Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Diržienė, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, dalyvaujant ieškovui V. E., trečiajam asmeniui L. E., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. E. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, tretieji asmenys I. M., Ž. B., R. S., R. Č., K. V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti 2008-12-15 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria E. M. pardavė V. E. butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti, kad butas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui; 3) atnaujinti terminą įregistruoti butą VĮ Registrų centre; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2008-12-15 ieškovas ir E. M. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią E. M. ieškovui pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 2500 litus. Butui priklauso du ūkiniai pastatai, ieškovas pinigus sumokėjo pasirašant sutartį. E. M. 2006-12-05 nutraukė santuoką su A. M., butas liko E. M., nors ji jo viešame registre neįregistravo, butas yra A. M. vardu. A. M. mirė 2017-03-29, dėl palikimo niekas nesikreipė. E. M. mirė 2015-04-17. Sutarties sudarymo metu ieškovui buvo perduoti visi buto dokumentai, butą iki šiol valdo kaip savą, buto adresu ieškovas su sutuoktine ir dukra deklaruoja gyvenamąją vietą, ieškovo vardu sudarytos komunalinių paslaugų sutartys, ieškovas moka mokesčius. Po E. M. mirties nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų. Susidarė situacija, kuomet ieškovas sumokėjo sutartą kainą už butą, tačiau jis nebuvo įregistruotas jo vardu.

Teismo posėdžio metu ieškovas patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad 2008-12-15 jis su E. M. sudarė rašytinę sutartį, pagal kurią ieškovas nupirko butą adresu (duomenys neskelbtini), sutarties sudarymo dieną ieškovas pardavėjai sumokėjo 2500 litų, ieškovui pardavėja perdavė su butu susijusius dokumentus ir raktą, ieškovas iš karto po sutarties sudarymo su savo sutuoktine pradėjo bute gyventi, butu naudotis, jį prižiūrėti, rūpintis kaip savu. Pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu ieškovas žinojo, kad santuoka nutraukta tarp pardavėjos E. M. ir A. M., po santuokos nutraukimo butas atiteko E.M., tačiau Nekilnojamojo turto registre butas įregistruotas A. M. vardu. Paaiškino, kad E.M. prižadėjo nuvykti į registrų centrą ir butą įregistruoti savo vardu, po to butą įforminti ir notarine tvarka, tikslios datos nebuvo numatę. Vėliau ieškovas bandė skambinti E.M. jos nurodytu telefonu, bet nepavyko susiskambinti, niekur nerado, jos gyvenamosios vietos nežinojo. Ieškovas pažymėjo, kad vėliau pardavėjos nebeieškojo, nesprendė klausimo dėl buto nuosavybės, kadangi ieškovas apie ketverius metus buvo išvykęs dirbti į užsienį. Tik pradėjęs ruošti dokumentus teismui ir bendrauti su advokatu sužinojo, kad E.M. ir A.M. mirė. Ieškovas pažymėjo, kad E.M. sūnus R.Č. skambino ir prašė dalies pinigų už butą, kiti įpėdiniai į ieškovą nesikreipė, jokių pretenzijų nepareiškė.

Dėl atsisakymo nuo reikalavimo dėl termino atnaujinimo įregistruoti ginčo butą VĮ Registrų centre.

Ieškovo atsisakymas nuo reikalavimo dėl termino atnaujinimo priimamas, kadangi nenustatytos aplinkybės, kad atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškovas atsisakė nuo ieškinio dalies dėl pareikšto reikalavimo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą ir atsisakymą teismas priėmė, yra pagrindas bylą dalyje dėl pareikšto reikalavimo atnaujinti įstatymo numatytą terminą nutraukti (Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ieškovui procesinės ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama yra žinomos (Lietuvos Respublikos CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą nustatytos faktinės bylos aplinkybės. VĮ Registrų centras duomenimis A. M. vardu įregistruotas šis nekilnojamas turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). E. M. ir V. E. 2008-12-15 pasirašė sutartį, kurioje nurodyta, jog V. E. iš E. M. nupirko trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 2500 Lt, o E. M. pardavė minėtą butą už 2500 Lt, sutartyje nurodyta, kad M. pinigus gavo. Akmenės rajono apylinkės teismo 2006-12-05 sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp E. M. ir A. M., aukščiau minėtas butas su priklausiniais asmeninės nuosavybės teise atiteko E. M.. Gyventojų registro tarnybos duomenimis 2015-04-17 E. M. mirė. Testamentų registro duomenimis po E. M. mirties nėra įregistruota pareiškimų dėl palikimo priėmimo. Gyventojų registro tarnybos duomenimis 2017-03-29 mirė A. M.. Notarės Stasės Martinaitinės liudijimas patvirtina, kad po A. M. mirties niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Testamentų registro duomenimis po A. M. mirties nėra įregistruota pareiškimų dėl palikimo priėmimo. Gyventojų registro tarnybos duomenimis ieškovo ir jo sutuoktinės gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Pateiktos sutartys patvirtina, kad nuo 2009 metų ieškovas sudarinėjo sutartis dėl komunalinių mokesčių už butą adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius.

