinėjimas automobiliu į darbą bei iš darbo į namus nėra vertinamas kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais. Atsakovas teigia, kad į darbą ir iš darbo vyksta nuosavu automobiliu.
Tretysis asmuo Lietuvos statistikos departamentas atsiliepime (t. I, b. l. 160-164) nurodė su ieškiniu nesutinkantis. Jo nuomone, bendrovės turtas naudojamas efektyviai, ir nėra jokių duomenų, kad bendrovės vadovas savo pareigas vykdytų netinkamai. Atsiliepime nurodomas analogiškas reglamentavimas dėl darbo užmokesčių priedų skaičiavimo, iš esmės nurodomi analogiški argumentai kaip ir atsakovo bei AB „IVPĮ“ atsiliepimuose, todėl jie nekartojami. Pažymėjo, kad pagal vadovo pareiginių nuostatų 16.9 punkto nuostatas, jis turi teisę naudotis bendrovės automobiliu darbo reikalais, o ieškovas manydamas, kad tokia tvarka yra per daug liberali galėjo inicijuoti šių nuostatų pakeitimą.
Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. Z. (Ūkio transporto skyriaus vedėjas) paaiškino, kad bendrovėje nustatyta aiški transporto priemonių naudojimo tvarka, prioritetas teikiamas informacijos gavėjams, jo žiniomis direktorius niekada nesinaudojo tarnybiniu transportu asmeninais tikslais, pažymėjo, jog direktorius į darbą bei iš darbo vyksta asmeniniu automobiliu (t. II, b. l. 49).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
AB „IVPĮ“ 2004 m. gegužės 5 d. įstatuose (t. I, b. l. 9-17) nustatyta, kad bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas (straipsnio 1 dalis); valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas (7 straipsnio 8 punktas); bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą (8 straipsnio 5 punktas). Naujos redakcijos 2011 m. gegužės 26 d. įstatuose nustatyti analogiški bendrovės valdymo organai, nustatant, kad valdymo organų kompetencija, jų rinkimo bei atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytų ABĮ (t. I, b. l. 98-100). Atsakovui darbo užmokesčio su priedais išmokėta 2007 m. – 87 690 Lt, 2008 m. - 98 304 Lt, 2009 m. – 109 176 Lt, 2010 1-ąjį ketvirtį – 26 440 Lt (t. I, b. l. 23). 2010 m. spalio 8 d. valdybos posėdžio metu buvo svarstytas klausimas dėl atsakovui mokamų priedų, tačiau nutarta klausimo dėl atsakovo nepasitikėjimo nespręsti (t. I, b. l. 26-31). 2010 m. spalio 28 d. valdybos posėdžio metu, protokolo Nr. VP-11, valdyba nutarė, kad nekyla abejonių dėl atsakovui išmokėtos darbo užmokesčio kintamosios dalies ir kitų išmokų teisėtumo (t. I, b. l. 32-36). 2011 m. liepos 18 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuota, kad 16.09 val., bendrovei priklausantis automobilis R. L. valtys. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo prie namo Vanaginės 99, D. R., iš automobilio išlipo vienas žmogus ir automobilis išvažiavo atgal (t. I, b. l. 47-48). Atsakovo pareiginiuose nuostatuose 3 punkte nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (t. I, b. l. 49-52). Pareiginių nuostatų 16.9. punkte nustatyta, kad bendrovės vadovas darbo reikalais turi teisę naudotis tarnybiniu transportu, apmokamu bendrovės lėšomis. 2010 m liepos 20 d. valdybos protokolu Nr. VP-8, patvirtinti papildomo apmokėjimo vadovaujantiems darbuotojams nuostatai (t. I, b. l. 54-56), kuriais nustatyta pagal kokią formulę turi būti apskaičiuojami procentai, kaip priedai mokėtini vadovaujantiems darbuotojams. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. vasario 12 d. išaiškinime Nr. KD-7167, nurodyta, kad vykimas automobiliui tik į darbą ir iš darbo į namus nėra vertinamas, kaip automobilio naudojimas asmeninaisi tikslais (t. I, b. l. 88). Atsakovui prie bendrovės yra išskirta vieta asmeninio automobilio parkavimui (t. I, b. l. 90). 