- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-970-112/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- UAB „Kasida“
- Ieškovas
- UAB „Puerto Rico“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Kanitas“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Kasida“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Puerto Rico“ ieškinį atsakovei UAB „Kasida“, trečiajam asmeniui UAB „Kanitas“ dėl kilnojamojo daikto priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. sausio 25 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškovės UAB „Puerto Rico“ ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Kasida“ priklausančius 6 soliariumo aparatus; turto saugotoja paskyrė ieškovę UAB ,,Puerto Rico“. Teismas didelę ieškinio, o kartu ir ginčo objekto, vertę laikė savarankišku ir pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Kasida“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės bei įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes areštuotų soliariumų aparatų teisėta savininkė yra atsakovė. Teismui areštavus ginčo objektus – soliariumų aparatus ir jų saugotoja paskyrus ieškovę, faktiškai sustojo atsakovės veikla, be darbo liko įmonės darbuotojai, nes aparatai buvo išmontuoti ir išvežti. Mano, kad teismas, priimdamas tokio turinio nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išsprendė šalių ginčą, nes ieškovė ieškinyje ir prašė priteisti areštuotus soliariumų aparatus. Be to, nurodo, kad areštuotų aparatų vertė yra žymiai didesnė nei nurodyta ieškinyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartimi iš trečiojo asmens UAB „Kanitas“ įsigijo 6 soliariumų aparatus, už juos sumokėjo ir jie turėjo būti atsiimti iš jų turėtojos atsakovės. Teigia, kad atsakovė minėtų aparatų neatiduoda, klaidingai nurodydama, jog ji yra teisėta jų savininkė. Todėl mano, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali perleisti soliariumų aparatus tretiesiems asmenis ar neužtikrinti jų apsaugos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-01-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškovės UAB „Puerto Rico“ ieškinio užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovės žinioje esančius soliariumų aparatus.
Nagrinėjamu atveju byloje pareikštas ieškinys dėl kilnojamųjų daiktų – 6 soliariumų aparatų – priteisimo. Ginčas vykstas dėl nuosavybės teisės į minėtus soliariumų aparatus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, skolininko veiksmus ir kitas reikšmingas aplinkybes. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančių kilnojamųjų daiktų areštą kaip preliminarią būsimo teismo sprendimo užtikrinimo priemonę, nes areštuojami daiktai yra ginčo objektas. Atsakovės turto areštas taikytas kaip preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atmestinas apeliantės argumentas, jog teismas nesivadovavo ekonomiškumo principu, nes areštuoto turto vertė yra žymiai didesnė už ieškinio sumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinio reikalavimas yra priteisti konkrečius kilnojamuosius daiktus – soliariumų aparatus, o ne atlyginti nuostolius, todėl šiuo atveju ginčo objektas yra minėti kilnojamieji daiktai. Sistemiškai aiškinant Civilinio proceso kodekso nuostatas ir atsižvelgiant į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, vykstant ginčui dėl konkretaus turto, esant galimybei, yra areštuojami tik ginčo objektu esantys ar su ginčo objektu susiję daiktai, nepriklausomai nuo šio turto vertės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ekonomiškumo principu – laikinoji apsaugos priemonė atitinka ieškovės pareikšto reikalavimo esmę ir susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Teismas pagrįstai atsižvelgė į grėsmę ieškovės interesams, nes teismui neareštavus ginčo daiktų, o atsakovei juos perleidus, būsimo teismo sprendimo ir ieškinio reikalavimo įvykdymas gali tapti neįmanomas.
Tačiau teismas sutinka su apeliantės išdėstytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė šalių ginčą ir pažeidė ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, areštuoto turto saugotoja paskirdamas ieškovę, tarsi patenkino ieškinio reikalavimus – priteisti kilnojamuosius daiktus. Apeliantės teigimu, ieškovė, pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirta ginčijamo turto, kuris tuo metu buvo atsakovės žinioje, saugotoja, išmontavo areštuotus soliariumų aparatus ir juos išsigabeno. Tokiu atveju apeliantė nebegali toliau vykdyti savo veiklos ir patiria nuostolius.
Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, nes teisingumas reikalauja užtikrinti visų ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Taikant ieškinio užtikrinimo priemones, teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginama visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, į jo turtinę padėtį, ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims. Taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, tai yra teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-146/2002).
Be to, atsakovui taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės-komercinės veiklos, tai yra taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti siekiama palikti galimybę iš esmės netrikdomai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Tuo labiau, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi. Todėl paprastai pagal susiklosčiusią teisminę praktiką areštuoto turto saugotoju paskiriamas asmuo, kurio turtas yra areštuotas, jam išaiškinant nustatytų apribojimų nevykdymo teisines pasekmes. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčas vyksta dėl nuosavybės teisės į kilnojamuosius daiktus – soliariumų aparatus, tikrasis ir teisėtas turto savininkas byloje dar neaiškus, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, areštuojamo turto saugotoju paskirti ne daiktų turėtoją, o ieškovę buvo netikslinga.
Siekdamas kuo greičiau ir teisingai išspręsti šalių ginčą, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į areštuotų daiktų – soliariumų aparatų – specifiką, išmontavimo, gabenimo ar kitokio sugadinimo riziką, išlaidas, ir, siekdamas dar labiau nedidinti bylos šalių bylinėjimosi išlaidų, konstatuoja, jog netikslinga keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalies, kuria ieškovė nepagrįstai paskirta areštuotų daiktų saugotoja. Pakeitus areštuotų daiktų saugotoją, kol ginčas dėl nuosavybės teisių į soliariumų aparatus dar neišspręstas, gali nepagrįstai padidėti daiktų sugadinimo bei nusidėvėjimo rizika, jei jie iš naujo būtų montuojami ir vėl gabenami.
Tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir atsakovei manant, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji patiria didelius nuostolius, įstatymas numato ir kitų garantijų bei galimybių ginti savo teises laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procese, pavyzdžiui, tam skirtas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo institutas (CPK 146 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė pagrįstai prašo teismo įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti ir sprendžiami priimant skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teisme (CPK 312, 338 str.). Priešingu atveju, būtų pažeista asmenų teisė į apeliaciją. Tokį prašymą apeliantė turėtų pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliantė prašymą dėl nuostolių užtikrinimo jau pateikė pirmosios instancijos teismui ir jis yra nagrinėjamas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, tačiau, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, netikslinga naikinti ar keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį, nutartis paliktina nepakeista (LR civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.