Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-28 · Administracinė byla Nr. A-469-1195-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-28
Bylos Nr.
A-469-1195-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas, Sigita Rudėnaitė (pran.)
Atsakovas
Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos
Pareiškėjas
Vilniaus teritorinės muitinės
Trečiasis asmuo
R.B.
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A14–1195/07Procesinio sprendimo kategorija 16.4(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei

dalyvaujant pareiškėjo atstovei O.M.

atsakovo atstovei L.D.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus teritorinės muitinės skundą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R.B. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2007 m. sausio 16 d. atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą vyriausiajam inspektoriui R.B. Pareiškėjas paaiškino, kad R.B. atžvilgiu surašytoje tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą ir, atsižvelgdamas į tai, jog R.B. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos Švietimo komiteto narys, pareiškėjas 2007 m. sausio 3 d. raštu kreipėsi į profesinę sąjungą, prašydamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Atsakovas atsisakė jį duoti, motyvuodamas tuo, kad komisija nesivadovavo tarnybinio patikrinimo pagrindiniu tikslu ir principu - išsamiai nustatyti nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas - dėl to tarnybinio patikrinimo išvada yra neteisėta. Pareiškėjo manymu, atsakovas kliudo muitinės įstaigai vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas bei užduotis, spręsdamas klausimą, ar duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (pastabą) pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, nagrinėjo jo kompetencijai nepriskirtus klausimus. Pareiškėjas pažymėjo, jog sutikimo reikalavimo pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalis tikslas yra apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Profesinė sąjunga, spręsdama tokį klausimą, nuobaudos skyrimo pagrįstumą turi tikrinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su asmens darbu profesinės sąjungos organe. Šiuo atveju siūlymas skirti nuobaudą yra susijęs su R.B. netinkamu pareigų atlikimu, o ne naryste ir veikla profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas rėmėsi Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalimi (b.l.2-5). Pareiškėjo atstovė, bylą nagrinėjant teisme, papildomai paaiškino, kad, nors kolektyvinės sutarties 35 punktas pripažintas neprieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, nuobaudos skyrimas turi atitikti kitų teisės aktų reikalavimus, tarp jų - ir Konstitucinio Teismo 1999 metų nutarimą.

