- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-11
- Bylos Nr.
- 1A-184-768/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48042-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- S. V.
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Civilinis ieškovas
- V. S.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov, Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. V. paskirta laisvės apribojimo bausmė 4 mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Iš nuteistojo S. V. buvo priteista V. S. 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. V. 2019 m. lapkričio 11 d., apie 07.15 val., gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš kaimyną V. S., t. y. ne mažiau kaip du kartus rankos kumščiu sudavė V. S. į veidą, šiais savo veiksmais padarė V. S. odos įdrėskimus dešiniame žande, muštinę žaizdą gleivinėje su kraujosruva ir minkštųjų audinių paburkimą viršutinės lūpos kairėje pusėje, kraujosruvą po gleivine apatinės lūpos kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą smakro kairėje pusėje, taip nežymiai sutrikdė V. S. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašo padidinti jam priteistos neturtinės žalos dydį iki 2000 Eur ir nepripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo elgesys. Cituodamas skundžiamą nuosprendį nurodo, jog apie dešimt dienų negalėjo valgyti, nes skaudėjo sužalotas lūpas. Po sužalojimo pablogėjo sveikata: skaudėjo galvą, lūpas, sunku buvo vaikščioti. Yra neįgalus, jį nuolat prižiūri I. L.. Dėl padarytų sužalojimų tyčiniais S. V. veiksmais juto ne tik fizinį skausmą, bet patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės. Jis neišprovokavo S. V. nusikalstamos veikos, teismas be pagrindo rėmėsi melagingais S. V. parodymais.
3. Teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, jo atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. V. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu V. S. nesutinka su nuteistojo atžvilgiu pripažinta jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei su priteistos neturtinės žalos dydžiu.
6. Priešingai nei skunde nurodo nukentėjusysis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Kaip teisingai pažymėjo teismas skundžiamame nuosprendyje, teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos aplinkybės turinio, atskleisto pirmiau, nepaneigia apeliaciniame skunde pateiktas kitoks nukentėjusiojo aplinkybių vertinimas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis S. V. nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu teigė, jog nukentėjusysis V. S. kaltinime nurodytu metu pradėjo mėtyti akmenis į nuteistąjį bei pataikė jam į petį. Tokio elgesio išprovokuotas - panaudojo fizinį smurtą V. S. atžvilgiu. Be kita ko, teisėjų kolegija įvertinusi nuteistojo pateiktą vaizdo įrašą, kuriame iš esmės užfiksuotos analogiškos kaltinime nurodytos aplinkybės, negali nesutikti su pirmosios instancijos išvada, jog nukentėjusiojo elgesys provokuojantis. Tai, jog vaizdo įrašas darytas ne kaltinime nurodytu metu nepaneigia šių išvadų ir nukentėjusįjį charakterizuojančių aplinkybių. Todėl jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų šias nuteistojo nurodytas aplinkybes, nei apeliaciniame skunde, nei kitoje bylos medžiagoje nėra.
7. Tačiau atkreiptinas dėmesys į byloje esančius prieštaraingus medicinius išrašus bei nuteistojo paaiškinimus dėl peties sužalojimo fakto į kuriuos pirmos instancijos teismas įsigilino nepakankamai, juos pernelyg sureikšmino bei padarė neteisingas išvadas vertinant ir nustatant neturtinės žalos dydį. Iš įtariamojo apsklauso protokolo (b.l. 85) matyti, kad nukentėjusiojo mėtyti akmenys jam pataikė į ranką ir krūtinę. Skausmo dėl to nejuto, labiau buvo įpykęs dėl nederamo kaimyno elgesio; vėliau skaudėjo, tačiau dėl šio skausmo nei į policiją, nei į gydytojus nesikreipė (b.l. 103); 2020-01-07 medicinos dokumentų išraše/siuntime, pateiktame pirmos instancijos teismui (b.l. 168), nurodyta, kad S. V. siunčiamas BMR laboratporijai dešinio peties sąnario ištyrimui, skundžiasi trauma, patirta prieš du mėnesius, kuomet kaimynas metė akmenį ir pataikė į petį; apeliacinės instancijos teismui pateiktoje epikrizėje iš medicininių dokumentų (b.l. 210) nurodyta, kad S. V. buvo gydytas 2020-09-14 – 2020-10-01 dėl “Sukamojo varžčio” sindromo. Ligos anamnezėje nurodyta skirtingai nei pirmos instancijos teismui pateiktoje pažymoje, kad atvykęs paciantas skundėsi dešiniojo peties skausmu dėl prieš daug metų patirtos traumos. Taigi visi šie duomenys leidžia abejoti tuo, kad tarp nukentėjusiojo atliktų veiksmų - į nuteistąjį mesto akmens ir medicininiuose dokumentuose aprašomo sužalojimo, yra priežastinis ryšys. Tuo pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis nepagrįstai siekė pateikti teismui save kaip daug labiau nukentėjusį asmenį nei buvo iš tiesų ir tokiu būdu jis siekė sumenkinti bei pateisinti savo veiksmus ir sumažinti atsakomybės laipsnį.
8. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka ir su priteistos neturtinės žalos dydžiu – prašo ją padidinti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. S. prašė priteisti 2000 Eur neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam išorinių sužalojimo reiškinių nelikę, kreipęsis į medikus sudėtingi gydymo metodai jam taikyti nebuvo - gydytojas rekomendavo ant sužalotos vietos tik dėti ramunėlių arbatos kompresus, dėl vidinių dvasinių išgyvenimų nukentėjusysis į specialistus nesikreipė, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis nors ir dirba, tačiau jo pajamos nėra didelės bei, kad nuteistojo neteisėtą elgesį išprovokavo pats nukentėjusysis, civilinį ieškinį patenkino iš dalies, t. y., iš nuteistojo S. V. priteisė 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija vertindama šios nutarties 7 dalyje išdėstytus ir kitus duomenis konstatuoja, kad apylinkės teismas nevisapusiškai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, nepakankamai atsižvelgė į BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, neteisingai įvertino įtvirtintus įstatyme, t. y., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
9. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
10. Baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog nuteistojo S. V. veiksmais padaryta žala vienam svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių – žmogaus sveikatai. Nukentėjusiajam V. S. buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Nors prieš nukentėjusįjį nusikalstama veika netruko ilgai, tačiau jam buvo suduoti ne mažiau kaip du smūgiai (nukentėjusysis teigė, kad keturi), todėl teisėjų kolegijai abejonių, jog nuteistojo veiksmai nukentėjusiajam sukėlė neigiamas emocijas, psichologinius išgyvenimus, dvasinį skausmą, nekyla. Nors pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, nurodė, jog nukentėjusiajam V. S. jokių išorinių sužalojimų nelikę, jokie sudėtingi gydymo metodai jam nebuvo taikyti, tačiau pabrėžtina, jog nuteistojo nukentėjusiajam į veidą buvo suduoti mažiausiai du smūgiai, t. y., į vizualiai matomą kūno sritį, kas akivaizdžiai sukėlė V. S. nepatogumų tiek pačiam, tiek bendraujant su kitais asmenimis. Specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai - odos įdrėskimai dešiniame žande, muštinė žaizda gleivinėje su kraujosruva ir minkštųjų audinių paburkimas viršutinės lūpos kairėje pusėje, kraujosruva po gleivine apatinės lūpos kairėje pusėje, poodinė kraujosruva smakro kairėje pusėje tik patvirtina, jog nuteistojo naudotas fizinis smurtas buvo ganėtinai intensyvus. Dėl šių sužalojimų – galvos ir žandikaulio skausmo, nukentėjusysis dar tą pačią dieną kreipėsi į medikus, o tai neabejotinai patvirtina faktą, kad suduoti smūgiai buvo stiprūs, sukėlę ne trumpalaikį fizinį skausmą. Be to, nukentėjusysis yra garbingo – 75 metų amžiaus, turintis psichinę negalią, kuo nuteistasis galėjo įsitikinti dėl pastovių tarpusavyje vykstančių konfliktų. Tokie asmenys paprastai yra žymiai jautresni ir daug stipriau išgyvena tiek patirtą fizinį skausmą, tiek su tuo susijusius dvasinius išgyvenimus. Svarbu ir tai, kad teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja nuo 150 eurų iki 1500 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016; 2K-393-489/2017). Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam V. S. iš nuteistojo S. V. priteistas minimalus 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas užtikrina protingo balanso tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Šiuo nagrinėjamu atveju neturtinė žala nėra tokia nežymi, kad būtų galima skirti minimaliai teismų praktiką atitinkantį dydį.
11. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. gruodžio 1 d. patikslintoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad advokatė L. Blinkevičienė teikė antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. S., todėl prašoma priteisti 298,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegija įvertinusi nuteistojo S. V. turtinę padėtį, t. y., nedideles jo pajamas, bei tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo skundą, nusprendžia šių išlaidų neišieškoti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį pakeisti:
Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. S. iš nuteistojo S. V. priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 400 (keturių šimtų) Eur.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.