2003 m. gegužės 23 d. valdybos protokolu Nr. 7, patvirtinti bendrovės papildomo apmokėjimo (priedų, pašalpų ir vienkartinių piniginių išmokų mokėjimo) nuostatai (t. I, b. l. 133-137), kuriuose nustatyta, kad administracijos (vadovybės, personalo skyriaus, buhalterijos, skyrių vedėjų) priedų dydis negali viršyti 70 procentų pareiginės algos (8.3.1. punktas). Bendrovėje atliktų audito išvadose 2008 – 2011 metais, įmonėje pažeidimų nenustatyta (t. I, b. l. 142-145). Bendrovės direktoriaus įsakymu 2008 m. rugpjūčio 5 d. patvirtintas „Dokumentų pristatymo tvarkos aprašas“ (t. I, b. l. 150-152). Iškėlus bylą teisme atsakovas 2013 m. sausio 11 d. kreipėsi į bendrovės valdybą, prašydamas išaiškinti ar aplinkybė, jog jis 2011 metais keletą kartų vyko į namus darbo metu, įvairiais su darbu susijusiais klausimais, laikytini pažeidžiantys ABĮ, vadovo pareiginių nuostatų 16.9. punktą bei kitus teisės aktus (t. II, b. l. 10). 2013 m. sausio 21 d. valdybos posėdžio metu nutarta, kad nėra duomenų, jog direktorius naudodamasis tarnybiniu transportu būtų pažeidęs ABĮ, pareiginių nuostatų 16.9. punktą ar kitų teisės aktų reikalavimus (t. II, b. l. 17-18).
Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl bendrovės vadovui mokamo darbo užmokesčio, bei tarnybinio transporto naudojimo, apeliuojant į tai, kad atsakovas padarė žalą bendrovei netinkamai organizuodamas kasdieninę bendrovės veiklą, darytina išvada, jog ginčas susijęs su vadovo pareigų vykdymu „vidiniuose“ santykiuose. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, apie tam tikrą vadovo ir bendrovės santykių dualizmą: „vidiniuose“ santykiuose, t. y. organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, priimdamas, atleisdamas, skatindamas, bausdamas darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“, t. y. veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas). Išplėstinė teisėjų kolegija, įgyvendindama kasacinio teismo kompetenciją – formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir siekdama suvienodinti teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybės aspektu, išaiškino, kad kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą (DK 245 straipsnis, 253-255 straipsniai). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2011 ir kt.)
Dėl išmokėtų atsakovui darbo užmokesčio priedų.
Kaip nurodyta aukščiau, 2003 m. gegužės 23 d. valdybos protokolu Nr. 7, patvirtinti bendrovės papildomo apmokėjimo (priedų, pašalpų ir vienkartinių piniginių išmokų mokėjimo) nuostatai (t. I, b. l. 133-137), kuriuose nustatyta, kad administracijos (vadovybės, personalo skyriaus, buhalterijos, skyrių vedėjų) priedų dydis negali viršyti 70 procentų pareiginės algos (8.3.1. punktas, III priedas). Pažymėtina, kad prie administracijos III priede yra priskirta vadovybė, ir teismo vertinimu akivaizdu, kad direktorius priskirtinas prie bendrovės vadovybės, o kitoks aiškinimas būtų nelogiškas. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų leidžiančių teigti, kad minimi nuostatai negalėjo būti taikomi apskaičiuojant atsakovui priedus prie darbo užmokesčio. Be to, pažymėtina, kad 2010 m. spalio 28 d. valdybos posėdžio metu, protokolo Nr. VP-11, valdyba nutarė, kad nekyla abejonių dėl atsakovui išmokėtos darbo užmokesčio kintamosios dalies ir kitų išmokų teisėtumo (t. I, b. l. 32-36). Tai reiškia, kad valdyba būdama valdymo organu kompetentingu spręsti dėl priedų mokėjimo, konstatavo, jog nustatyta tvarka dėl priedų mokėjimų yra taikytina. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad pagal nurodytus nuostatus, atskiro valdybos sprendimo išmokėti konkrečiai apskaičiuotą priedą nereikėjo, tokios nuostatos beje nėra ir 2010 m. patikslintuose nuostatuose dėl priedų mokėjimo, o buvo atsižvelgiama į įvykdytas atitinkamas sąlygas (2003 metų nuostatų 8.1.-8.2. punktai, 2010 metų nuostatų 2.1. punktas). Taigi, teismas daro išvadą, kad ieškovo argumentai dėl nepagrįstų priedų atsakovui mokėjimų yra visiškai nepagrįsti, bei deklaratyvūs, nes iš esmės ieškovas teigia, kad nebuvo valdybos sprendimo, tuo tarpu, kai rašytinai įrodymai byloja priešingai.
