Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 199 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 291 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 2 d. šią subendrintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme 37 MGL dydžio (4810 Lt) bauda, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 37 MGL dydžio (4810 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Šioje byloje taip pat nuteisti M. B., R. B. ir V. L., dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe pasikėsino padaryti kontrabandą ir neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

2009 m. rugsėjo 5 d., laikotarpiu nuo 14.55 val. iki 16.32 val., Vilkaviškio r., Daugėlaičių k., Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Vištyčio užkardos saugomame ruože, bendrame su Rusijos Federacija kvadrate 9B, A. D., veikdamas bendrininkų grupe su M. B., V. L., R. B., pagal susitarimą automobiliu „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. padedant - į nusikaltimo vietą atvežus nusikalstamos veikos vykdytoją R. B. bei bendrininkų vykdomo cigarečių kontrabandos gabenimo per valstybės sieną metu privažiavus šiuo automobiliu įmanomai arčiau valstybės sienos, tokiu būdu pateikiant šį automobilį kaip cigarečių kontrabandos gabenimo priemonę bei M. B. stebint nusikalstamos veikos padarymo vietos prieigas ir saugant, kad nusikalstamos veikos vykdytojų nepastebėtų pasienio tarnybos pareigūnai, o esant reikalui, apie pareigūnų pasirodymą M. B. pranešant bendrininkams A. D., V. L. ir R. B., M. B. padėjo nusikaltimo vykdytojams A. D., V. L. ir R. B. neteisėtai, pažeidžiant 2000 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666, 5 str. 1 p. reikalavimus, turint vieningą tikslą ir tyčią, neteisėtai, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, apeinant pasienio kontrolės punktą, pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją ir iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką bei apeinant muitinės postą ir taip išvengiant muitinės kontrolės, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką pasikėsinti gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus - 61000 Lt vertės 10000 pakelių cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo pastebėti pareigūnų, dėl to vykdytojams A. D., V. L., R. B. pergabenus per valstybės sieną 9150 Lt vertės 1500 pakelių cigarečių „Jin Ling“ bei nespėjus pergabenti nuo Rusijos Federacijos valstybės sienos signalizacinės įrenginių sistemos link Lietuvos Respublikos valstybės sienos neteisėtai gabenamų 8500 pakelių cigarečių ir palikus jas Rusijos Federacijos teritorijoje, bandė iš įvykio vietos pasišalinti, tačiau buvo sulaikyti juos persekiojusių VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo paskiriant nuteistajam A. D. galutinę subendrintą bausmę (BPK 328 str. 1 p.).

Paskirdamas nuteistajam A. D. bausmes už abi nusikalstamas veikas atskirai, pagal BK 22 str. 1 d. ir 199 str. 1 d. bei pagal BK 291 str. 1 d., teismas vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, o taip pat BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Bausmių paskyrimas už atskiras nusikalstamas veikas nuosprendyje išsamiai motyvuotas, o skiriant bausmę A. D. jau buvo atsižvelgta ir į visas apelianto skunde nurodytas aplinkybes. Teismas nuteistojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tačiau pagrįstai nustatė ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Taip pat buvo įvertintos ir kitos BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės. Abu A. D. padaryti nusikaltimai yra tyčiniai. BK 199 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra sunkus, šią nusikalstamą veiką padaręs A. D. pažeidė nustatytą ekonomikos ir verslo tvarką, o tokiu pažeidimu yra padaroma žala ne tik legaliam verslui, bet ir valstybei. Nors šis nusikaltimas yra sunkus, tačiau teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis buvo nebaigtas ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nors nuteistasis ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau byloje nustatyta, kad padaryti kontrabandą A. D. pasikėsino pasipelnymo tikslu ir jo bandymas užsidirbti papildomų lėšų pažeidžiant įstatymą negali būti pateisinamas. Savanaudiškos paskatos nėra būtinas BK 199 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymis, o teismas šios BK 60 str. 1 d. 3 p. numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nenustatė. Vis dėlto akivaizdu, kad nuteistasis šį nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų paskatų, jis pats pripažino, kad už neteisėtą cigarečių gabenimą per valstybės sieną nenustatytas asmuo Saša buvo pažadėjęs sumokėti 100 eurų piniginį atlygį. Tai patvirtina, kad nusikaltimo padarymo motyvas buvo savanaudiškos paskatos, o padarytos nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas taip pat yra aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant bausmę (BK 54 str. 2 d. 3 p.). Skiriant bausmę buvo įvertinta ir tai, kad nuteistasis A. D. buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas ir šio nusikaltimo iniciatorius. Nustatyta, kad būtent A. D. pasiūlė dalyvauti cigarečių kontrabandoje kitiems asmenims, taigi A. D. vaidmuo padarant šį nusikaltimą buvo pagrindinis. Tai rodo ir jo padarytos nusikalstamos veikos, ir jo paties asmenybės didesnį pavojingumo laipsnį. Skiriant bausmes A. D. svarbią reikšmę turi ir duomenys apie šio nuteistojo asmenybę, į kuriuos teismas irgi atsižvelgė. Nors A. D. yra jauno amžiaus, turi mažametį vaiką, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, yra teistas net kelis kartus, o jo teistumai neišnykę, taip pat daug kartų baustas ir už administracinės teisės pažeidimus. Be to, jau po šiuo nuosprendžiu įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo, jis padarė naują tyčinį nusikaltimą ir net 15 administracinės teisės pažeidimų. Šios aplinkybės patvirtina, kad švelnesnės rūšies bausmių, taip pat ir baudos, paskyrimas nuteistajam jau neatlieka nė vienos iš BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės paskirčių, o šias paskirtis, taip pat ir teisingumo principo įgyvendinimą užtikrinti galės tik teismo paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. nurodo, kad abu baudžiamieji įstatymai, už kuriuos jis nuteistas, numato ne tik laisvės atėmimo bausmes, bet ir baudą, būtent baudą teismas ir galėjo jam paskirti.

