Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška, susipažinęs su pareiškėjos UAB „Tauragės vandenys“ skundu dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-10-15 gautas UAB „Tauragės vandenys“ skundas, kuriuo prašoma: 1) Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir LVPA) priimtą sprendimą, užfiksuotą 2015-09-28 elektroniniame laiške; 2) Panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-09-11 raštu Nr. 4S-3101 įformintą sprendimą; 3) Panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus 2015-08-21 Viešųjų pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-2883; 4) Priteisti bylinėjimosi išlaidas; 5) Grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 str. 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 str. 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-540/2008, 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-04-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3-170/2004, publikuota leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 5, 2004 m.).

Pareiškėja prašo panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros priimtą sprendimą, užfiksuotą 2015-09-28 elektroniniame laiške. Kaip nustatyta iš šio sprendimo (pateikto el. paštu) turinio, LVPA nurodė, jog atlikus pareiškėjos įgyvendinamo projekto tyrimą tik dalis išlaidų gali būti finansuota, tuo tarpu kita dalis negali būti apmokėta dėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimo. Sprendime taip pat nurodė, jog pateikė siūlymą Aplinkos ministerijai dėl Projekto finansavimo mažinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės) IX skyriaus „Pažeidimų tyrimas ir nustatymas“ nuostatomis darytina išvada, kad skundžiama LVPA raštas, kuriame išdėstyta išvada tik dėl dalies išlaidų finansavimo yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas atliekant pažeidimo tyrimo procedūrą, nes, šiuo atveju, galutinį sprendimą dėl nustatyto pažeidimo ir LVPA teikiamo siūlymo sumažinti Projekto finansavimą turės priimti Aplinkos ministerija. Todėl tik Aplinkos ministerijai priėmus sprendimą (kaip nurodė pareiškėja, jai apie tokio sprendimo priėmimą nėra žinoma), jame pareiškėjai bus nustatytos konkrečios imperatyvios poveikio priemonės. Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą Ministerija, gavusi įgyvendinančiosios institucijos (kaip šiuo atveju LVAP) sprendimą dėl pažeidimo, atlieka tokio sprendimo patikrinimą ir atsižvelgdama į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos (LVPA) pateiktą pasiūlymą (-us), priima vieną iš šių taisyklių 198 punkte nurodytų sprendimų.

Kaip nustatyta iš 2015-09-28 skundžiamo sprendimo (pateikto el. paštu), jame pareiškėjai nėra taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, taip pat pareiškėjai nenustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Tuo tarpu šiame sprendime tik nurodytos faktinės aplinkybės, kartu nurodant, kad Aplinkos ministerijai pateiktas siūlymas sumažinti projekto finansavimą, savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms ir nesukelia jai teisinių pasekmių, nes, kaip jau minėta, galutinį sprendimą priima Aplinkos ministerija, kurios sprendimas ir turės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms.

Minėta, jog teismas nagrinėja tik tokius reikalavimus dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Todėl, tik tuo atveju, jei Ministerija savo priimtu sprendimu patvirtins LVPA nustatytas aplinkybes dėl padaryto pažeidimo, skundžiamas LVPA 2015-09-28 sprendimas taps Aplinkos ministerijos sprendimo sudedamąja dalimi ir jo (LVPA 2015-09-28 sprendimo) teisėtumas bei pagrįstumas bus vertinamas nagrinėjant ginčą dėl Aplinkos ministerijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas galutiniam sprendimui priimti, nes jie akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011). Todėl, atsižvelgiant į tai, skundžiamas LVPA 2015-09-28 sprendimas, kuris išdėstytas el. laiške, keliamo ginčo kontekste laikytinas tarpiniu dokumentu, t. y. tik galutinio sprendimo dėl finansavimo sumažinimo/nesumažinimo sudėtinė dalimi, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tuo tarpu tarpinis procedūrinis sprendimas, kaip jau minėta, negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, nes akivaizdžiai savaime nesukelia teisinių pasekmių, t. y. nelemia pareiškėjos materialinių teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas panaikinti LVPA priimtą sprendimą, užfiksuotą 2015-09-28 elektroniniame laiške, nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 punktas).

