Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2025-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-261-1208/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-01-29
Bylos Nr.
e1-261-1208/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50623-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agneta Bulakė
Kaltinamasis
E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-261-1208/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50623-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 29 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotojo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. B. (toliau – ir E. B.) (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, tyčia paėmė savo mažamečiui sūnui N. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), už rankos, prisitraukė prie savęs, savo ranka apglėbė nukentėjusiojo N. B. galvą ir ją stipriai prispaudė prie savo kūno, padarydamas kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, tokiu būdu smurtaudamas šeimos nariui – sūnui N. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

E. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Sutinka su tuo, kad jis savo fiziniais veiksmais savo mažamečiui sūnui N. B. sukėlė fizinį skausmą ir jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau jis savo sūnaus N. B. tyčia sužaloti nenorėjo, norėjo sudrausminti, pabarti ir dėl to jis jį paėmė už jo rankos, prisitraukė prie savęs, savo ranka apglėbė sūnaus galvą ir ją prispaudė prie savo kūno. Tikrai jis nenorėjo stipriai sūnaus suspausti, nenorėjo jo sužaloti, gal jis neapskaičiavo savo jėgos ir kai sūnų prisispaudė prie savęs, tai tas suspaudimas, kaip dabar supranta, vaikui tuo momentu galėjo sukelti fizinį skausmą. Tuo momentu, kai jis sūnų prisispaudė prie savęs, sūnus sušuko "Ai" ir jis jį paleido. Tikrai jis savo vaikų tyčia nemuša, jų nežaloja, jis juos myli, prižiūri. Jis kartu su sutuoktine J. B. santuokoje gyvena 6,5 metų. Abu kartu veda bendrą šeimyninį gyvenimą. Gyvena jam priklausančiuose namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Abu kartu augina mažamečius vaikus N. B., gimusį (duomenys neskelbtini) ir K. B., gimusią (duomenys neskelbtini). N. B. yra nustatytas raidos sutrikimas, jis yra hiperaktyvus vaikas. Jam reikia daugiau dėmesio skirti, jį reikia prižiūrėti, jo negali palikti be priežiūros, jis yra labai išsiblaškęs. N. B. lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją ir jam yra paskirtas palengvintas mokymas anglų kalbai, lietuvių kalbai ir pasaulio pažinimui. N. B. mėgsta kartais atsikalbinėti, jis yra hiperaktyvus. Nors N. B. tiek jo, tiek ir savo mamos neklauso, tačiau tyčia jis savo vaiko nemuša. Gal būna tokių atvejų, kad jis norėdamas sudrausminti sūnų jam pasakė griežtą žodį, nes sūnus kartais nenori išgirsti, ką jam sako. (duomenys neskelbtini) J. B. nuo ryto iki vakaro buvo darbe. Jis po darbo, apie (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos pasiėmė sūnų N., pasiėmė ir dukrą K.. Jis su vaikais grįžo į namus. Vaikai persirengė, pavalgė ir kambaryje žiūrėjo televizorių, žiūrėjo filmukus. Jis tuo metu namuose kūreno pečių. Dar kažkiek praleido kambaryje laiko su vaikais. Vaikai žaidė. Po to jis nuėjo pasišerti gyvulių. Apie (duomenys neskelbtini) jis vaikams davė telefonus ir jie žaidė su telefonais internete. Jis apsitvarkęs atsigulė į lovą, o vaikai buvo tame pačiame kambaryje, šalia jo. Telefonuose baterijos buvo nepilnai įkrautos. Jis vaikams pasakė, kad, kai telefonų baterijos išsikraus, tai telefonus vaikams liepė padėti ant spintelės ir būti šiame kambaryje. Dar pasakė, kad telefonus ryte prieš darbą pakraus. Jis buvo pavargęs ir gulėdamas lovoje užmigo. Jis kažkur apie valandą laiko buvo užmigęs. Jam atsibudus, kambaryje pamatė, kad nėra nei N., nei K. Tada jis vaikus pašaukė. Abu vaikai atėjo iš