Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. T-1297-865/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-13
Bylos Nr.
T-1297-865/2021
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-00016-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1297-865/2021
Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00016-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 59-187 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Švedijos Karalystės Aukščiausiojo teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal Švedijos kontrabandos įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipą (kontrabanda) ir 6 straipsnio 3 pastraipą (narkotinių medžiagų kontrabanda) paskiriant 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi Švedijos Karalystės Aukščiausiojo teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis buvo pripažintas ir bausmę suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir A. J. 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas A. J. suėmime nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. išbūtas laikas.

A. J. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. rugsėjo 19 d., bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 25 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. lapkričio 5 d. – 1 metai 3 mėnesiai 20 dienų. Pusę laisvės atėmimo bausmės atliko 2020 m. gegužės 27 d.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 59-187 nutarė taikyti A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Komisija priėmė tokį sprendimą motyvuodama tuo, kad A. J. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Dalyvavo priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones. Stengėsi mokėti civilinių ieškinių skolas. Nuteistajam suteikta galimybė išvykti trumpalaikėms, dviejų parų išvykoms j namus. Sąlygų nepažeidė. Nuteistasis motyvuotas keistis, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse.

Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. J. nepatvirtinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y., kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

A. J. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygą, nes jis yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kita vertus, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas patvirtinti Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. J., vertina visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju A. J. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno labai sunkaus nusikaltimo (už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimą) padarymą – už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 27 d. Nyneshamno uoste, Nyneshamno savivaldybėje, įvežė į šalį ir muitinės patikrinimui nedeklaravo 19,95 kg narkotinės medžiagos – metamfetamino. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartyje, kuria buvo pripažintas 2018 m. rugsėjo 19 d. Švedijos Karalystės Aukščiausiojo teismo nuosprendis, priimtas A. J. atžvilgiu, už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų, o A. J. skirta bausmė net nesiekia šio BK straipsnio sankcijoje numatytos minimalios bausmės ribos, tačiau siekiant nesunkinti nuteistojo teisinės padėties, suderinus Švedijos Karalystės skirtą bausmę su BK 260 straipsnio 3 dalies nuostatomis, A. J. paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ypatingai svarbu pažymėti tai, kad nuteistasis A. J. praeityje taip pat buvo teistas už dviejų nusikalstamų veikų padarymu – viena iš jų, taip pat susijusi su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kas teismui leidžia spręsti, jog nuteistajam skirta ankstesnė bausmė nuteistojo elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė ir nesustabdė jo nuo tolesnio nusikalstamo elgesio. Pažymėtina, kad nors sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su asmens padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo resocializacijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę.

Iš A. J. asmens bylos matyti, kad šiuo metu tiesioginių sąsajų tarp piknaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis ir jo nusikalstamo elgesio nenustatyta. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nuteistasis nuo 2021 m. liepos 15 d. buvo perkeltas į pusiaukelės namus. Nebaustas drausmine tvarka. Teismas, spręsdamas A. J. lygtinio paleidimo klausimą, taip pat atsižvelgia į socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog A. J. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi juvelyro profesinę kvalifikaciją. Dirbo statybų sektoriuje (duomenys neskelbtini). Taip pat 2015 m. įgijo sporto klubo veiklos organizatoriaus profesinę kvalifikaciją. 2017 m. įgijo aplinkos ir patalpų priežiūros darbuotojo profesinę kvalifikaciją. Nuteistojo teigimu, pagrindinė jo darbinė veikla buvo susijusi su automobilių, kuriuos įsigydavo Vokietijoje, remontu bei pardavimu. Turi automobilių mechaniko, automobilių techninės būklės diagnostikos, automobilių kėbulo dažymo ir poliravimo darbo patirties. 2006 m. įkūrė individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“.Bausmės atlikimo Švedijoje metu nuolat dirbo ir mokėsi švedų kalbos. Harnosand-Saltvik kalėjime mokėsi ir (duomenys neskelbtini). Perkeltas į Kumla kalėjimą mokėsi ir dirbo (duomenys neskelbtini). Išduoti mokslo baigimo sertifikatai, patvirtinantys nuteistojo galimybę ateityje įsidarbinti Švedijos įmonėse. Bausmės atlikimo metu Vilniaus pataisos namuose A. J. Dirba (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis A. J. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones. Šiuo metu nuteistasis pasižymi pakankama motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje, jo elgesys yra disciplinuotas. Nuteistasis taip pat nėra socialiai atsiskyręs, jis palaiko ryšius artimaisiais, turi ilgametę gyvenimo draugę. Paties nuteistojo A. J. teigimu, jo santykiai su artimaisiais tvirti. A. J., būdamas laisvėje, turėtų gyvenamąją vietą, byloje pateikti dokumentai dėl darbdavio sutikimo įdarbinti nuteistąjį lygtinio paleidimo metu. Visos šios aplinkybės vertintinos teigiamai, tačiau iš asmens bylos duomenų matyti, kad minėtos aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo metu, ir tai nebuvo pakankamos sąlygos atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio.

A. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę labai trumpą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. Nuteistasis, asmens bylos duomenimis, nuo 2021 m. liepos 15 d. buvo perkeltas į pusiaukelės namus. Nebaustas drausmine tvarka. Tačiau padarytos nusikalstamos veikos kontekste ypatingai didelę reikšmę turi paties nuteistojo savęs vertinimas. Asmens bylos duomenimis, A. J. būdingas polinkis pervertinti savo sėkmę bei galimybes, nesuvokiant nusikalstamo elgesio pasekmių, įsitraukiant į probleminį bei rizikingą elgesį. Pataisos įstaigos psichologo išvadoje minimos teigiamos A. J. nuostatos nusikalstamo elgesio požiūriu: „tokio pobūdžio elgesys nuteistajam atrodė patrauklus, pasekmių kaina minimali, lyginant su siekiamu rezultatu. Socialiai priimtinu būdu tikslų siekimas A. J. buvo pernelyg sudėtingas, ilgas ir menkas rezultatas.“. Taigi darytina išvada, kad A. J. būdingas polinkis pervertinti savo sėkmę bei galimybes. Be to, iš pateiktos asmens bylos taip pat matyti, kad Antstolių informacinės sistemos duomenimis šiuo metu trys antstoliai administruoja tris A. J. vykdomąsias bylas, kurių bendra civilinio ieškinio skolos suma yra 759 414,49 Eur. Antstolio R. S. rašte nurodyta, kad išieškoma skolos suma iš A. J. yra 978,92 Eur. Nuo 2014-08-22 iki 2021-09-30 yra gauta tik 1,02 Eur. Antstolės R. P. rašte nurodyta, kad išieškoma skolos suma iš A. J. yra 758 483,56 Eur – 2021-10-01 išieškota 274,94 Eur suma, kuri vadovaujantis vykdymo instrukcija, paskirstyta būtinosioms vykdymo išlaidoms padengti. Skolininkui liko sumokėti 758 483,56 Eur skolos. 2021 m. liepos-rugsėjo mėn. iš skolininko gauta 53,99 Eur suma (iš jų 24,99 Eur pervedė Vilniaus pataisos namai, A. J. 15,00 Eur ir trečiasis asmuo 14,00 Eur). Antstolės R. S. nurodė, kad išieškoma skolos suma iš A. J. yra 52,00 Eur. Iš A. J. buvo išskaičiuota ir pervesta išieškotojui 11,03 Eur ir 5,36 Eur. Taigi likusi neatlyginta skolos dalis yra pakankamai didelė. Nuteistasis skolinius įsipareigojimus pradėjo atlyginti pakankamai neseniai, tai rodo A. J. nepakankamas pastangas skolinių įsipareigojimų mažinimui. Šios aplinkybės ypatingai svarbios atsižvelgiant į socialinėje išvadoje nurodytą kriminogeninį veiksnį – nuteistojo lėšų įgijimo bei paskirstymo įgūdžių stoką.

Pažymėtina, kad nuteistojo A. J. išreikštas noras keistis, kaltės pripažinimas, pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, nenutrūkę socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei pastangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau savaime nėra lemiančios sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą. Teismo manymu teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių, manytina, kad A. J. paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką bei jos padarymo aplinkybes, už kurios padarymą buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Teismas sprendžia, kad nuteistasis ir toliau turi būti izoliuotas nuo visuomenės, kadangi nagrinėjamu atveju paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Taigi Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 59-187 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo A. J. nepatvirtinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė