- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-13
- Bylos Nr.
- I-1463-244/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00123-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Donatas Vansevičius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. R. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2017 m. gruodžio 13 d. priimto sprendimo Nr. KS-210 „Dėl A. R.“ dalį, kuria nuspręsta pripažinti, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.
Pareiškėja skunde paaiškina, kad VTEK nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja dalyvaudama priimant Raseinių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. TS-262 „Dėl pritarimo prižiūrėti Raseinių evangelikų liuteronų senąsias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“, pateko į viešųjų ir privačių interesų konflikto situaciją, o toks konfliktas yra paremtas pareiškėjos asmeniniu suinteresuotumu tinkamai atstovauti asociacijos Raseinių krašto ateities sąjūdis Rasai“ interesams, siekti įgyvendinti pagrindinius asociacijos tikslus ir rūpintis jos gerove.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad asociacija Raseinių krašto ateities sąjūdis „Rasai“ prieš keletą metų ėmėsi savanoriškos iniciatyvos tvarkyti apleistas ir neprižiūrėtas Raseinių evangelikų liuteronų senąsias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus. Kapinių priežiūrą ir tvarkymą reglamentuoja taip pat ir 1996 m. liepos 4 d. pasirašyta tarptautinė sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės „Dėl vokiečių karių kapų priežiūros Lietuvos Respublikoje“. Siekiant iniciatyvai suteikti teisinį statusą, formalizuoti ją, taip užtikrinant, kad asociacijos savanoriškas ir neatlygintinas kapinių tvarkymas nepažeistų nacionalinių teisės aktų, Lietuvos Respublikos įsipareigojimų, Tarybos narys ir Raseinių krašto ateities sąjūdžio „Rasai“ valdybos pirmininkas 2017 m. birželio 26 d. raštu Nr. 170626-1 kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės merą su prašymu priskirti šių kapinių priežiūrą Raseinių krašto ateities sąjūdžiui „Rasai“. Raseinių rajono savivaldybės administracijoje buvo parengtas Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo prižiūrėti Raseinių evangelikų liuteronų senąsias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“ projektas, kuriam beveik vienbalsiai pritarta 2017 m. birželio 29 d. posėdyje.
Pareiškėja neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo ir veikė dėl viešojo intereso. 2017 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. TS-262 sudarė tik prielaidas Raseinių seniūnijai nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymus, tarptautines sutartis ir humanitarinės teisės normas atitinkančias taisykles. Istorinę vertę turinčių kapinių išsaugojimas ir deramas jų tvarkymas atitinka viešojo intereso sampratą, būtų taupomos Raseinių rajono savivaldybės biudžeto lėšos, kurias galima būtų skirti kitoms rajono reikmėms. Skunde nurodo, kad VTEK sprendime nepagrįstai susiaurino viešojo intereso sampratą.
Atsiliepimas
Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime VTEK nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme įtvirtinta specialioji viešojo intereso samprata - tai visuomenės lūkesčiai, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai, t. y. be jokio asmeninio suinteresuotumo, kuri reiškia, kad privačių interesų turėjimas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui neleidžia jam pavestų tarnybinių funkcijų, susijusių ir su asmeniškai jam rūpimu klausimu, atlikti tinkamai. Įstatyme apibrėžtas interesų konfliktas neturi nieko bendra su skunde nurodoma viešojo intereso samprata. Priimtas sprendimas būtent ir tapo teisiniu pagrindu Raseinių miesto seniūnijai atlikti tam tikrus veiksmus asociacijos atžvilgiu. Tarybai nepriėmus sprendimo, Raseinių miesto seniūnija nebūtų turėjusi juridinio pagrindo pasirašyti bendradarbiavimo su asociacija sutarties. Dalyvaudama svarstant ir priimant sprendimus, tiesiogiai susijusius su asociacija „Rasai“, kurios veikloje pati dalyvauja, A. R. neabejotinai pateko į viešųjų ir privačių interesų konflikto situaciją. Toks konfliktas yra paremtas asmeniniu A. R. suinteresuotumu tinkamai atstovauti asociacijos narių interesams.
