- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-17
- Bylos Nr.
- 2S-672-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23767-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- L. C.
- Atsakovas
- V. V., V. K., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- N. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo L. C. ieškinį atsakovams V. V., V. K. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl bendrosios nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo N. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas L. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. V., V. K. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės ūkio tarnybos, dėl bendrosios nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo - N. K.. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –įrašą viešame registre dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teisės perleidimo uždraudimo ir draudimo dalyvauti sandoriuose, susijusiuose su disponavimu žemės sklype esančiais bet kuriais kitais nekilnojamaisiais daiktais. Nurodė, kad atsakovas V. V. ir Nacionalinė žemės ūkio tarnyba 2015-11-02 sudarė sandorį dėl dalies sklypo perleidimo. Ši aplinkybė yra iš esmės susijusi su ieškinio reikalavimu byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Teismas konstatavo, kad iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai tvirtina, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., 158/940 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovui V. V. ir A. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, 190/940 dalys priklauso atsakovei Lietuvos Respublikai, 282/940 dalys priklauso trečiajam asmeniui N. K., o 310/940 dalys priklauso atsakovui V. V.. Pažymėjo, kad ieškovas nėra žemės sklypo savininkas, todėl šio žemės sklypo pardavimas negali paveikti jo teisių ir pareigų, be to, iš ieškovo prašymo nėra aišku, kokių asmenų atžvilgiu jis prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos taikymo tenkinti. Nurodo, kad ieškovas prašė taikyti dvi laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). nuosavybės teisės perleidimo uždraudimo ir antra, draudimo dalyvauti sandoriuose, susijusiuose su disponavimu žemės sklype esančiais bet kuriais kitais nekilnojamaisiais daiktais. Nė vienos iš dviejų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.254 str. 6 p. ir teismų praktikai. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bylos nagrinėjimas iš esmės gali tapti beprasmis, nes neribojamas sandorių sudarymas gali pakeisti su ginčo dalyku tiesiogiai susijusias aplinkybes iš esmės.
Atsiliepimas
Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad teismas, įvertinęs visas faktines aplinkybes ir įrodymus, priėmė tinkamą nutartį ir nėra pagrindo jos naikinti. Pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registrą, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantis (duomenys neskelbtini). bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 158/940 V. V. ir A. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdoma Nacionalinės žemės nuosavybės teise, 190/940 priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos, 282/940 N. K., 310/940 V. V.. Ieškovas nėra šios žemės savininkas, todėl šios žemės pardavimas negali paveikti ieškovo teisių ir pareigų.
N. K. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su ieškovo L. C. atskiruoju skundu ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-26 nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
Apeliantas (ieškovas) L. C. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tuo, kad vykstant ginčui teisme du iš byloje dalyvaujančių asmenų 2015-11-02 sudarė sandorį dėl dalies sklypo perleidimo ir ši aplinkybė yra susijusi su ieškinio reikalavimu byloje. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės, ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2323/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė pakeisti (panaikinti) 2004-12-10 susitarimą Nr. 14943, patvirtintą Vilniaus m. 16-ojo notarės biuro, notarinio registro Nr. 14943, ir nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini). naudojimosi tvarką pagal pridedamą schemą. Šių ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teisės perleidimo uždraudimo ir draudimo dalyvauti sandoriuose, susijusiuose su disponavimu žemės sklype esančiais bet kuriais kitais nekilnojamaisiais daiktais. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, aplinkybę, kad ieškinio patenkinimo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė sprendimo įvykdymui. Be to, nekilnojamas turtas, kuriam prašo apeliantas prašo taikyti įrašą viešajame registre, nuosavybės teise jam nepriklauso ir jis nesiekia tapti šio nekilnojamojo turto savininku. Tokiu būdu, apelianto prašomos taikyti šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ginčo dalyku. Vien aplinkybė, kad apeliantas nuomojasi žemės sklypą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir prašo pakeisti naudojimosi šiuo turtu tvarką, negali būti pagrindas apriboti kitų asmenų teises disponuoti savo nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikius apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principai, nes atsakovai atsidurtų daug blogesnėje teisinėje padėtyje nei apeliantas.
Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.