Atsiliepimas

Atsakovė prašė skundą atmesti, paaiškindama, kad Vilniaus teritorinėje muitinėje (toliau - TM) 2005 m. birželio 30 d. buvo pasirašyta ir galioja kolektyvinė sutartis, ji yra norminis teisės aktas, privalomas sutarties šalims, be to, muitinės pareigūnų tarnybą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr.A15-1842/2006 konstatavo, jog kolektyvinės sutarties 35 punkto, numatančio, jog prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą, darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis profsąjungos sutikimas dėl jam inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo, parenkant nuobaudos rūšį, nuostatos neprieštarauja nei Statutui, nei kitiems valstybės tarnybos teisinius santykius reglamentuojantiems įstatymams, tuo tarpu profesinė sąjunga, priimdama skundžiamą sprendimą, vadovavosi būtent juo (b.l.66-67). Atsakovės atstovė paaiškino, kad teisės aktai nedraudžia kolektyvinėse sutartyse numatyti platesnes garantijas darbuotojams ar jų kategorijoms. Jos žiniomis, darbdavys, skirdamas nuobaudą, patikrinimo medžiagos, kai jį atlieka Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnyba, negauna, remiamasi vien išvada. Atsakovės teigimu, ši tarnyba darė spaudimą darbdaviui dėl asmens veiklos profsąjungoje, nes po įvykių aerouosto muitinėje (darbo vietoje mirė pareigūnė), pasirašytos departamentui nepalankios profsąjungos atlikto patikrinimo išvados. Atsakovo teigimu, buvo falsifikuotas filmavimo aktas - jį pasirašė asmuo, nedalyvavęs filmavime, nenufilmuotas tikrinto automobilio valstybinis numeris, plombų numeriai, tikrinto automobilio vairuotojo paaiškinimas rusų kalba parašytas ne jo ranka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jo manymu, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi kolektyvinės sutarties 35 punkto nuostatomis (b.l.65).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 19 d. sprendimu skundą patenkino ir Muitinės profesinės sąjungos 2007 m. sausio 16 d. sprendimą Nr.1P-14 panaikino. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtino, jog Vilniaus TM viršininko 2006 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr.3B-295 „Dėl komisijos sudarymo" sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus krovinių posto „Paneriai" vyriausiojo inspektoriaus R.B. galimai įvykdyto tarnybinio nusižengimo (b.1.22). Patikrinimo medžiaga buvo perduota Muitinės departamento (toliau - MD) Tarnybinių tyrimų tarnybos (toliau - TTT) žinion, kuri 2006 m. gruodžio 22 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.7B-181 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus R.B., atliekančio pareigas krovinių poste „Paneriai", veiksmų". Ja konstatuota, jog R.B., 2006 m. lapkričio 30 d. atlikdamas transporto priemonės „Volvo“, valst. Nr. M134BO60/BB751760, muitinį tikrinimą ir įforminimą, eksporto deklaracijoje pažymėjo, kad transporto priemonė užplombuota muitinės plombomis E269258 ir E269259, nors faktiškai transporto priemonės puspriekabės neplombavo, savo veiksmais neužtikrindamas Muitinės įstatymo 64 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų įgyvendinimo, nesilaikydamas MD direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1B-414 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos 43.10.2.1 punkto reikalavimų, pažeisdamas Vilniaus TM viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.3B-303 patvirtinto Vilniaus TM posto vyriausiojo inspektoriaus, atliekančio pareigas Vilniaus krovinių (Paneriai, Savanoriai, Kirtimai, Žirmūnai) poste, pareigybės aprašymo 9.7 punktą, nustatantį pareigą atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą bei įforminimą, vadovaujantis teisės aktais. Tarnybinio patikrinimo išvada pasiūlyta, vadovaujantis Statuto 33 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalies 1 punktu, R.B. skirti pastabą (b.l.31-35). Vilniaus TM 2007 m. sausio 3 d. raštu Nr.2B-2.3-148 kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką, prašydama duoti sutikimą skirti R.B. tarnybinę nuobaudą (b.1.29). Į tai profesinė sąjunga 2007 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 1P-14 atsakė sutikimą atsisakanti duoti, nes, jos manymu, MD TTT atliekant tarnybinį patikrinimą, dalis įrodymų buvo falsifikuota, buvo pateikta iškreipta informacija apie faktus, tendencingai parinkta medžiaga, pagrindžiant nusižengimą, nesivadovauta tarnybinio patikrinimo pagrindiniu tikslu ir principu - išsamiai nustatyti nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas - todėl išvada neteisėta, nepagrįsta įrodomąją galią turinčiais dokumentais ir neobjektyvi (b.l.6-8).

Byloje nustatyta (dėl to ginčo nėra), jog R.B. yra Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiasis inspektorius, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos Švietimo komiteto (atstovaujamojo-renkamojo profesinės sąjungos organo) narys (b.l.74-75), kuriam siekiama skirti tarnybinę nuobaudą. Teismas vadovavosi Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 1 straipsnio 2 dalimi, Statuto 1 straipsnio 2, 3 dalimis. Konstatuota, jog nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nenumato Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos garantijos, todėl šiuo atveju taikytinas Vidaus tarnybos statutas, kurio 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Teismas nurodė, jog pareigūnui, išrinktam į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus ir tarnaujančiam vidaus tarnyboje, skiriant tarnybines nuobaudas (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas (44 str. 3 d.). Teismas taip pat vadovavosi Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalimi, Statuto 3 straipsnio 1 dalimi. Pažymėta, jog būtinybė gauti sutikimą yra garantija profesinės sąjungos nariams, skirta tam, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje.

Remdamasis Vidaus tarnybos statuto 44 straipsnio 2 dalimi bei 43 straipsnio 3 dalimi, teismas konstatavo, jog statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams didesnius reikalavimus. Tinkamos drausmės užtikrinimas - vidaus reikalų įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Todėl vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą (tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, sukeliant pavojų viešajam interesui). Pažymėta, jog profesinė sąjunga privalo savo teisėmis naudotis protingai, jomis nepiktnaudžiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisių, o profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui - profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina pažeidėjo veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartis, „Administracinių teismų praktika Nr.5").

