- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-28
- Bylos Nr.
- 2S-39-258/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27534-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- UAB „Aliera“
- Atsakovas
- UAB „Šiaulių autodota“
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Aliera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Aliera“ ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių autodota“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorius UAB ,,Aliera“ nustatyta tvarka kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko UAB ,,Šiaulių autodota“ 1 023 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-21 teismo įsakymu kreditoriaus reikalavimus patenkino, priteisė kreditoriaus UAB „Aliera“ naudai iš skolininko UAB „Šiaulių autodota“ 1023 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1023 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-21) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos bei 194 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Skolininkui UAB „Šiaulių autodota“ išsiuntus teismo įsakymo kopiją, pranešimą bei kreditoriaus pareiškimo kopiją su priedais, skolininkas per įstatymo nustatytą terminą pareiškė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad teismo įsakymas priimtas nepagrįstai. Pažymėjo, kad šalys nebuvo sutarusios konkretaus termino, per kurį ieškovas grąžintų ieškovui 1 023 Lt. Nurodė, kad kreditorius 2013-08-16 pateikė pretenziją, o skolininkas 2013-08-19 pervedė pinigus į kreditoriaus sąskaitą, tačiau šie pinigai 2013-08-20 banko buvo grąžinti. 2013-08-22 tarp ginčo šalių vyko susirašinėjimas. 2013-08-23 skolininkas nusiuntė kreditoriui registruotu laišku prašymą pateikti oficialų patvirtinimą, kuriame būtų nurodyta oficiali UAB „Aliera“ sąskaita, į kurią skolininkas turėtų pervesti už detales sumokėtus pinigus. Kreditorius informacijos nepateikė. Skolininkas daro prielaidą, kad galbūt pavyks atlikti mokėjimo pavedimą į kreditoriaus pareiškime nurodytą sąskaitą ir būtent į ją atliko pervedimą 2013-09-03. Nurodė, kad kiti reikalavimai laikytini nepagrįstais ir nesąžiningais.
Teismas, vadovaudamasis CPK 439 straipsnio 3 dalies nuostatomis, išsiuntė kreditoriui pateiktus skolininko prieštaravimus ir pranešimą, pasiūlydamas per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui ieškinį.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Aliera“, nepraleidęs nustatyto termino, pateikė teismui ieškinį atsakovui UAB ,,Šiaulių autodota“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Šiaulių autodota“ 180 Lt nuostolių už teisines paslaugas, 20 Lt žyminio mokesčio, 1120 Lt ieškinio parengimo išlaidų, 60 Lt žyminio mokesčio priemokos už ieškinio padavimą, 16 Lt atlygio bankui už pavedimus banke mokant žyminį mokestį. Patvirtino, kad gavo iš skolininko pinigus 2013-09-03.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-21 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr.L2-34591-933/2013 pagal kreditoriaus UAB ,,Aliera“ pareiškimą skolininkui UAB ,,Šiaulių autodota“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nutraukė civilinės bylos Nr. L2-34591-933/2013 dalį pagal kreditoriaus UAB ,,Aliera“ pareiškimą skolininkui UAB ,,Šiaulių autodota“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, priteisė iš skolininko UAB „Šiaulių autodota“ 194 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriui UAB ,,Aliera“, netenkino skolininko UAB „Šiaulių autodota“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už prieštaravimų dėl teismo įsakymo parengimą, atsisakė priimti UAB ,,Aliera“ ieškinį UAB ,,Šiaulių autodota“ dėl patirtų išlaidų atlyginimo, grąžino UAB ,,Aliera“ 6 Lt žyminio mokesčio dalį, sumokėtą pagal 2013-08-20 mokėjimo kvitą, bei 60 Lt žyminį mokestį, sumokėtą pagal 2013-09-16 mokėjimo kvitą.
