Panevėžio apygardos teismo nutartis

Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-53-185/2017 Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02963-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10.

2017 m. vasario 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. (M. K.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-12-16 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK, spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, esant švelnesnei administracinei atsakomybei pažeidėjo atžvilgiu. Taigi įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 str. 1 d. administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Minėto Įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 str. numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu M. K. nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 2 d. Šiame straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių šimtų trisdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų arba administracinį areštą. ANK 424 str. 3 d. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Analizuojant šias dvi normas ir sprendžiant, kuris kodeksas yra švelnesnio pobūdžio pažeidėjo atžvilgiu, teismas pažymi, kad remiantis Įstatymo 3 str. 2 d. 3 p., veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, jeigu už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu 10 Eur mažesnis. Nagrinėjamu atveju ANK 424 str. 3 d. numatytos baudos vidurkis yra tik 4 Eur mažesnis už ATPK 128 str. 2 d. numatytą baudos vidurkį. Taigi, remiantis pirmiau paminėto Įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. nuostata, ATPK 128 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda nėra griežtesnė už ANK 424 str. 3 d. sankcijoje numatytą baudą, o administracinis areštas M. K. skundžiamu nutarimu nebuvo paskirtas, be to, ir pats pažeidėjas savo apeliaciniu skundu neprašo jo veiką perkvalifikuoti pagal atitinkamą ANK straipsnį, todėl konstatavus tai ir vadovaujantis Įstatymo 5 str. 4 d., skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikytina bylos teisena pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusias ATPK normas.

Apeliaciniu skundu M. K. neginčija pažeidimo padarymo fakto, tačiau kelia jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, teigia, kad skundžiamu nutarimu jam paskirta per griežta nuobauda, todėl aukštesnės instancijos teismas tik dėl šios skundžiamo nutarimo dalies ir pasisako.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų bei atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, numatytas ATPK 31 ir 32 str. (ATPK 30 str.).

ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu M. K. už ATPK 128 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą nubaustas bauda, savo dydžiu nežymiai viršijančia sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šioje byloje apylinkės teismas teisingai nustatęs, kad apeliantas padarė ATPK 128 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą, už jį paskyrė jam tinkamą nuobaudą, kurios keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, apylinkės teismas, skirdamas M. K. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į jo padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į jo asmenybę apibūdinančius duomenis – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, M. K. neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, yra viena jo atsakomybę lengvinanti (savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo) ir viena jo atsakomybę sunkinanti (pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda) aplinkybės, jų reikšmingumą, į kitas konkrečias bylos aplinkybes. Kaip matyti iš baustumo pažymos, M. K. sistemingai daro teisės pažeidimus kelių transporto srityje. M. K. administracine tvarka baustas net 14 kartų, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, tarp jų ir už vairavimą esant neblaiviam bei automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta. Šie duomenys sudaro pagrindą apeliantą laikyti asmeniu, linkusiu pažeidinėti KET. M. K. ankstesnės sankcijos nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 str., nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, apeliantas išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir toliau daro teisės pažeidimus. Toks jo elgesys rodo jo neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, eismo saugumą, visišką galimų sunkių pasekmių ignoravimą. Todėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens interesams kuo daugiau išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su padarytu pažeidimu, negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su eismo saugumu. Pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai savaime nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą ir švelninti paskirtą nuobaudą. Be kitų pažeidimų M. K. tais pačiais 2016 m. baustas ir už analogišką KET pažeidimą, po ko tyčia, sąmoningai, suprasdamas jam galimas kilsiančias pasekmes, vėl vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti atimta, todėl padaręs tokį teisės pažeidimą jis privalo prisiimti ir neigiamas tokio padaryto teisės pažeidimo pasekmes.

Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nenurodė, kad apeliantui skiria baudą, atitinkančią sankcijoje numatytos baudos vidurkį ar mažesnę už vidurkį. Motyvuojamoje nutarimo dalyje teismas nurodė, kad M. K. nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus baudą, artimą nustatytos baudos vidurkiui. Paskirta bauda iš tikrųjų yra artimesnė baudos vidurkiui, o ne jos maksimumui, kaip savo skunde nurodo apeliantas, todėl dėl pažeidėjo savaip suprasto teiginio negalima laikyti, jog jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta ir dėl to neteisinga.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. 2016-12-16 pateikė apylinkės teismui prašymą išdėstyti baudos mokėjimą per 10 mėnesių, kurį teismas tenkino ir išdėstė paskirtos baudos mokėjimą šiam terminui, todėl dėl pasikeitusios pažeidėjo nuomonės apylinkės teismo nutarimą keisti ir prailginti baudos mokėjimo terminą nėra pagrindo.

Taigi įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas M. K. pagrįstai parinko ir paskyrė už padarytą teisės pažeidimą 600 Eur baudą, kuri nežymiai viršija sankcijoje numatytą baudos vidurkį. Tokia nuobauda, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo visuomenei laipsnį, apelianto asmenybę, nuobaudai keliamus tikslus, numatytus ATPK 20 str., atsižvelgus į teisingumo ir protingumo principus, nelaikytina per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors aplinkybių, dėl kurių apeliantui paskirta nuobauda turėtų būti švelninama, nenustatyta. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos nuobaudos dydžiui, byloje nėra, tokių aplinkybių savo skunde nenurodė ir pats apeliantas.

Apibendrinus darytina išvada, kad M. K. paskirta nuobauda yra tinkamai individualizuota, atitinka padaryto pažeidimo ir jo asmenybės pavojingumą ir, tikėtina, jog ja bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai. Naikinti ar keisti apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-12-16 nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.