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2007 m. sausio 16 d. sprendimu Nr.1P-14 atsisakė duoti sutikimą tuo pagrindu, jog buvo netinkamai atliktas tarnybinis patikrinimas, o tai vertintina kaip pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo klausimo svarstymas. Pažymėta, kad skundžiamame sprendime nėra nurodytas nei vienas motyvas, galintis sukelti pagrįstų abejonių, kad norima skirti nuobauda yra MD TTT kerštas už R.B. veiklą profesinėje sąjungoje. Atsakovas savo poziciją grindžia Vilniaus teritorinėje muitinėje 2005 m. birželio 30 d. sudarytos kolektyvinės sutarties 35 punkto nuostatomis, numatančiomis, jog prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą, darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis profsąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo, parenkant nuobaudos rūšį. Teismas nurodė, jog Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 5 dalis numato, kad kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į renkamuosius profesinės sąjungos organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Atsižvelgus į tai, kolektyvinės sutarties 35 punkto nuostatos įvertintos sistemiškai su kitais teisės aktais, tarp jų - su Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimu. Teismo konstatavimu, skundžiamo sprendimo motyvus dėl grubių pažeidimų, atliekant tarnybinį patikrinimą, gali patikrinti tik teismas, nagrinėdamas R.B. skundą dėl nuobaudos nepagrįstumo. Dėl atsakovės teiginio, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr.A15-1842/2006 konstatavo, kad kolektyvinės sutarties 35 punktas neprieštarauja nei Statutui, nei kitiems valstybės tarnybos teisinius santykius reglamentuojantiems įstatymams, pasisakyta, kad šioje byloje teisminio nagrinėjimo dalykas buvo kitas, kolektyvinės sutarties 35 punktas buvo įvertintas tik tos bylos nagrinėjimo kontekste, t.y. dėl būtinumo kreiptis į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, o ne tokio sutikimo turinio. Taip pat pažymėta, jog ši nutartis biuletenyje neskelbta, todėl nėra privaloma (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 2 d.). Padaryta išvada, jog atsakovo sprendimas, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą R.B. skirti tarnybinę nuobaudą, neatitinka aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų, todėl yra naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p.).