virtuvės. Pas vaikus paklausė, ką jie virtuvėje veikė. Vaikai atsakė, kad jie krovėsi virtuvėje telefonus. Jis pas N. klausė, kodėl jo neklausė, nes jis jam sakė, kad būti kambaryje, kad telefonus jis pakraus ryte. N. atsakė, kad jie dar norėjo pažaisti. Jis N. pradėjo aiškinti, kodėl jis jo nepaklausė. Tuo metu buvo apie (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo ant lovos, o N. buvo netoli jo ir tuo metu jis savo kaire ranka apglėbė N. aplink jo galvą ir prisitraukė N. prie savo kūno. N. galvą stipriau prispaudė prie savo kūno ir pas jį paklausė: "Ar klausys manęs". N. tuo momentu, kai jis jo galvą prispaudė, sušuko "Ai". N. atsakė jam, kad jis klausys. Tada jis N. paleido. Jis N. prispaudęs prie savęs palaikė iki 5 sekundžių. Kai N. atsakė, kad klausys, tada jis iš kart paleido savo sūnų. Atrodė, kad jis vaiką suspaudė nestipriai. Tikrai tuo momentu jis nepagalvojo, kad sūnui jis savo tokiais veiksmais gali sukelti fizinį skausmą. Kai N. paleido, tai N. neverkė, jis jam nieko nesakė, kad skauda, pasakė, kad jis jo klausys ir tuo viskas pasibaigė. Jis pats tikrai nematė, kad po jo suspaudimo ant N. veido būtų koks nors paraudimas, ar sužalojimas. N. jam nesiskundė, kad jam skauda ar galvą, ar veidą, ar ausį. Jis neverkė. O dukra K. tuo metu irgi buvo tame pačiame kambaryje. Jis K. nieko nesakė, jis prieš ją jokių fizinių veiksmų neatliko. To konflikto metu N. jam nespyrė, tik muistėsi. Po to abu vaikai nuėjo miegoti. Apie (duomenys neskelbtini) po darbo į namus grįžo J. B., jis tuo metu miegojo. J. B. jo paklausė, kas atsitiko N. veidui. Jis tada J. atsakė, kad N. neklausė ir jo galvą apglėbęs prisispaudė prie savęs. Po to jis užmigo. Kitos dienos rytą anksti išėjo į darbą. Kai jis išėjo į darbą, vaikų nematė, jie miegojo. Po pietų jis iš mokyklos pasiėmė dukrą, o N. tą dieną į mokyklą nėjo. Grįžus į namus, namuose buvo N. Tada jis pamatė, kad ant N. kairės ausies kaušelio buvo kraujosruva. Ant N. veido jis pats jokių sužalojimų, t. y. paraudimų, kraujosruvų ar tai mėlynių nematė. Jis tai pamatęs, suprato, kad sūnaus galvą per stipriai prispaudė prie savęs. Jis tada savo sūnaus N. atsiprašė. N. net nesureagavo. N. tikrai nesiskundė kad jam skauda, jis net į jo atsiprašymą nesureagavo. Kadangi ant N. ausies buvo atsiradusi kraujosruva, dėl to J. B. vaiko neleido į mokyklą. Jis pats tikrai jokių vaistų sūnui nedavė, taip pat jokių tepalų ant N. ausies netepė, ar J. B. davė kokių nors vaistų N., nežino, pas gydytojus nesikreipė. Tikrai N. jautėsi gerai. Dvi dienas N. nėjo į mokyklą. Dėl šios situacijos jis kalbėjosi su savo žmona, sakė, kad jis savo sūnaus tyčia sužaloti nenorėjo, jis jį tik norėjo sudrausminti, kad jis jo klausytų. Savo žmonai pažadėjo daugiau taip nesielgti. Tai pirmas kartas, kai jis norėdamas sudrausminti savo sūnų, jį per stipriai suspaudė ir tokiu būdu savo fiziniais veiksmais N. sukėlė fizinį skausmą ir jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Jis tikrai labai dėl šio įvykio pergyvena, tikrai savo sūnaus tyčia sužaloti nenorėjo. (duomenys neskelbtini) N. nuėjo į mokyklą. Tą dieną jam buvo išeiginė, taip pat namuose buvo ir J. B. Kai J. B. nuvežė vaikus į mokyklą ir jai tik grįžus į namus, jai paskambino iš mokyklos ir J. B. išsikvietė į mokyklą. J. nuvyko į mokyklą ir kiek žino mokykloje teiravosi pas J. B., kaip ant N. ausies yra atsiradusi kraujosruva. J. B. mokyklos administracijai pasakė visą šią situaciją. Po šio įvykio jis su savo sutuoktine J. B. Kūčių vakarą susipyko ir J. B. su vaikais laikinai išėjo į kitą jų sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Apklausos metu jie dar į namus nebuvo grįžę. Tikrai dėl šio įvykio jis pergyvena, savo sūnaus jis atsiprašė, nori su juo susitaikyti. Apklausos metu papildė, kad įvykio metu buvo blaivus.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais kitais įrodymais.

Liudytoja J. B., (duomenys neskelbtini) apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji kartu su sutuoktiniu E. B. santuokoje gyvena 6,5 metų. Abu kartu veda bendrą šeimyninį gyvenimą. Gyvena E. B. priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini). Abu augina jų bendrus mažamečius vaikus, tai N. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir K. B., gimusią (duomenys neskelbtini). N. B. yra nustatytas raidos sutrikimas. Jis hiperaktyvus, jam sunku sukaupti dėmesį, labai išsiblaškęs. N. B. lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją ir jam yra paskirtas palengvintas mokymas anglų kalbai, lietuvių kalbai ir pasaulio pažinimui, todėl jam reikia skirti daugiau dėmesio. N. namuose kartais jos ir tėčio E. B. neklauso. Ką jam pasakai, neišgirsta, jam reikia kelis kartus pasakyti ir garsiau pasakyti, kad jis išgirstų. (duomenys neskelbtini) ji nuo ryto iki vakaro buvo darbe, N. buvo mokykloje. N. pamokos buvo iki (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) N. iš mokyklos pasiėmė jo tėtis E. B. Apie (duomenys neskelbtini) ji grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jai grįžus į namus, kambaryje ji pamatė savo sūnų N. B., ant jo kairės veido pusės buvo kraujosruva - ant veido tamsiai rudi taškeliai. Tai pamačiusi, ji iš kart suprato, kad prieš N. galimai smurtavo jo tėtis E. B., nes ant N. veido matėsi, kad sužalojimas negalėjo atsirasti nuo kritimo. Tada ji pas E. B. pradėjo klausti, kas atsitiko, kodėl N. toks veidas, jis garsiai atsakė, kad N. jam spyrė, dar pasakė, kad N. ėjo į virtuvę, nors jam buvo neleista eiti į virtuvę. E. B. pasakė, kad N. jo neklausė, o kai N. kambaryje ėjo pro lovą, kurioje gulėjo E. B., jis N. pagriebė už jo rankutės, prisitraukė arčiau savęs, N. priešinosi, E. B. pradėjo spardyti ir jis, kad sūnus nurimtų, savo ranka apglėbė N. galvą ir jo kairę veido pusę stipriau prispaudė prie savęs. Dėl to ant jo kairės veido pusės atsirado šis sužalojimas. Ji pati šio įvykio nematė, buvo darbe. Kelintą valandą tai įvyko ji nežino, galėjo būti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Kitos dienos rytą ji pas N. paklausė, kas jo veidukui. N. atsakė, kad gal jis iškrito iš lovos. Tuo metu ant N. kairės veido pusės buvo kraujosruva ir ant kairės ausies viršutinės dalies buvo atsiradusi mėlynė. Daugiau ji su vaiku nekalbėjo. Tik su savo vyru E. B. kalbėjosi, jis sakė, kad jis tyčia sužaloti savo sūnaus nenorėjo, kad jis norėdamas nuraminti sūnų, jo galvą ranka apglėbė ir tuo pačiu vaiko kairę veido pusę prie savo kūno stipriau prispaudė ir dėl to ant vaiko veido ir ausies atsirado kraujosruvos. Ji savo sūnaus veidą prilietė ir lengvai paspaudusi paklausė ar jam skauda. N. atsakė, kad jam neskauda. Dar pasakė, kad kai tėtis spaudė, tik tuo momentu skaudėjo. Jokių tepalų ji ant vaiko veido netepė, jokių vaistų ji savo sūnui nedavė, pas medikus nesikreipė. Sūnus jautėsi gerai. Dvi dienas N. nėjo į mokyklą. Dėl šios situacijos ji tuo metu niekam nepranešė. Ji su savo vyru apie tai kalbėjo, jis suprato, kad blogai su N. pasielgė. Pažadėjo daugiau taip nesielgti. Tai pirmas kartas, kai E. B. prieš savo sūnų panaudojo fizinį smurtą. (duomenys neskelbtini) N. nuėjo į mokyklą ir dar ant N. ausies buvo mėlynė, kurią pastebėjo mokytoja. Dėl to ji buvo iškviesta į mokyklą. Kaip supranta, mokykloje N. jau buvo papasakojęs visą šią situaciją. E. B. tikrai prieš vaikus tyčia nesmurtauja. Jis pats turi invalidumą. E. B. taip pat ir prieš ją nėra smurtavęs. Po šio įvykio ji su savo sutuoktiniu apsipyko ir Kūčių vakarą ji su vaikais laikinai išėjo į (duomenys neskelbtini). Apklausos metu ant N. veido ir ausytės sužalojimai yra išnykę. Ji pati ant savo vyro pyksta, kad jis netinkamai pasielgė su sūnumi. Sutiko savo sūnų atstovauti šame tyrime. Taip pat sutiko sūnų nuvežti pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai. Dėl šio įvykio prašė E. B. nubausti pagal įstatymą.