BK 55 str. numato, kad su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes teismas paprastai skiria asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas tokiu atveju privalo motyvuoti savo sprendimą. Tačiau A. D. ne tik ne pirmą kartą yra teisiamas už tyčinius nusikaltimus, bet ir jo padaryta BK 199 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, neišnykus šiems teistumams, A. D. vėl padarė tyčinius nusikaltimus, taigi nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė jau būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Todėl, vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, teismas pagrįstai jam paskyrė būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nors iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos A. D. charakteristikos, išduotos Matlaukio kaimo bendruomenės pirmininkės, matosi, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai, o iš antstolio rašto matosi, kad jis moka teismo sprendimu iš jo priteistus alimentus sūnaus išlaikymui, tačiau šios aplinkybės nenusveria kitų BK 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių. A. D. teistumai bei sistemingas administracinės teisės normų pažeidinėjimas atskleidžia nuteistojo asmenybės vertybinę orientaciją ir patvirtina jo polinkį daryti teisės pažeidimus. Įvertinant visas šias aplinkybes, teismo jam pagal BK 22 str. 1 d. ir 199 str. 1 d. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra artima minimaliai baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytai terminuoto laisvės atėmimo bausmei, negali būti laikoma per griežta. Nors BK 291 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra nesunkus, tačiau atsižvelgiant į jau išdėstytas ir nuosprendyje aptartas aplinkybes bei į tai, kad A. D. už sunkų BK 199 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir už neteisėtą valstybės sienos perėjimą nuteistajam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra ne per griežta ir teisinga. Apeliantas skunde BK 291 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką vadina prevencine ir nurodo, kad ja nebuvo padaryta žala piliečiams ir visuomenei. Tokius jo argumentus kolegija irgi atmeta dėl to, kad Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuteistasis perėjo ne atsitiktinai, o būtent ketindamas padaryti sunkų nusikaltimą – cigarečių kontrabandą. Be to, abi šios veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir yra subendrintos apėmimo būdu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. nurodo, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neadekvati jo padarytiems nusikaltimams, dėl šios bausmės atlikimo ekonominiai ir socialiniai padariniai bus nepalyginamai sunkesni nei kilę dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, tokia bausmė ne tik neturės teigiamos įtakos jo asmenybei, bet ir sukels jam skaudžius dvasinius padarinius. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas vien tam, kad asmuo pajustų būtent tokios bausmės padarinius, nelaikytinas teisingu ir iškreipia bausmės paskirtį. Nuteistojo A. D. apeliacinio skundo argumentai, kad paskirtoji bausmė prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams ir ji negali būti vertinama kaip teisinga, yra nepagrįsti. Atsakydama į apelianto skundo argumentus, kolegija pažymi, kad bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 str. 2 d. Pažymėtina, kad BK 41 str. 2 d. nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra viena iš pagrindinių baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės paskirčių, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika Nr. 26“, psl. 197-213). Visos jau išdėstytos aplinkybės kaip tik ir patvirtina, kad A. D. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės paskirtį ir neprieštarauja nei proporcingumo, nei teisingumo principui.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nes nors ir paskyręs A. D. teisingas bausmes už abi šiuo nuosprendžiu įrodytomis pripažintas nusikalstamas veikas atskirai bei subendrintą bausmę, teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą šią subendrintą bausmę subendrindamas su kitu, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Tai nulėmė ir neteisingos galutinės subendrintos bausmės paskyrimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., pagrįstai pagal BK 22 str. 1 d. ir 199 str. 1 d. bei BK 291 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir A. D. paskyrė subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau po to, vadovaujantis BK 64 str. 2 d., ši subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 37 MGL dydžio bauda. Jokių motyvų, kodėl A. D. galutinė subendrinta bausmė paskirta vadovaujantis BK 64 str. nuostatomis, nuosprendyje teismas nenurodė. BK 64 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Tuo tarpu iš bylos matosi, kad nusikalstamą veiką, už kurią A. D. buvo nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, jis padarė dar iki skundžiamame nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo. Todėl BK 64 str. nurodytos bausmių bendrinimo taisyklės šiuo atveju negalėjo būti taikomos ir teismas šioje dalyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 63 str. 9 d. nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Būtent tokia situacija yra šiuo atveju, todėl A. D. šiuo ir ankstesniu 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 str. 9 d. nuostatomis. Iš bylos matosi, kad ankstesniu nuosprendžiu A. D. buvo nuteistas už BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Todėl ankstesniu nuosprendžiu paskirta pagal BK 284 str. 1 d. bausmė ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., turi būti subendrintos apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalį dėl galutinės subendrintos bausmės paskyrimo nuteistajam A. D. pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 str. 2 d., pagal BK 22 str. 1 d. ir 199 str. 1 d. bei 291 str. 1 d. paskirta subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme 37 MGL dydžio (4810 Lt) bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4810 Lt dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 199 str. 1 d. bei 291 str. 1 d. paskirtą subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą bausmę 37 MGL dydžio (4810 Lt) baudą subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam A. D. paskirti laisvės atėmimą 1 metams, šią bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.