Dėl tarnybinio automobilio naudojimo asmeniniams tikslams.
Ieškovas teigdamas, kad atsakovas naudoja tarnybinį automobilį asmeniniams tikslams iš esmės remiasi 2011 m. liepos 18 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad 16.09 val., bendrovei priklausantis automobilis R. L. valtys. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo prie namo (duomenys neskelbtini), D. R., iš automobilio išlipo vienas žmogus ir automobilis išvažiavo atgal (t. I, b. l. 47-48). Be to, ieškovas remiasi savo pamastymais bei prielaidomis apie galimai nuolatinį atsakovo naudojimąsi tarnybiniu automobiliu. Aukščiau nurodyta, kad tarnybiniu automobiliu naudotis atsakovui leidžiama pagal pareiginių nuostatų 16.9. punkto nuostatas, bendrovės valdyba pagal savo kompetenciją svarstydama atsakovo veiksmus 2013 m. sausio 21 d. valdybos posėdžio metu nutarė, kad nėra duomenų, jog direktorius naudodamasis tarnybiniu transportu būtų pažeidęs ABĮ, pareiginių nuostatų 16.9. punktą ar kitų teisės aktų reikalavimus (t. II, b. l. 17-18). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad fiksuotą dieną vyko pasiimti darbui reikalingų dokumentų. Pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis, iš esmės galima daryti prielaidą, kad atsakovas buvo parvežtas iki savo namų, ir į darbą negrįžo, tačiau toks vienkartinis fakto konstatavimas negali būti vertinamas kaip nuolatiniai neteisėti veiksmai. Be to, pažymėtina, kad iš šiuo atveju, bendrovės valdyba būdama kompetentinga nustatyti visas darbo sąlygas atsakovui, sprendė, kad duomenų apie netinkamą tarnybinio automobilio naudojimą nėra. Juolab, teismo nuomone, net ir konstatavus, kad atsakovas vieną kartą buvo parvežtas automobiliu iki namų, neleidžia daryti išvados, jog tokiu veiksmu buvo padaryta žala bendrovei.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, savo veikimu ar neveikimu, tokiu būdu padarydamas bendrovei žalą. Teismas konstatavęs, byloje nenustatyti neteisėti veiksmai, žalos padarymas bendrovei, sprendžia, kad nėra visų būtinųjų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl ieškinys atmestinas.
Teismas nesutinka, su ieškovo argumentas, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas konstatuotas Vilniaus apygardos teisme 2011 m. spalio 28 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6584-275/2011 (t. I, b. l. 57-62). Atvirkščiai, dėl išmokėtų priedų teismas nurodė, jog nėra pagrįstų abejonių, kad priedai buvo mokami ne pagal norminių teisės aktų reikalavimus. Dėl tarnybinio automobilio teismas iš esmės nurodęs faktines aplinkybes, pažymėjo, kad nėra išnaudotos kitos, neteisminės galimybės, bendrovės turto efektyvesniam naudojimui.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 2 dalimis, atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 1 500 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. II, b. l. 40-41)
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš ieškovo priteistina 24, 55 Lt, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Litas prie lito“ į. k. 301602653, atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai, sumokant į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, iš ieškovo UAB „Litas prie lito“ į. k. 301602653– 24, 55 Lt.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.