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus 2015-08-21 Viešųjų pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-2883. Iš šio dokumento turinio nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, LVPA prašymo pagrindu, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 8² str. 1 d. 2 punktu atliko pareiškėjos vykdyto supaprastinto riboto konkurso „Vandentiekio stoties Šlaito g. 2, Tauragėje“ dalinį vertinimą. Atlikusi tyrimą Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad perkančioji organizacija (UAB „Tauragės vandenys“) Pirkimo dokumentuose nustatydama kvalifikacinės atrankos tvarką, dirbtinai apribojo konkurenciją ir pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo bei skaidrumo principus, Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2 dalies nuostatas ir neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo siekimo.

Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija numatyta Viešųjų pirkimų įstatyme, kurio 8² str.2 dalyje inter alia nurodyta, jog Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę, įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras tol, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti pirkimo sutarties sąlygas, atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn šį įstatymą pažeidusius ir Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis, nustačiusi šio įstatymo pažeidimus ar galimus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, galimas korupcijos apraiškas, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar kitoms valstybės institucijoms nagrinėti pagal kompetenciją, nustačiusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo (Viešųjų pirkimų įstatymo 8² str.2 d. 6, 7, 8, 9,10 punktai). Taigi Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus 2015-08-21 Viešųjų pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-2883 įvertinus aptartų Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. nuostatos kontekste, darytina išvada, kad šiame dokumente taip pat nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotos santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o tik išdėstyta LVPA prašymu atlikto tyrimo išvada, kuri vėliau turėsianti reikšmės galutiniam sprendimui dėl finansavimo priimti ir kuris (galutinis sprendimas), tuo atveju, jei sukels pareiškėjai teisines pasekmes, galės būti skundžiamas teismui. Be to, skundžiama išvada pagal savo turinį ir formą neatitinka nei vienos sprendimo, kurį Viešųjų pirkimų tarnyba gali priimti pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnį, rūšies. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiama Viešųjų pirkimų tarnybos išvada pati savaime nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinio ginčo dalyku.

Pareiškėja taip pat skundžia Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-09-11 rašto Nr. 4S-3101 teisėtumą. Kaip matyti iš šio rašto turinio, juo buvo atsakyta pareiškėjai, kad jos pateikti paaiškinimai dėl nustatytų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimų, nepaneigia tyrimo metu nustatytų aplinkybių, todėl Viešųjų pirkimų tarnyba neturi pagrindo keisti išvados. Pažymėtina, jog šiuo raštu taip pat nėra jokių imperatyviai suformuluotų santykio dalyviams privalomų elgesio taisyklių, jų teisių bei pareigų, o tik išdėstyta nuomonė dėl pareiškėjos pateiktų paaiškinimų. Todėl darytina išvada, kad šis Viešųjų pirkimų tarnybos raštas savaime taip pat nesukelia teisinių pasekmių.

Apibendrinant darytina išvada, jog tiek Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-09-11 raštu Nr. 4S-3101 įformintas sprendimas, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus 2015-08-21 Viešųjų pirkimų vertinimo išvada Nr. 4S-2883 nelaikytini skundžiamais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 2 str. 15 dalis, 15 str. 1 dalis). Minėti dokumentai galėtų būti pagrindu galutiniam Aplinkos ministerijos sprendimui, kuriuo pareiškėjai bus suformuluotos atitinkamos teisės ir pareigos (atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo aplinkybes). Atsižvelgiant į tai, teisminis procesas pagal šiuos pareiškėjos reikalavimus taip pat negalimas, nes tokio pobūdžio reikalavimai yra nenagrinėtini teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 punktas).

Vadovaujantis ABTĮ 42 str. 1 d. 3 punktu sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti skundą. Pareiškėja yra sumokėjusi 21 Eur žyminį mokestį, todėl atsisakius priimti skundą visoje apimtyje, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (ABTĮ 42 str. 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p., 42 str. 3 d.,

nutarė:

Pareiškėjos UAB „Tauragės vandenys“ skundą atsisakyti priimti.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir sumokėtą 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) žyminį mokestį (2015-10-13 Vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 17323, SEB bankas) grąžinti skundą padavusiam ir žyminį mokestį sumokėjusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.