Nustatė, kad 2013-09-03 skolininkas įvykdė teismo įsakymo dalį dėl 1023 Lt, t. y. po teismo įsakymo priėmimo. Skolininko prieštaravimuose nurodyta, kad nesutinkama su kitais ieškovo reikalavimais. 2013-08-21 teismo įsakymas skolininkui įteiktas 2013-08-26. Padarė išvadą, kad 6 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos tik tokiu atveju, jeigu per 20 dienų terminą skolininkas neįvykdo teismo įsakymo ir nepareiškia prieštaravimų. Šiuo atveju skolininkui teismo įsakymo dalį dėl pagrindinės skolos 1 023 Lt įvykdžius per 20 dienų terminą, nėra pagrindo jam skaičiuoti priteistų 6 procentų dydžio metinių palūkanų. Taigi šiuo atveju skolininko reiškiami prieštaravimai, kurie siejami su priteistomis 6 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, jam padengus pagrindinę skolos dalį (UAB „Aliera“ tą nurodė ieškinyje), yra teisiškai nereikšmingi. Nurodė, kad ginčas kyla tik dėl iš skolininko priteistų bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės (skolininko prieštaravimuose išdėstyti argumentai) vertinamos tik sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisme 2013-09-19 taip pat gautas skolininko UAB „Šiaulių autodota“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už pareikštus prieštaravimus priteisimo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu bei remiantis CPK 439 str. teismas atsisakė priimti UAB „Aliera“ ieškinį UAB „Šiaulių autodota“ dėl patirtų išlaidų atlyginimo, grąžino už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį, taip pat panaikino teismo priimtas 2013-08-21 teismo įsakymą, bylos dalį dėl skolos ir palūkanų priteisimo nutraukė, o nutartimi išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios siejamos su bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo procesu.
Teismo vertinimu, kreditoriaus prašymas priteisti iš skolininko 200 Lt bylinėjimosi išlaidų yra pagrįstas iš dalies. Teismas nurodė, kad iš skolininko priteistinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktuose numatyto dydžio žyminis mokestis, kuris sudaro šiuo atveju 14 Lt, o dėl permokėtos žyminio mokesčio dalies kreditorius turi teisę reikšti prašymą jį grąžinti. Bylos medžiaga patvirtina tai, kad skolininkas UAB „Šiaulių autodata“ neįvykdė savo prekių grąžinimo akte nurodyto įsipareigojimo pervesti pinigus per 2-3 dienas, todėl kreditorius šiuo atveju turėjo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Siekdamas realizuoti teisę kreiptis į teismą, kreditorius turėjo sumokėti 14 Lt dydžio žyminį mokestį. Skolininkas 1023 Lt pervedė kreditoriui jau po teismo įsakymo priėmimo, todėl išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu 14 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1, 6 p.), laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš skolininko (CPK 439, 93 str.). Kreditoriui grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis 6 Lt. Teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat pagrįstomis laikytinos ir kreditoriaus patirtos 180 Lt išlaidos, kurios siejamos su teisinėmis paslaugomis, todėl jos taip pat priteistinos iš skolininko. Skolininkas 1023 Lt pervedė kreditoriui jau po teismo įsakymo priėmimo. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas šiuo atveju nėra pagrindo priteisti skolininko prašomų bylinėjimosi išlaidų. Apie prievolę 1023 Lt dydžio sumai skolininkui buvo žinoma dar ir iki kreditoriaus pretenzijos gavimo, todėl dėstomos aplinkybės, kurios siejamos su pretenzijos gavimu, nesudaro pagrindo nepriteisti kreditoriaus prašomų teisinės pagalbos išlaidų.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Aliera‘ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai išlaidas už atskirojo skundo surašymą. Nurodė, kad atsakovas-skolininkas ignoravo teismo siūlymą sumokėti kreditoriui priteistas sumas ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus patiekto reikalavimo. Skolininkas pareiškė prieštaravimus, kad nepripažįsta kreditoriaus reikalavimo pagal išduotą teismo įsakymą ir teismo prašė kreditoriaus reikalavimus atmesti, iš ko yra akivaizdu, kad ieškovo reikalavimai pagal išduotą teismo įsakymą nepripažįstami jokia apimtimi. Apie teismo įsakymo įvykdymą skolininkas raštu nepranešė teismui, bet pateikė prieštaravimus, kuriuos teismas kartu su 2009-09-09 teismo pranešimu persiuntė ieškovui nurodydamas, kad jeigu kreditorius per 14 dienų terminą nepateiks tinkamai įforminto ieškinio teismui, kreditoriaus pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui. Kreditorius pagrįstai manė, kad teismas, gavęs ir įvertinęs skolininko prieštaravimus, pateikė kreditoriui nurodymą pateikti ieškinį ir išaiškino ieškinio nepateikimo pasekmes. Skundžiama teismo nutartis kreditoriui neteisinga, pagal ją kreditorius neturėjo kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą su ieškiniu. Teismo argumentai, kad 1023 Lt skolininkas sumokėjo pagal teismo įsakymą visiškai prieštarauja logikai, nes jeigu skolininkas būtų įvykdęs mokėjimą pagal teismo įsakymą, tai apie teismo įsakymo įvykdymą skolininkas raštu turėjo pranešti teismui ir aiškiai tai nurodyti prieštaravimuose. Iš prieštaravimų turinio kreditorius suprato, kad skolininkas nepripažįsta teismo įsakymo, o teismo pateiktas nurodymas pateikti ieškinį tik tai patvirtina.
