Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau–Institucija) Viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimo T. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 8 d. apie 21.30 val. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) k., J. L. ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje T. R. vairavo transporto priemonę BMW 318, v. n. (duomenys neskelbtini) kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir už tai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 128 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną T. R. atžvilgiu pagal ATPK 128 str. 2 d., tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. O visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1 d., 2 d.).

ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą apylinkės teismas apklausė tik administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį T. R., kuris parodė, jog 2013-10-24 automobilio neblaivus nevairavo, policijos sustabdytas nebuvo, nieko apie jo atžvilgiu 2013-11-06 priimtą nutarimą, kuriuo atimta teisės vairuoti transporto priemonę, nežinojo. T. R. taip pat nurodė, jog jo asmens duomenimis pasinaudojo jo pusbrolis G. D., ką patvirtino jo tėvai, teta, močiutė, pažeidėjas savo parodymuose nurodė G. D. gyvenamosios vietos adresą. Viso bylos tyrimo metu T. R. nuosekliai teigė, jog jo duomenimis galėjo pasinaudoti G. D., apklaustas liudytoju Žaliakalnio policijos komisariate T. R. nurodė savo pusbrolio G. D. gyvenamąją vietą, mobiliojo telefono numerį.

Teismas, nagrinėdamas bylą teisme, jau turėjo duomenis, kuriais pasinaudojus buvo galima iškviesti ir apklausti T. R. minimą asmenį ir patikrinti pastarojo iškeltą versiją, tačiau to nepadarė, taip nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų byloje, o apsiribojo tik vienintelio T. R. parodymais. Be to, pažymėtina, jog teismas išvadą apie tai, jog T. R. 2013 m. gruodžio 8 d. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, padarė iš bylos domenų, tačiau apygardos teismas jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad apie įsiteisėjusį 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimą T. R. pranešta nebuvo, kad policijos pareigūnai nesiėmė priemonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. R. vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir administracinės nuobaudos vykdymo, dėl ko teismas laikė, kad šios teisės atėmimo vykdymas pagal ATPK 326 str. 1 d., nebuvo pradėtas, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatė.

T. R. teisme parodė, jog dėl jo asmens duomenų panaudojimo jis kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atliekant tyrimą pagal T. R. nurodytas aplinkybes ir joms pasitvirtinus, t.y., konstatavus, kad 2013-10-24 automobilį vairavo ne jis, 2013-11-06 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas už vairavimą neblaiviu, būtų pripažintas negaliojančiu, kuomet būtų galima spręsti dėl T. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo ir šioje byloje. Nenustačius šių esminių aplinkybių, negalima priimti teisėto, įrodymais pagrįsto sprendimo šioje byloje.

Iš šioje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į šiuos bylos trūkumus ir nesivadovavo ATPK 257 straipsnio nuostatomis, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (2007 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007). Teismas, nutraukdamas T. R. atžvilgiu administracinę teiseną pagal ATPK 128 str. 2 d., nerinkto būtinų įrodymų ir neanalizavo jų aukščiau nurodytais aspektais, o apsiribojo vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išdėstyta versija, nepagrįsta jokia kita objektyvia rašytine medžiaga.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu, kuriame konstatuojama, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Taip pat apylinkės teismas neišnaudojo galimybės administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu kilusias abejones ar prieštaravimus dėl asmens kaltumo ar nekaltumo pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-1830/2011), todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai neišsiaiškinęs ginčytinų ir svarstytinų aplinkybių, skundžiamoje nutartyje padarė skubotą išvadą, kad nustatytos visos aplinkybės, leidžiančias daryti pagrįstą išvadą dėl T. R. veiksmuose ATPK 128 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties nebuvimo, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla jam nutrauktina. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Institucijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.