(duomenys neskelbtini) papildomos apklausos metu liudytoja J. B. papildomai parodė, kad (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių dalykų ir vaikų auklėjimo susipyko su sutuoktiniu E. B. ir tą pačią dieną su mažamečiais vaikais N. B. ir K. B. išėjo gyventi į šalimais esančią sodybą (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu kartu su vaikais dabar ir gyvena. Sutuoktinis E. B. liko gyventi sodyboje (duomenys neskelbtini). Sodyboje (duomenys neskelbtini), vaikams gyvenimo sąlygos yra geresnės, vaikams čia saugiau, joje tvarkingiau, tik nėra vandentiekio. E. B. yra neįgalus. Jis dėl kaklo slankstelių lūžio sunkiai vaikšto ir negali valdyti dešinės rankos. E. B. paskutiniu metu dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, dėl to, kai atvyko vaiko teisių specialistai į namus, tai namuose buvo tuščių butelių nuo alkoholinių gėrimų. (duomenys neskelbtini) buvo nuėjusi į (duomenys neskelbtini), E. B. namus apsitvarkęs, pastebėjo, jis buvo gėręs alaus, sakė, kad nori susigrąžinti šeimą, nori su jais kartu gyventi. Po šio įvykio bendravo su mokytoja, ji sakė, kad po šio įvykio N. sakė, kad naujuose namuose jam yra geriau, jis į namus (duomenys neskelbtini), nenori grįžti. N. yra nustatytas raidos sutrikimas ir dar jam yra įtariamas hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimas. Palaikė (duomenys neskelbtini) apklausos metu duotus paaiškinimus, nesutiko, kad jos sūnus N. B. būtų apklausiamas šiame ikiteisminiame tyrime apie įvykio aplinkybes. Sutiko, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir E. B. būtų skirta minimali bausmė. Civilinio ieškinio nereiškė.

(duomenys neskelbtini) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus situacijos vertinimo duomenų anketoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), su vaiku bendrauta adresu (duomenys neskelbtini). Su berniuku bendrauta motinai nedalyvaujant, jai sutikus. Vaikas buvo apsirengęs švariais, tvarkingais rūbais. Berniukas mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, eina į (duomenys neskelbtini) klasę. Mokslai sekasi gerai. N. pasakojo, kad vieną vakarą tėtis namuose buvo girtas ir pasakė, kad su sese jie neitų į kambarį krautis telefonų, o, jeigu eis, tai muš. Vaikas sakė, kad sesė nepaklausė ir nuėjo į kambarį, tad jai tėtis trenkė su delnu per subinę, o priėjęs prie jo, patempė jį už rankos ir trenkė ranka per galvą prie ausies. Vaikas sakė, kad jam labai skaudėjo, jis verkė. Berniukas sakė, kad aplink ausį atsirado mėlynė. Sakė, kad kelias dienas nėjo į mokyklą. Berniukas sakė, kuomet tėtis jį su sese mušė, tai mama buvo darbe, jos nebuvo namuose, tad kai ji grįžo iš darbo, jis jai papasakojo kas nutiko. N. sakė, kad prieš Kūčias ėjo į mokyklą ir mokykloje mokytoja pastebėjo, kad prie ausies yra mėlynė, tad ji paklausė iš kur, vaikas pasakė, kad jį mušė tėtis. Berniukas sakė, kad per Kūčias tėtis namuose gėrė, buvo girtas, tad jis su sese ir mama nuo jo pabėgo, atsikraustė į kitą namą, kuris yra šalimais. Vaikas sakė, kad mama į naujus namus atsivežė močiutę ir ji berniuką su sese prižiūri, kuomet mama dirba. Su tėčiu vaikas nesutaria, nes ant jo pastoviai rėkia, tėtis dažnai būna girtas. Sakė, kad ant sesės rėkia mažiau. Su mama vaikas sutaria gerai. Berniukas sakė, kad atgal į namus, kur gyvena tėtis, nenorėtų grįžti, nes vaikas bijo tėčio.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte „Dėl atvejo ištyrimo“ nurodyta, kad Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie galimai pažeidžiamas nepilnamečio vaiko N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), teises.

