Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Ž. (A. Ž.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 174 str., ir jam paskirta aštuoniasdešimties eurų dydžio bauda, ATPK 187 str. 1 d. ir jam paskirta dviejų šimtų penkiasdešimties eurų dydžio bauda, ATPK 187 str. 2 d. ir jam paskirta vieno šimto eurų dydžio bauda, ATPK 33 str. 2 d. pagrindu paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir A. Ž. paskirta galutinė subendrinta dviejų šimtų penkiasdešimties eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nubaustas pagal ATPK 174 str., 187 str. 1 d., 2 d. už tai, kad jis 2015 m. spalio 4 d., apie 21 val. 5 min., viešoje vietoje, namo Nr. 26, esančio Kalvarijų g., Vilniuje, bendrojo naudojimo koridoriuje, būdamas girtas, bandė laužtis į kaimyno butą, trenkė kaimynui kumščiu, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams M. M. ir A. K., sulaikomas pasipriešino, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nesipriešinti, bandė kumščiu smogti bei spirti pareigūnui A. K..

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarp apelianto ir jo kaimyno ilgą laiką vyksta konfliktas dėl to, kad kaimynas yra užkimšęs ventiliacijos šachtą, dėl ko į A. Ž. butą nuolat patenka garai. Kaimynas šios problemos nesprendžia. Taigi, 2015 m. spalio 5 d. A. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko labai gailisi, nuėjo pas kaimyną, kuris gyvena bute Nr. 40, tačiau pastarasis, vartodamas necenzūrinius žodžius, išvijo apeliantą iš bendro naudojimo laiptinės. A. Ž. iškvietė policijos pareigūnus. Išėjęs į bendro naudojimo laiptinę, jis pamatė, kad jo laukia policijos pareigūnai (du vyrai) ir kaimynas. Kadangi kaimynas ėmė vartoti necenzūrinius žodžius, įvyko žodinis konfliktas. Kaimynas sudavė A. Ž. smūgį iš rankos į galvos sritį, dėl ko pastarasis nukrito ir policijos pareigūnai jam uždėjo antrankius. Vienas pareigūnas jį prilaikė keliu, dėl to jis priešinosi, nes juto didelį fizinį skausmą, taip pat apeliantas nesuprato, kodėl jį sulaiko, jeigu jis pats paskambino policijai. Kitą dieną, t. y. 2015 m. spalio 6 d., apelianto savijauta pablogėjo, dėl ko jis nuvyko į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo nustatytas dešinės alkūnės sumušimas ir frontalinė kontūzija. A. Ž. kaimyno nepuolė, jam negrasino, jokių fizinių veiksmų jo atžvilgiu neatliko, be to, pats kaimynas apeliantą sužalojo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas A. Ž. kaltės klausimą, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, teismo posėdžio metu apklausė į įvykio vietą atvykusią policijos pareigūnę. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. Ž. kaltės, įvykdžius ATPK 174 str., 187 str. 1 d., 2 d. numatytus pažeidimus, padarytos argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą.

ATPK 174 str. numatyta, kas yra nedidelis chuliganizmas. Tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

ATPK 187 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnui, einančiam jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas.

ATPK 187 str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.

Remiantis administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad A. Ž. 2015 m. spalio 4 d., apie 21.05 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 26, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,84 promilių girtumas), laužėsi pas kaimyną A. M. į butą Nr. (duomenys neskelbtini), grasino pastarajam, rėkavo, išdaužė koridoriaus durų stiklą, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pagal A. M. iškvietimą atvykus policijos pareigūnams A. K. ir M. M., A. Ž. trenkė A. M. kumščiu, o policijos pareigūnams nurodžius, kad jis yra sulaikomas ir nutrauktų savo neteisėtus veiksmus, į šiuos reikalavimus nereagavo, bandė smogti policijos pareigūnui A. K., pargriautas ant grindų, savo neteisėtų veiksmų taip pat nenutraukė, priešinosi sulaikymui, bandė spirti kojomis, todėl buvo panaudotos specialiosios priemonės – dujos ir antrankiai.

Duodamas paaiškinimus, A. Ž. savo kaltės nepripažino (b. l. 11). Apeliaciniame skunde A. Ž. nurodo, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau iš skundo turinio matyti, kad pažeidėjas savo kaltę neigia.

Pažymėtina, kad faktas, jog tarp A. Ž. ir kaimyno iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. A. M., jau ilgą laiką vyksta konfliktas dėl ventiliacijos, neturi jokio ryšio su nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybėmis, todėl dėl šio fakto nepasisakoma.

Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad bendro naudojimo laiptinėje policijos pareigūnų akivaizdoje A. M. trenkė A. Ž. ranka į galvos sritį, nėra pagrindžiamos jokiais objektyviais duomenimis. Šis faktas nėra užfiksuotas policijos pareigūnų M. M. ir A. K. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 4-5), šių aplinkybių savo paaiškinime nenurodė ir pats A. Ž. (b. l. 11). To nepatvirtina ir apelianto pateikiamas paciento, patyrusio galvos traumą, apžiūros PKS protokolas Nr. 15/83045 (b. l. 26), nes paraudimas kaktos dešinėje apeliantui galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis, taip pat ir tą dieną priešinantis sulaikymui. Be to, šiame protokole užfiksuota, kad A. Ž. 2015 m. spalio 4 d., apie 21.00 val., sumušė žinomi asmenys, kas neatitinka įvykio aplinkybių. Nors apeliantas teigia, kad sulaikymui priešinosi, nes policijos pareigūnas prilaikė jį keliu ir jis juto didelį fizinį skausmą, tokie teiginiai yra paneigiami administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visuma (tarnybiniais pranešimais (b. l. 4-5), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 3), A. M. pareiškimu (b. l. 7)) – laikoma įrodyta, kad A. Ž. dar iki pargriovimo buvo agresyvus, priešinosi policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, bandė smurtauti, todėl jo atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės. Apeliantui buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, akivaizdu, kad jis neprisimena tikslių įvykio aplinkybių – netiksliai nurodo datas, neprisimena, kad viena iš atvykusių policijos pareigūnių buvo moteris, todėl jo dėstomi faktai vertinami kritiškai.

Tai, kad, A. Ž. teigimu, jis ir pats skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir kvietė policijos pareigūnus dėl A. M. veiksmų, nepaneigia jo kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų. Jei prieš apeliantą buvo atlikti neteisėti veiksmai, jis turi teisę ginti savo pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. Ž. gailisi dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, kadangi savo kaltę pastarasis neigia, menkina savo vaidmenį, dėl įvykusio kaltina kitus. Kitų administracinės nuobaudos švelninimo motyvų apeliantas nenurodo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pažeidimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad pažeidėjas administracine tvarka nebaustas, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, paskyrė A. Ž. ATPK 20 str. numatytus tikslus atitinkančias administracines nuobaudas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistu, o A. Ž. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad sprendimą dėl paskirtos administracinės nuobaudos – baudos išdėstymo priima administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teismas. Vadovaujantis ATPK 303 str. 3 d., atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Ž. (A. Ž.) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.