Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokurorės L. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-13398-24 medžiaga, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. M. vengė išlaikyti vaikus, o būtent: 2021 m. vasario 11 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo sprendimu iš R. M. priteista mokėti lėšas išlaikyti sūnui R. M., , sūnui E. M., sūnui S. M., , sūnui G. M., , dukrai G. M., , ir dukrai R. M., , mokant po 120,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų nepilnamečiams vaikams tvarkytojai uzufrukto teise paskirtai J. M., tačiau nuo 2021-02-11 iki 2024-07-30 be pateisinamos priežasties vengė pareigos mokėti priteistas lėšas vaikų išlaikymui, išlaikymo visiškai nemokėjo, dėl ko J. M. susidarė įsiskolinimas.

2. R. M. kaltę pripažinimo visiškai. Paaiškino, kad J. M. jo buvusi sutuoktinė. Gyvenant kartu jiems gimė 6 vaikai: 4 sūnūs R. M., E. M., S. M., G. M. ir 2 dukros R. M. ir G. M., jie - nepilnamečiai. Dar iki ištuokos jis išsikraustė iš namų. Teismo posėdyje dėl santuokos nutraukimo Šilalės teisme nedalyvavo, teismo sprendimo negavo, tačiau apie teismo posėdį žinojo. Supranta, kad šiame teismo sprendime turėjo būti sprendžiamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir vaikų išlaikymo klausimas, tačiau nežino, kas buvo nuspręsta. Gavęs šaukimą atvykti į posėdį, paskambinęs pasakė, neatvyksiantis, sutinkantis su santuokos nutraukimu. Visą tą laiką gyvendamas Lietuvoje nedirbo. Užimtumo tarnyboje niekada nesiregistravo, jokių išmokų negavo. Jis žino savo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau nedirba, kodėl nedirba, paaiškinti negali. Sau pragyvenimui užsidirba dirbdamas atsitiktinius darbus. Jis su savo vaikais ryšio nepalaiko ir neieško, nesidomi jų gyvenimais. P. esančios įmonės į darbą jo nepriima, važiuoti į darbą toliau neturi galimybės, neturi jokios transporto priemonės. Dėl savo tokio elgesio, kad nesirūpina savo vaikais, neprisideda prie jų išlaikymo, nuoširdžiai gailisi ( b. b. l. 130-133, 136, 145)??

Motyvuojamoji dalis

3.1. Nukentėjusioji J. M. parodė, kad R. M. jos buvęs sutuoktinis, susituokė 2017 m., iki santuokos kartu gyveno dar 10 metų, išsituokė oficialiai Šilalės teismo sprendimu. Kartu iki skyrybų negyveno nuo 2020 m. gegužės mėnesio. Per bendrą jų su R. M. gyvenimą gimė 6 vaikai: R. M., E. M., S. M., G. M., duktė G. M., R. M.. Teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, iš R. M. priteista mokėti kiekvienam vaikui kas mėnesį. R. M. vaikams išlaikymo nemokėjo visiškai. Ji kreipėsi į antstolės A. P. kontorą Šilalėje dėl vaikų išlaikymo skolos išieškojimo iš R. M.. Nuo 2021 m. pavasario vaikų išlaikymui gauna lėšas iš vaikų išlaikymo fondo. sotūs. Su vaikų tėvu R. M. kalbėjosi, kad jis turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau jis prie vaikų išlaikymo neprisidėjo. R. M. po skyrybų gyvena R. kaime, anksčiau dirbo įvairiose medžio perdirbimo įmonėse P. ( b. b. l. 69-72).

3.2. Iš 2021-02-11 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų sprendimo (b. l. 54-61) nustatyta, kad išnagrinėjus civilinę bylą, priteistas iš R. M. nepilnamečiams vaikams R. M., sūnui E. M., , sūnui S. M., , sūnui G. M., , dukrai G. M., , ir dukrai R. M., išlaikymas, mokant po 120,00 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2020-11-01 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų nepilnamečiams vaikams tvarkytoja uzufrukto teise paskirta J. M.. Teismo šaukimas R. M. įteiktas asmeniškai.

3.3. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024-04-09 pranešimo (b. l. 5-12) nustatyta, kad J. M. 2021-04-12 pateikė prašymus skirti ir mokėti vaikų išlaikymo išmokas už vaikus R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančius (duomenys neskelbtini). Vaikų išlaikymo išmokos už vaikus paskirtos ir mokamos nuo 2021-04-01.

3.4. Iš 2024-07-29 Antstolės A. P. pateikto pranešimo (b. l.118-119) nustatyta, kad 2021-02-26 gautas J. M. prašymas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo pagal 2021-02-11 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų vykdomąjį raštą. Užvesta vykdomoji byla 0124/21/00317. Nuo bylos užvedimo dienos skolininkas R. M. niekur neįsidarbino. Išlaikymo skola yra 35520 eurų, išieškotų lėšų nėra.

3.5. Iš SODROS DB išrašo ( b. l. 158-159) nustatyta, kad R. M. paskutinė darbo vieta (duomenys neskelbtini), dirbo iki 2020-02-28. Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo R. M. neregistruotas ( b. l. 157).

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, kad tėvai turi pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje. Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai.

5. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad R. M. žinodamas apie 2021 m. vasario 11 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų sprendimą, jog turi pareigą mokėti kas mėnesį priteistą 120 Eur sumą kiekvienam vaikui dėl sūnų R. M., E. M., S. M., G. M. ir dukrų G. M., R. M. išlaikymo, šios pareigos nevykdė. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, aplinkybę, jog nemokėjo išlaikymo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, antstolės pranešimai, kita rašytinė medžiaga, taip pat pačio kaltinamojo parodymai. R. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 164 straipsnį. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kadangi, žinodamas, jog turi prievolę mokėti nepilnamečių vaikų išlaikymui teismo patvirtintą sumą, turėdamas realią galimybę juos mokėti, šios pareigos nevykdė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis, pablogėjus jo turtinei padėčiai, būtų kreipęsis į savo buvusią sutuoktinę ar kitas institucijas dėl iš jo priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.

6. Prokurorė siūlo už nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taikant BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

7. R. M. buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. R. M. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 164 - 167).

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. BK 164 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

10. Teismas, skirdamas bausmę R. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), veikdamas tiesiogine tyčia. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, Lietuvoje nedirbantis. R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie R. M. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

11. Įvertinus anksčiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, jo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. M. už BK 164 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą šio straipsnio sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – 1 metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taikant BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

12. R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.