Sutarties elementai, kurių pakanka, kad sutartis galiotų, yra šalių susitarimas, t. y. jų valios suderinimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai nustatyta privaloma notarinė forma. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Kitaip tariant, sandoris, sudarytas pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimą, nesukelia tų teisinių padarinių, kurių siekė jį sudariusios šalys. Šios taisyklės išimtis įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 4 dalyje, nustatant, kad jei viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį įforminti notarine tvarka, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

Tam, kad būtų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ginčo butas su priklausiniais buvo įregistruotas E. M. sutuoktinio A. M. vardu, nutraukiant santuoką 2006-12-05 teismo sprendimu butas asmeninės nuosavybės teise atiteko E. M., tačiau nuosavybės teisė viešame registre A. M. vardu nebuvo išregistruota ir nebuvo įregistruota E. M. vardu. E. M. jai teismo sprendimo pagrindu atitekusį butą su priklausiniais 2008-12-15 sutarties pagrindu pardavė ieškovui, tačiau nebuvo įstatymo nustatyta tvarka įforminta notarine tvarka. Pateikta 2008-12-15 sutartis, teismo posėdžio metu duoti ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas už perkamą butą E. M. sutarties sudarymo dieną sumokėjo 2500 litų, E. M. ieškovui perdavė butą ir su juo susijusius visus dokumentus. Ieškovas nuo to laiko gyvena ginčo bute, juo naudojasi, jį prižiūri ir juo rūpinasi, t.y. sudarinėja sutartis dėl komunalinių paslaugų, moka už butą mokesčius, buto adresu yra deklaruota ieškovo, jos sutuoktinės (trečiojo asmens) gyvenamoji vieta. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį buvo aiškiai išreikšta abiejų šalių valia, t.y. E. M. įsipareigojo perduoti ginčo butą ieškovui, o ieškovas įsipareigojo jį priimti ir sumokėti už butą sutartą kainą. Be to, vertinant nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ir vykdoma, kadangi pardavėja butą perdavė pirkėjui, kuris butą priėmė, už jį sumokėjo sutartą kainą, nuo sutarties sudarymo bute su šeima gyvena, juo naudojasi, rūpinasi kaip savu. Kaip matyti iš ieškovo ir trečiojo asmens duotų paaiškinimų, sudarant sandorį pardavėjas žinojo apie tai, kad ginčo butas priklauso pardavėjai, tačiau įregistruotas A.M. vardu, pardavėjo žadėjo butą įregistruoti savo vardu ir tuomet sandorį įforminti notarine tvarka. Tačiau po sandorio sudarymo ieškovui nepavyko susisiekti su pardavėja jos nurodytu telefonu, jos gyvenamosios vietos ieškovas nežinojo, vėliau pardavėjos nebeieškojo, su šeima išvyko dirbti į užsienį, dėl šių priežasčių ir nepavyko sandorio įforminti notarine tvarka, išspręsti klausimo dėl buto nuosavybės. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas pripažinti, jog buto pardavėja E.M. vengė buto pirkimo-pardavimo sutartį įforminti notarine tvarka. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad yra visos sąlygos pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, kad ginčo sutartyje yra įvardintas tik butas, jo priklausiniai nėra aptarti. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis du ūkiniai pastatai priklauso ginčo butui, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pripažįsta, kad šie priklausiniai turi būti perleidžiami kartu su butu.

Dėl reikalavimo pripažinti, kad ginčo butas priklauso ieškovui. Teismas pažymi, kad šis reikalavimas yra perteklinis. Teismui patenkinus reikalavimą pripažinti buto pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu, nebereikalinga po to buto pirkimo-pardavimo sandorio įforminti notarine tvarka, todėl toks sandoris, pripažintas teismo galiojančiu, yra pagrindas ieškovui nuosavybės teisę įregistruoti į butą. Esant tokioms aplinkybėms, nebėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl nuosavybės teisės į butą pripažinimo, todėl ieškinys toje dalyje atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovui 2016-12-16 sprendimu yra suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į bylos pobūdį ir tai, kad atsakovas yra valstybinė institucija, iš atsakovo nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovo V. E. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl reikalavimo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą įregistruoti butą VĮ Registrų centras ir toje dalyje bylą nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti tarp E. M. ir V. E. 2008-12-15 sudarytą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia pagal Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 4 dalį.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.