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Atsakovo manymu, teismas netinkamai išaiškino materialines teisės normas, taikytinas byloje, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas pažymi, jog Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nenustatytos absoliučios taisyklės, taikomos visiems valstybės tarnautojams, tame tarpe ir muitinės pareigūnams. Tačiau Profesinių sąjungų įstatyme taip pat nėra nustatyta, kad krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose profesinių sąjungų teisės turi būti siauresnės. Statuto 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas, o 16 straipsnio 3 dalyje - muitinės pareigūnų teisė dalyvauti profesinių sąjungų veikloje (analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje). Kadangi nei Statutas, nei kiti muitinės pareigūnų statusą reglamentuojantys teisės aktai nenumato garantijų muitinės pareigūnams - profesinių sąjungų nariams, atsakovo manymu, sprendžiant ginčą, taikytini Profesinių sąjungų įstatymas ir kolektyvinė sutartis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1842/2006, 2006 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-822/2006). Atsakovas remiasi Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalimi, pažymėdamas, jog visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 30 d. ir 2000 m. gegužės 8 d. nutarimai). Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 14 d. nutarimą, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, 2005 m. birželio 30 d. kolektyvinės sutarties (b.l.81-90) 35 punktą laikytina, kad šiuo atveju, realizuodamos įstatymo suteiktą teisę, šalys susitarė, jog prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo, parenkant nuobaudos rūšį (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A15-1842-06 konstatavo, kad kolektyvinės sutarties 35 straipsnio nuostata neprieštarauja nei Statutui, nei kitiems valstybės tarnybą reglamentuojantiems teisės aktams). Atsakovo teigimu, kolektyvinės sutarties 35 punktas sukonkretina ir apibrėžia Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies taikymą, jį privalu taikyti ir juo vadovautis, nagrinėjant šį ginčą. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nurodo, susipažinusi su tarnybinio patikrinimo išvada bei surinkta medžiaga, vadovaudamasi kolektyvinės sutarties 35 punkto nuostatomis, atsisakiusi duoti sutikimą tarnybinei nuobaudai skirti. Atsakovo manymu, teismas netinkamai pritaikė Vidaus tarnybos statutą, reglamentuojantį Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities vidaus reikalų statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, o ne tarnybą muitinėje.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas pažymi, jog pagal Statuto 16 straipsnio 3 dalį muitinės pareigūnų profesinėms sąjungoms suteikta teisė pasirašyti kolektyvines sutartis Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis, kiek tai neprieštarauja Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Be to, Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 61 straipsnio 1 dalis numato, kad kolektyvinės sutarties nuostatos negali prieštarauti įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams. Apelianto argumentas, kad kolektyvinės sutarties 35 punktas turi būti besąlygiškai taikomas, pareiškėjo manymu, vertintinas kritiškai. Pareiškėjas remiasi 1971 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 135 „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“, Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1994 m. rugsėjo 26 d., ir nurodo, jog papildomų garantijų suteikimas kolektyvine sutartimi negali prieštarauti galiojantiems įstatymams, iškreipti jų esmės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra, kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose, taip pat, kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose (administracinės bylos Nr. I-1564-17/2005, Nr. I-3375-15/2006, Nr. I-4145-02/2006 ir kt., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. pasitarime aprobuotas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas). Pareiškėjas, remdamasis Statuto 16 straipsnio 3 dalimi, nesutinka su apelianto argumentu, jog išskyrus numatytą pareigūnų teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje, Statutas šio klausimo daugiau nereglamentuoja. Jo manymu, profesinė sąjunga kolektyvine sutartimi nepagrįstai praplėtė savo kompetenciją (Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3375-15/2006). Pažymima, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 15 d. išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A15-1842/06 teisminio nagrinėjimo dalykas nebuvo tapatus, todėl taikyti analogiją šiuo atveju negalima. Be to, 2007 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A8 -256/2007 (tarp tų pačių šalių, dėl analogiško klausimo) konstatuota, jog kolektyvinės sutarties 35 punktu atsakovui suteiktos teisės prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl negalioja. Profesinė sąjunga neturi teisės prisiimti teisingumo vykdymo funkcijos, esant teisės aktų kolizijai, turi būti taikomas vėlesnis teisės aktas (minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta vėliau nei apelianto cituojama), konstitucinio lygybės principo turi būti laikomasi ir sprendžiant pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus, todėl, pareiškėjo manymu, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui yra neteisėtas ir nepagrįstas, juo kliudoma muitinės įstaigai vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas bei užduotis, tinkamai reaguoti į pareigūnų daromus nusižengimus. Pažymima, jog profesinė sąjunga nuobaudos pagrįstumą turėjo tikrinti tik tuo požiūriu, ar nuobaudos skyrimas nėra susijęs su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad Vilniaus teritorinė muitinė, skirdama tarnybinę nuobaudą R.B., siekia su juo susidoroti dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, todėl konstatuotina, jog Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą vyriausiajam inspektoriui R.B., viršijo savo kompetenciją, nepagrįstai apribodama Vilniaus teritorinės muitinės galimybę tinkamai reaguoti į pareigūno elgesį, skatina pareigūnų nebaudžiamumą.

Tretysis suinteresuotas asmuo R.B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti. Jo manymu, teismas netinkamai išaiškino materialines teisės normas, taikytinas byloje, Vilniaus teritorinėje muitinėje 2005 m. birželio 30 d. pasirašyta kolektyvinė sutartis neprieštarauja nei Statutui, nei kitiems valstybės tarnybą reglamentuojantiems teisės aktams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1842-06). Profesinė sąjunga, R.B. teigimu, pagrįstai vadovavosi kolektyvinės sutarties 35 punktu, o teismas byloje netinkamai pritaikė Vidaus tarnybos statutą, nereglamentuojantį tarnybos muitinėje (šis teisės aktas byloje negalėjo būti taikomas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimais pagrįstoje administracinių teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje ir tarnybos teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų atitinkamose normose įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas turi būti suprantamas tik kaip garantija profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Šių įstatymo aiškinimo nuostatų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinė sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3d. ,,Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas“).