Atsakovas UAB „Šiaulių autodota“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2013-08-21 priėmė teismo įsakymą išieškoti 1023 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 14 Lt žyminio mokesčio, 180 Lt išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Per teismo nustatytą terminą teisme gauti ir priimti skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo, nurodant, kad pagrindinė skola buvo sumokėta 2013-09-03 ir prieštaravimas reiškiamas dėl visų kitų teismo įsakymu priteistų sumų. Pagal CPK 439 str. 3 d. nuostatas kreditoriui buvo pranešta kad šis turi teisę per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 str. reikalavimus. 2013-09-19 teisme gautas kreditoriaus ieškinys, 2013-09-23 nutartimi teismo įsakymas panaikintas, o ieškovo ieškinį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo priteisimo ir ieškinio parengimą, atsisakyta priimti.
Pagal CPK 439 str. 4 d. jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų kreditoriaus reikalavimų įvykdo arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal XXIII skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Dėl nepatenkintos reikalavimų dalies kreditorius gali pareikšti ieškinį CPK nustatyta tvarka. CPK 436 str. 2 d. 8 p. reikalauja teismo įsakyme nurodyti iš skolininko išieškomas bylinėjimosi išlaidas. Jeigu skolininkas per CPK 437 str. 2 d. 1 p. ir 439 str. 2 d. nustatytą terminą pareikšdamas prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą, nesutinka tik su teismo įsakyme nurodytomis išieškotinomis bylinėjimosi išlaidomis, tai pagal CPK 439 str. 4 d. teismas bylinėjimosi išlaidų išieškojimo klausimą išsprendžia priimdamas nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjamoje byloje susiklostė teisinė situacija, kai atsakovas 2013-09-06 pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodė, kad pagrindinę skolą (1023 Lt) yra apmokėjęs bei nesutinka ir prieštarauja dėl kitų reikalavimų, kartu su prieštaravimais pateikė dokumentą – 2013-09-03 pavedimą Nr. 24, iš kurio matyti, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 2013-09-03 įsakymu priteistą pagrindinį 1023 Lt dydžio įsiskolinimą. Pagal bylos duomenis skolininkas nesumokėjo kreditoriui 2013-08-21 teismo įsakymu priteistų bylinėjimosi išlaidų - 194 Lt. Pirmos instancijos teismas 2013-09-09 rezoliucija priėmė skolininko prieštaravimus ir 2013-09-09 pranešime išaiškino ieškovui, kad jis per nustatytą terminą turi teisę pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 str. reikalavimus, nurodė, jog neįvykdžius nurodytų reikalavimų, pareiškimas bus laikomas nepaduotu, o teismo įsakymas panaikintas. Ieškovui pareiškus ieškinį dėl tik dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo bei ieškinio parengimą, priteisimo, teismas 2013-09-03 nutartimi teismo įsakymą panaikino, nutraukė civilinės bylos dalį pagal kreditoriaus UAB „Aliera“ pareiškimo skolininkui UAB „Šiaulių autodota“ dalį dėl skolos ir palūkanų priteisimo, priteisė iš skolininko UAB „Šiaulių autodota“ 194 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsisakė priimti ieškovo UAB „Aliera“ ieškinį UAB „Šiaulių autodota“ dėl patirtų išlaidų atlyginimo ir grąžino UAB „Aliera“ 6 Lt žyminio mokesčio dalį, sumokėtą pagal 2013-08-20 mokėjimo kvitą, bei 60 Lt žyminį mokestį, sumokėtą pagal 2013-09-16 mokėjimo kvitą. Apeliantas laikosi pozicijos, kad dėl nepatenkintos reikalavimų dalies jis gali pareikšti ieškinį CPK 437 str. nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas kyla ne iš materialinių, bet iš procesinių teisinių šių subjektų santykių. Situacija, kai skolininkas pareiškia prieštaravimus ir šiame procesiniame dokumente ginčija tik reikalavimus dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, reglamentuota jau minėtoje CPK 439 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo teisę įsakymą panaikinti pagal CPK 439 str. 7 d. ir bylą nutraukti bei ta pačia nutartimi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne nustatyti ieškovui terminą, per kurį šis turėjo pareikšti CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį. Kreditorius CPK 439 str. 4 d. prasme neturi reikšti ieškinio dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl atsižvelgiant į teismo įsakymo išdavimo teisenos esmę, proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai neišsprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantui atlyginimo tik gavęs prieštaravimus dėl teismo įsakymo su pagrindinės skolos apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu ir išaiškino, jog apeliantas turi pateikti ieškinį. Kita vertus, teisė pasirinkti savo teisių gynimo būdą priklauso nuo paties asmens. Nors pirmos instancijos teismas priėmęs atsakovo prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir nustatęs terminą ieškiniui pateikti, nurodė, jog priešingu atveju pareiškimas bus laikomas nepaduotu, tačiau pažymėtina tai, kad tokiu savo procesiniu sprendimu pirmos instancijos teismas išaiškino apeliantui jo teisę, o ne pareigą reikšti ieškinį dėl nepatenkintų sumų priteisimo. Iš atskirajame skunde nurodytų teisinių argumentų matyti, jog apeliantas suvokė, jog pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 439 str. 4 d. nuostatas, tačiau šiuo atveju negalima teigti, jog apeliantas neturėjo kitos procesinės išeities, kaip tik pateikti ieškinį dėl nepatenkintų reikalavimų dalies, šiuo atveju tik dėl bylinėjimosi išlaidų. Kaip jau buvo minėta, pirmos instancijos teismas išaiškino ieškovo teisę reikšti ieškinį, tačiau ar šia teise pasinaudoti ir tokiu būdu reikalauti atlyginimo už patirtas bylinėjimosi išlaidas rengiant teismo įsakymą sprendė pats apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas šiuo atveju turėjo ir kitų procesinių išeičių: apeliantui nepasinaudojus pirmos instancijos teismo 2013-09-09 pranešime nurodyta teise per nustatytą terminą pareikšti ieškinį, jo pareiškimas būtų laikomas nepaduotu, o teismo įsakymas panaikintas. Šiam procesiniam klausimui išspręsti pirmos instancijos teismas priimtų nutartį, kurią, remiantis CPK 439 str. 6 d., apeliantas turėtų teisę skųsti, nurodydamas tuos pačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde dėl pirmos instancijos teismo nepagrįstai neišspręsto klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kaip tai numato CPK 439 str. 4 d. Apeliantas taip pat turėjo galimybę pateikti teismui atskirą prašymą dėl teismo įsakymo panaikinimo, bylos nutraukimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliantas būtų pasirinkęs greitesnį ir ekonomiškesnį savo teisių gynimo būdą. Visgi apeliantas savo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nusprendė ginti pareikšdamas ieškinį. Kadangi teisė pasirinkti konkrečią teisminę procedūrą priklausė apeliantui, kuris reikalaudamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškė ieškinį, spręstina, jog jis dėl tokio savo procesinio sprendimo patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas, nors turėjo galimybių tokių išlaidų išvengti. Pažymėtina, jog dėl apelianto, atstovaujamo kvalifikuoto teisininko, nesugebėjimo savo teises ginti ekonomiškai ir efektyviai neturėtų nukentėti priešingos šalies, kuri kaip matyti iš bylos medžiagos sumokėti pagrindinę skolą siekė dar iki teismo įsakymo išdavimo, turtiniai interesai, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą. Skundžiama nutartimi apelianto naudai priteista 194 Lt bylinėjimosi išlaidų ir grąžinta 66 Lt sumokėto žyminio mokesčio, kas iš esmės atitinka kitus apelianto reikalavimus, išdėstytus ieškinyje, ir yra teisinga kompensacija už teisme pradėtą procesą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.