Atsiliepime nurodoma, kad sprendimas gali būti grindžiamas bendruoju visuomeniniu interesu, bet kartu gali būti veikiamas ir privataus intereso, nuo kurio įtakų saugo Įstatymas. Nagrinėjamu atveju svarbu, kad pareiškėja, būdama asociacijos „Rasai“ valdybos nare, dalyvavo rengiant, svarstant ir priimant sprendimą, kuris buvo parengtas pagal tos pačios asociacijos valdybos pirmininko prašymą priskirti asociacijai minėtų kapinių tvarkymą. VTEK nekvestionuoja Raseinių krašto ateities sąjūdžio „Rasai“ vykdomos kapinių priežiūros visuomeninės svarbos ir reikšmės, tačiau sprendimas dėl kapinių priežiūros priskyrimo asociacijai turėjo būti parengtas ir priimtas pareiškėjai nusišalinus. VTEK atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos teisė dalyvauti ir balsuoti tarybos posėdžiuose nėra absoliuti, ja tarybos narys gali naudotis tiek, kiek tai nepažeidžia Įstatymo kaip viešojo intereso apsaugos garanto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gruodžio 13 d. priimto sprendimo Nr. KS-210 „Dėl A. R.“ dalies, kuria nuspręsta pripažinti, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos narė A. R. savo pareigas pradėjo eiti 2015 m. kovo 22 d.
Pareiškėja nuo 2017 m. kovo 11 d. tapo asociacijos „Rasai“ nare (b. l. 143). Iš byloje esančio juridinio asmenų registro išrašo apie asociaciją „Rasai“ (b. l. 130 – 140) matyti, kad pareiškėja A. R. yra asociacijos valdybos narė nuo 2017 m. kovo 13 d.
Raseinių krašto ateities sąjūdžio „Rasai“ valdybos pirmininkas 2017 m. birželio 26 d. raštu Nr. 170626-1 kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės merą, prašydamas Tarybos sprendimu priskirti asociacijai neatlygintinai prižiūrėti liuteronų kapines (b. l. 10).
2017 m. birželio 29 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu A. R. dalyvavo balsavime dėl sprendimo „Dėl pritarimo prižiūrėti Raseinių evangelikų liuteronų senąsias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“. Tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. TS-262 „Dėl pritarimo prižiūrėti Raseinių evangelikų liuteronų senąsias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“ pritarta Raseinių krašto ateities sąjūdžio „Rasai“ iniciatyvai (b. l. 11). Sprendimu taip pat nuspręsta įgalioti Raseinių rajono savivaldybės Raseinių miesto seniūniją sudaryti su Raseinių krašto ateities sąjūdžiu „Rasai“ kapinių ir kapų komplekso priežiūros sutartį iki 2020 m. sausio 1 d., kurioje būtų numatyta, kokias priežiūros funkcijas atliks asociacija.
VTEK 2017 m. rugsėjo 19 d. pažyma Nr. IN-139 (b. l. 26) buvo pasiūlyta pradėti tyrimą dėl tarybos narės A. R. veiksmų atitikties Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir Įstatymo II skirsnio nuostatoms, reglamentuojančioms privačių interesų deklaravimą bei Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms.
2017 m. gruodžio 13 d. įvyko VTEK posėdis, kurio metu buvo svarstyti pareiškėjos A. R. veiksmai (b. l. 144 – 147). Pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėja dalyvavo svarstant ir priimant 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. TS-262. Tarybos posėdyje pareiškėja dalyvavo ir nenusišalino. Pažymėta, kad pareiškėja dalyvavimo asociacijoje nenurodė privačių interesų deklaracijoje. Posėdžio metu nutarta, kad A. R. pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.
2017 m. gruodžio 13 d. VTEK priėmė skundžiamą sprendimą Nr. KS-210, kuriuo pripažinta, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos narė ir asociacijos Raseinių krašto ateities sąjūdis „Rasai“ valdybos narė A. R., dalyvaudama šios savivaldybės taryboje priimant 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. TS-262, tiesiogiai susijusį su nurodytąja asociacija, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Taip pat buvo pripažinta, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos narė A. R., Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepatikslinusi privačių interesų deklaracijos duomenų apie narystę ir pareigas Raseinių krašto ateities sąjūdyje „Rasai“, o tą padariusi tik po to, kai buvo pradėtas tyrimas dėl jos veiksmų, pažeidė šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 5 – 9).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.)
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama vešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis). Siekiant šių uždavinių, Įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, bendrosios prievolės. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. To paties Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013 m., p. 415-431).
Pažymėtina, kad terminai „interesų konfliktas“, „viešieji interesai“, „privatūs interesai“ yra specialūs teisiniai terminai. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Tuo tarpu viešieji interesai Įstatyme suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), o privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai asmeninis suinteresuotumas, remiantis Įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, yra valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas.
Būdamas interesų konflikto situacijoje, asmuo turi vadovautis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, t. y. asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą.
Pareiškėja yra Raseinių rajono savivaldybės tarybos narė nuo 2015 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 22 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Išrinktos naujos savivaldybės tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią išrinkta nauja savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir šios tarybos narys jame prisiekia. Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintos savivaldybės tarybos nario pareigos, kurio 4 punkte numatyta pareiga reglamento nustatyta tvarka informuoti merą ir (ar) tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą.
Darytina išvada, kad savivaldybės tarybos nario teisė balsuoti nėra absoliuti, o gali būti ribojama esant nusišalinimo pagrindams, jeigu egzistuoja interesų konfliktas. Iš teisinio reguliavimo matyti, kad asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje, tiek pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, tiek pagal Vietos savivaldos įstatymą, kyla pareiga nusišalinti nuo priimamų sprendimų, jeigu jie gali būti susiję su asmens privačiu interesu.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra asociacijos „Rasai“ narė, o taip pat nuo 2017 m. kovo 13 d. ir asociacijos valdybos narė.
Kaip matyti iš byloje esančių asociacijos įstatų (b. l. 120 – 127), pagrindinis asociacijos tikslas yra plėtoti ir skleisti laisvos pilietinės visuomenės idėjas, inicijuoti, koordinuoti ir plėtoti asmenų veiklas. Tikslus asociacija įgyvendina atstovaudama savo nariams nacionalinėse institucijose ir organizacijose. Asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, tame tarpe ir valdybą.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad einančio pareigas valstybinėje tarnyboje asmens narystė (pareigos) asociacijoje suvokiama kaip privataus intereso buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-30-12).
Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėja savo dalyvavimo asociacijos veikloje nebuvo deklaravusi Privačių interesų deklaracijoje, o tą padarė tik 2017 m. spalio 5 d., t. y. jau VTEK pradėjus tyrimą dėl pareiškėjos veiksmų. Dėl šių aplinkybių VTEK konstatavo pažeidimą, kurio pareiškėja neskundžia.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013 m., p. 415-431). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad priimant sprendimus privaloma vengti net šališkumo regimybės. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pareiškėjos veiksmai, kuriais ji, būdama ir asociacijos „Rasai“ nare ir valdybos nare, o taip pat Raseinių rajono savivaldybės administracijos tarybos nare ir dalyvaudama priimant 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. TS-262 „Dėl pritarimo prižiūrėti Raseinių evangelikų liuteronų senąsias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“, tiesiogiai susijusį su asociacija „Rasai“, pažeidė Įstatyme įtvirtintas nuostatas vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto.
Išdėstytų aplinkybių nepaneigia ir pareiškėjos teiginiai susiję su tuo, kad asociacijos vykdoma kapinių tvarkymo veikla yra neatlygintina, savanoriška, o taip pat siekiama pozityvių, su viešuoju interesų susijusių tikslų. Lietuvos vyriausias administracinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl gaunamos naudos apibrėžimo ir paaiškinęs, kad privatus interesas apima ir kitokio pobūdžio, nebūtinai materialinį suinteresuotumą. Jis gali būti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1161-858/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-30/2012).
Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad sprendimas buvo rengiamas ir teikiamas siekiant įgyvendinti viešąjį, o ne privatų interesą, o šiuo atveju istorinę vertę turinčių kapinių išsaugojimas, tvarkymas gali būti laikomas atitinkančiu viešojo intereso sampratą. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad viešieji interesai suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai, taigi, be jokio asmeninio suinteresuotumo. Įstatyme įtvirtinta specialioji viešojo intereso samprata. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju, net ir pripažįstant, kad Raseinių evangelikų liuteronų senųjų kapinių ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapų tvarkymas gali būti susijęs su viešuoju interesu, tai nepaneigia egzistavusios interesų konflikto situacijos pareiškėjai dalyvaujant priimant 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. TS-262 „Dėl pritarimo prižiūrėti Raseinių evangelikų liuteronų senąsias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašoma panaikinti 2017 m. gruodžio 13 d. skundžiamą sprendimo Nr. KS-210 „Dėl A. R.“ dalis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas aplinkybes ir vadovaujantis aktualiomis teisės aktų nuostatomis, todėl jos naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.