(duomenys neskelbtini) J. B. protokole-pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis E. B., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas blaivus, kai sūnus savo tėvo neklausė, E. B. paėmė sūnui N. B. už jo rankos ir jį prisitraukė arčiau savęs, tada ranka apglėbė N. galvą ir galvą stipriau prispaudė prie savo kūno, dėl ko sūnus jautė fizinį skausmą. Dėl E. B. fizinių veiksmų ant N. B. kairės veido pusės ir ant kairės ausies atsirado kraujosruvos. J. B. prašė E. B. nubausti pagal įstatymą.

(duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. B. konstatuota poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu galimai ranka. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. (duomenys neskelbtini). Sužalojimas padarytas vienu ar daugiau trauminiais poveikiais. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas sukėlė fizinį skausmą.

(duomenys neskelbtini) progimnazijos pateiktoje N. B. charakteristikoje nurodyta, kad N. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje trečioje klasėje. Mokiniui nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Mokinys gyvena kartu su mama, patėviu ir seserimi. Mama dirba. N. B. santykius su mama įvardina kaip labai gerus, o santykiai su patėviu yra įtempti, nes berniukas jo vengia ir bijo. (duomenys neskelbtini) mokiniui atėjus į mokyklą, ant jo ausies buvo matoma žymė. Paprašius, berniukas papasakojo, jog patėvis jam trenkė, nes ėjo pasiimti maisto iš šaldytuvo. Pokalbiui į mokyklą iškviesta mama teigė žinojusi apie šį atvejį, liepusi sutuoktiniui daugiau nesmurtauti. Aptariant pagalbą šeimai ir vaikų saugumą, mama guodėsi, kad, dėl finansinių galimybių atskirai nuo vyro gyventi būtų labai sunku, tačiau išsakė pasiryžimą kuo greičiau pradėti gyventi atskirai. N. B. yra draugiškas, tačiau jam sunkiau užmegzti ir palaikyti draugiškus santykius. Mokinys klasėje jaučiasi gerai ir saugiai, pasitiki savimi. Berniukas reguliariai lanko pamokas, pagal savo galimybes aktyviai dalyvauja ugdymo procese, siekia įgyti naujų žinių ir įgūdžių. Mama sūnaus pasiekimais domisi, aktyviai bendrauja ir bendradarbiauja su mokytojais, mokyklos administracija bei specialistais. Mama rūpinasi vaiku ir teikia jam pagalbą namuose.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas asmenį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis N. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo mažametis, tai yra jaunesnis nei 14 metų (BK 140 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. B. padarė jam inkriminuojamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, nes mažamečiui N. B. tyčia sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad sutinka su tuo, jog jis savo fiziniais veiksmais savo mažamečiui sūnui N. B. sukėlė fizinį skausmą ir jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau tyčia jo sužaloti nenorėjo. Norėdamas sudrausminti, pabarti, jis paėmė už rankos, prisitraukė prie savęs, savo ranka apglėbė sūnaus galvą ir ją prispaudė prie savo kūno. Sūnaus stipriai suspausti nenorėjo, nenorėjo jo sužaloti, gal neapskaičiavo savo jėgos ir kai sūnų prisispaudė prie savęs, kaip suprato vėliau, vaikui tuo momentu galėjo sukelti fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis nurodė, kad norėjo nukentėjusįjį tik sudrausminti, tačiau pažymėtina, kad pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 37 straipsnį, valstybė privalo užtikrinti, kad „nė vienas vaikas nepatirtų kankinimų ar kitokio žiauraus, nežmoniško arba orumą žeminančio elgesio ar bausmių“. Minimo tarptautinio teisės akto 19 straipsnis papildo šį įsipareigojimą, nustatydamas, kad „valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių“. Nurodymas „įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto“ nepalieka jokių galimybių legalizuoti smurtą prieš vaikus. Fizinės bausmės ir kitos žiaurios ar žeminančios baudimo formos yra smurto formos, kurios yra draudžiamos ir negali būti pateisinamos jokiais siekiamais tikslais, o tokio pobūdžio tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų neteisėti veiksmai, priklausomai nuo jais sukeltų padarinių, užtraukia civilinę, administracinę ar baudžiamąją atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo neteisėtus veiksmus nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą įrodo liudytojos J. B. apklausos metu duoti parodymai, kita rašytinė byloje surinkta medžiaga. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. B. konstatuota poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu galimai ranka. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. (duomenys neskelbtini). Sužalojimas padarytas vienu ar daugiau trauminiais poveikiais. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas sukėlė fizinį skausmą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. B. supyko ant nukentėjusiojo, jog jis jo neklausė ir krovėsi telefoną, dėl ko tyčia paėmė savo mažamečiui sūnui N. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), už rankos, prisitraukė prie savęs, savo ranka apglėbė nukentėjusiojo N. B. galvą ir ją stipriai prispaudė prie savo kūno, taip sukeldama jam fizinį skausmą ir padarydama kraujosruvas, kas buvo kvalifikuota kaip N. B. nežymus sveikatos sutrikdymas. Ir nors iš nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad E. B. veiksmai buvo gana spontaniški, tačiau iš jo paties parodymų matyti, jog jis nesusivaldė, t. y. nesuvaldė savo kilusio pykčio dėl netinkamo sūnaus elgesio, dėl ko panaudojo smurtinius veiksmus. Pažymėtina, kad fizinio poveikio intensyvumas buvo didelis, kadangi mažamečiui vaikui atsirado mėlynės, buvo kėsinamasis į gyvybiškai svarbią vietą – galvą. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad E. B. veikė tiesiogine tyčia. Vien kaltinamojo nurodyti smurto panaudojimo motyvai, t. y. tai, kad jis norėjo sudrausminti nukentėjusįjį, jo atsakomybės, pasirinkimus neleidžiamus drausminimo būdus, nešalina.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad tarp kaltinamojo E. B. atliktų neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajam N. B. sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamojo E. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymius.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusiojo įstatyminei atstovei J. B. buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą baudžiamuoju įsakymu, nukentėjusiojo įstatyminė atstovė jokių prieštaravimų dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nepareiškė.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas dėl E. B. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis savo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo pripažino iš dalies, neigė prie mažametį nukentėjusįjį smurtavęs tyčia, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. B. neteistas, per paskutinius penkerius metus baustas administracine tvarka du kartus, kai jam už padarytus administracinės teisės nusižengimus buvo skirti įspėjimai, nesantis psichiatrinio gydymo įstaigoje, dirba (duomenys neskelbtini).

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta E. B. paskyrus prokurorės siūlomą BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatomas nesiekiantis įstatymų leidėjo numatyto šios bausmės vidurkio. Pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį teismas neįžvelgia. Kaltinamojo padarytos veikos pavojingumas yra didelis, asmuo smurtavo prieš mažametį asmenį, savo šeimos narį – sūnų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad E. B. prokurorės prašoma skirti arešto bausmė nėra neproporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, yra adekvati padarytos veikos pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo principui.

Pateiktame pareiškime prokurorė prašo, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Pagrindo taikyti šią įstatymo nuostatą nėra. Pažymėtina, kad BK 64 ¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64 ¹ straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, teismas neturi pagrindo taikyti BK 64 ¹ straipsnio 1 dalyje numatyto bausmės mažinimo instituto.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo (arešto) bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo. Teismo nuomone, E. B. nesiekia tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Svarbu ir tai, kad jei E. B. nesilaikys arešto bausmės atidėjimo pareigų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo kaltinamajam.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių terminui, nepaskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu E. B. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, priteistų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant E. B. bausmės atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti E. B., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

Taip pat, išaiškinti E. B., kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agneta Bulakė