- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- 1-1040-831/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29950-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Kaltinamasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- R. S.
viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, susituokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteista,
kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. 2020-07-27 apie 20.25 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini) tarpduryje, kilusio konflikto metu sudavė R. S. vieną kartą delnu į veido sritį bei tąsydama sugadino 15 eurų vertės marškinėlius, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei sugadino svetimo turto už 15 eurų, t.y. padarė veiką numatytą BK 140 str. 1 d.
Kaltinamoji A. A. teismo posėdžio metu kalta prisipažino ir parodė, kad liepos 27 dieną įvyko viskas, ji jau anksčiau su R. S. konfliktavo ir nuėjo tiesiog pasišnekėti, o ji sakė, kad pravilks A. A. per laiptinę. Ji kaltinamąją išprovokavo ir A. A. jai trenkė vieną kartą, dar patempė už maikutės ir ji nuėjo į kambarį, pasakė, kad iškvies policiją.
Kažkokių žymių ant nukentėjusiosios nematė, o kad suplėšė maikutę pripažįsta. Su turtine žala 15 Eurų sutinka, o su neturtine 500 Eurų nesutinka, gali kokį 100 Eurų atlyginti. (b.l. 111)
Kaltinamajai A. A. prisipažinus kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamajai toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Be pačios kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta nukentėjusios ir liudininkų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais:
Nukentėjusiosios R. S. apklausos protokole užfiksuota, kad 2020-07-27 apie 20.25 val. jai būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kažkas pabeldė į jos duris. Atidariusi pamatė, kad beldžiasi Sigitas, todėl šias atidarė. Atidariusi pamatė, jog su šiuo yra P. A., kuris laikė duris, o šio sutuoktinė A. A. sudavė jai su delnu vieną kartą per veidą dėl ko ši jautė fizinį skausmą. Po to, įvyko grumtynėms A. A. dar sudavė du kartus jai delnu per veidą bei suplėšė 15 eurų vertės palaidinę. Akistatos metu su A. A. nurodė, jog A. A. jai galėjo suduoti delnu viena kartą į veidą (b.l. 7, 20-21, 24-25, 82-83).
Liudytojo J. E. apklausos protokole užfiksuota, kad 2020-07-27 apie 20.20 val. jam būnat pas R. S., gyv. (duomenys neskelbtini) išgirdo, jog R. S. su kažkuo tai kalba, tačiau nebuvo jokių šauksmų, t.y. kalbėjosi ramiai. Išėjęs iš tualeto pamatė, kad užsidaro buto durys, o R. S. paėmusi telefoną skambino į policiją. Jis ant R. S. jokių sužalojimų nematė ir ši niekuo nesiskundė (b.l. 54-55).
Liudytojo S. B. apklausos protokole užfiksuota, kad jis neatsimena kada, tačiau su Adomaičiais buvo nuėjęs pas R. S. išsiaiškinti dėl apkalbų, kur įvykus konfliktui A. A. sudavė R. S. veiną kartą delnu per veidą (b.l 58-59).
Liudytojo P. A. apklausos protokole užfiksuota, kad 2020-07-27 apie 20.25 val. jis su sutuoktine A. A. nuėjo pas R. S., nes norėjo išsiaiškinti dėl šios skleidžiamų apkalbų. A. A. kalbantis su R. S. šios susiginčijo ir jo sutuoktinė delnu sudavė vieną kartą R. S. per veidą. Kadangi ši norėjo suduoti atgal, todėl jis pastarąją pastūmė. Po to, R. S. iškvietė policijos pareigūnus. Savo duotus parodymus jis patvirtino ir akistatos su R. S. metu (b.l. 65-66, 69-70).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) patalpos ir prieigos (b.l. 9-16).
Savanoriškų daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, kad R. S. pateikė palaidinę, kuri apžiūrėta kaip daiktas bei nustatytas 3,5 cm. dydžio įplyšimas (b.l. 35, 38-40).
Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant R. S. lūpos yra nedidelė kraujosruva (b.l. 41-46).
Alkotesteriu nustatyta, kad R. S. nustatytas 0,00 prom. girtumas (b.l. 47-48)
Alkotesteriu nustatyta, kad A. A. nustatytas 0,00 prom. girtumas (b.l. 47-48).
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK LR BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.
Kaltinamoji A. A. visiškai prisipažino padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., teigdama, kad kilusio konflikto metu sudavė smūgį nukentėjusiajai R. S.. Šiais veiksmais ji sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Teismas šiuos paminėtus duomenis pripažįsta kaltinamosios kaltės įrodymais, ir įvertinęs tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, atsižvelgdamas į jų pakankamumą, patikimumą neginčijamai nustatė, kad buvo padaryta viena nusikalstama veika numatyta BK 140 str. 1 d., nusikaltimo kvalifikacija yra pagrįsta, ir šį nusikaltimą padarė kaltinamoji A. A., ji pripažintina kalta ir jai skirtina bausmė.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis nusikalto ir teismo teisiamas jau ne pirmą kartą, tačiau ankstesni jo teistumai yra išnykę.. Padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad ji pripažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. padarymas baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
A. A. neteista (b.l. 90-91), metų laikotarpyje administracinėmis nuobaudomis nebausta (b.l. 93-94). Duomenų, kad jai būtų taikytas psichiatrinis ar priklausomybės ligų gydymas nėra. Ji šiuo metu nedirba, augina vaikus.
Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai turi būti skiriama laisvės apribojimo bausmė. Skirti baudos nėra pagrindo, kadangi kaltinamoji nedirba ir negauna pastovių pajamų. Be to ji augina mažamečius vaikus, todėl netikslinga skirti ir viešųjų darbų bausmę.
Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia, į tai, kad kaltinamoji neteista, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padaryta veika nebuvo šiukšti, tai rodo mažesnį veikos pavojingumą. Kaltinamoji administracinėmis nuobaudomis nebausta, nusikalstama veika vertintina kaip daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningai išplaukianti iš kaltinamosios elgesio visumoje. Todėl nėra pagrindo laisvės apribojimo bausmės dydį nustatyti didesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Bylą išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltę kaltinamoji pripažino visiškai, todėl jai taikytinas BK 64-1 str. ir skirtina bausmė mažintina 1/3.
Be to, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas skirti jai įpareigojimą per skirtinos bausmės laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.
Atsižvelgiant į A. A. charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nėra pagrindo skirti jai intensyvią priežiūrą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 str. 1 d. nustato, kad nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Todėl bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.
Dėl civilinio ieškinio
Dėl A. A. aukščiau nurodytų veiksmų ir jos kaltės nukentėjusioji R. S. patyrė turtinę žalą, kurią įvertino 15 Eur bei neturtinę žalą, kurią įvertino 500 Eur (b.l. 33).
Kaltinamoji A. A. civilinį ieškinį pripažino iš dalies, nurodė, kad sutinka su civiliniu ieškiniu dalyje dėl turtinės žalos - 15 Eur sumai, todėl ši suma priteistina iš kaltinamosios nukentėjusiosios naudai. Dėl nukentėjusiosios patirtos neturinės žalos nurodė, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra pernelyg didelė.
Teismas pripažįsta ir bylos duomenys patikimai patvirtina, jog nukentėjusioji dėl nusikaltimo išties patyrė neturtinės žalos, todėl teismas sprendžia, jog ji turi galiojančią reikalavimo teisę į civiliniu atsakovu patrauktą kaltinamąją, pagal CK 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 1 ir 2 d. d., 6.283 sr. 1 d., taip pat 6.282 str. 3 d. įtvirtintą deliktinės civilinės atsakomybės reguliavimą, taigi ieškinys pripažįstamas pareikštu teisėtai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą.
Bylose dėl fizinio skausmo sukėlimo, neturtinės žalos atlyginimas, teismų praktikoje paprastai svyruoja nuo 150 Eur iki maždaug 350 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016; 2K-393-489/2017).
CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiama į šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, t. y., kad A. A. smūgio sudavimas R. S. buvo sąlygotas tarp šių asmenų susiklosčiusių konfliktiškų santykių, į tai, jog R. S. nebuvo padarytas joks sužalojimas.
Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, aptartais įrodymais bei apibendrinta ir sektina šalies kasacinio teismo praktika, nukentėjusiajai priteistina neturtinės žalos dydžio suma yra 150 eurų, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas dalinai.
2020-09-15 prokuroro nutarimu buvo nutarta buvo nutarta laikinai apriboti A. A. nuosavybės teisę, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad priteistinos nukentėjusiajai sumos nėra žymios, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinas.
Proceso išlaidų nebuvo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: marškinėliai, saugomi Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK (b.l.49), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę A. A. mažinti 1/3, paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Skirti A. A. įpareigojimą - per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą nukentėjusiajai turtinę žalą.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.
Nuteistajai išaiškintina, kad laisvės apribojimo laikotarpiu ji privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu ji vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, nevykdys paskirtų įpareigojimų ir draudimų, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: marškinėliai, saugomi Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
2020-09-15 skirtą laikiną nuosavybės teisų apribojimą A. A. turtui 550 eurų sumai, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, 15 Eur (penkiolika eurų) turtinės žalos ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.