Atsakovas savo poziciją grindžia Vilniaus teritorinės muitinės administracijos ir profesinės sąjungos pasirašytos kolektyvinės sutarties 35 punktu, kuriame yra nustatyta, kad išankstinis profesinės sąjungos sutikimas yra reikalingas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį.

Muitinės darbuotojų profesinių sąjungų teisės sudaryti kolektyvines sutartis su darbdaviais realizavimo ir kolektyvinių sutarčių taikymo ribas apibrėžia įstatymas. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (1991 m. lapkričio 21 d. Nr. I-2018 redakcija) 21 straipsnyje ,,Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos“ yra nustatyta:

,,Darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

<...>

Kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į renkamuosius profesinės sąjungos organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse.“

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (2003 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. IX-1635 redakcija) 16 straipsnio 3 dalyje nagrinėjami teisiniai santykiai reglamentuojami taip:

,,Muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. „.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 61 straipsnio 1 dalį kolektyvinėje sutartyje šalys nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas, kurios nėra reglamentuotos įstatymų /.../ arba kurios jiems neprieštarauja ir neblogina darbuotųjų padėties.

Apibendrinant cituotų teisės normų turinį darytina išvada, kad profesinės sąjungos renkamojo organo dalyvavimas skiriant tarnybines nuobaudas profesinių sąjungų renkamųjų organų nariams, kaip papildoma garantija, yra nustatyta įstatymu, įstatymas taip pat apibrėžia ir jos turinį, todėl kitoks šių teisinių santykių reglamentavimas kolektyvinėje sutartyje yra negalimas.

Antra vertus, nagrinėjama kolektyvinės sutarties nuostata profesinei sąjungai yra suteikiama teisė spręsti, ar yra padarytas tarnybinis nusižengimas, vertinti skiriamos nuobaudos faktinį ir teisinį pagrįstumą ir spręsti nuobaudos parinkimo klausimą. Pažymėtina, kad šių klausimų sprendimas galiojančiais įstatymai yra priskirtas ne profesinėms sąjungoms, o kitiems subjektams. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą darbdaviui, nagrinėjamu atveju- statutinės įstaigos vadovui, yra suteikta teisė spręsti tarnybinės (drausminės) atsakomybės klausimus, tarp jų- ar darbuotojas įvykdė nusižengimą, ar yra dėl to kaltas, kokios yra nusižengimo pasekmės, kokia konkreti nuobauda turi būti taikoma ir pan. Šie klausimas yra išsprendžiami priimant įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, o priimtas įsakymas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka darbo (tarnybos) ginčus nagrinėjančioms institucijoms ir teismui. Profesinė sąjunga nėra įstatymų įgaliota spręsti darbdavio kompetencijai priskirtų tarnybinės atsakomybės taikymo klausimų ir nėra darbo ginčus nagrinėti įgaliota institucija. Pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 39 straipsnį tarnybinės nuobaudos paskyrimą per vieną mėnesį galima apskųsti teismui.

Iš nurodytų aplinkybių visumos išplaukia išvada, kad Vilniaus teritorinės muitinės administracijos ir profesinės sąjungos pasirašytos kolektyvinės sutarties 35 punkto nuostatos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Pagal bendrąjį sutartinės teisės principą, įtvirtintą Civilinio kodekso 6.157 straipsnyje, šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Šios taisyklės pažeidimo pasekmės yra įtvirtintos Civilinio kodekso 1.80 straipsnyje- imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Taigi atsakovas savo atsisakymo duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo grįsti Vilniaus teritorinės muitinės administracijos ir profesinės sąjungos pasirašytos kolektyvinės sutarties 35 punkto nuostatomis negali.

Analogiškos išvados yra padarytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A-8-265-2007. Atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A-15-1842-2006, kadangi šioje byloje buvo šalių sudarytos kolektyvinės sutarties 35 punkto nuostatos buvo vertinamos ne profesinių sąjungų renkamojo organo įgaliojimų apimties aspektu, joje buvo sprendžiama, kas laikytina profesinės sąjungos darbuotojų renkamuoju ir atstovaujamuoju organu ir jo nariu.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė nurodytas teismų praktikos nuostatas nagrinėdamas šią bylą ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui yra neteisėtas.

Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasRičardas PiličiauskasSigita Rudėnaitė