Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo A. Ž. (toliau – A. Ž.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015 m. vasario 11 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž., gim. 1972-04-09, 2011 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., ir, vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., nuteistas laisvės atėmimo bausme 5 metams.

2011 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2011 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendis buvo pakeistas: vadovaujantis LR BK 27 str. 2 d. 3 p., nuteistasis pripažintas pavojingu recidyvistu ir jam paskirta galutinė 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2010 m. liepos 30 d., bausmės pabaiga – 2015 m. liepos 30 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. vasario 11 d. priėmė nutarimą lygtinai paleisti nuteistąjį A. Ž. iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 5 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės, per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti alkoholio; tęsti dalyvavimą anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje.

2015 m. kovo 25 d. nutarimu Alytaus rajono apylinkės teismas atsisakė patvirtinti 2015 m. vasario 11 d. Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Ž. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudimų vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Aptartų duomenų bei skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos kontekste, įvertinus aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, nepaisant to, kad A. Ž. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, tačiau, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei jo korekcijos pokyčius po pirmojo svarstymo dėl lygtinio paleidimo, įvertinus kitas lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad A. Ž. įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programą, pataisos (ugdymo) programą ir nuteistųjų integracijos į visuomenę programą. Nuo 2014 m. gegužės 20 d. nuteistasis yra priskirtas lengvajai grupei bei įtrauktas į nemokamus darbus, skatinančius pastarojo įgūdžių, naudingų visuomenei bei jam pačiam, vystymąsi. Be to, jis 2014 m. balandžio, vėliau ir liepos mėnesį, dalyvavo projekte „Mano kelias 2“, lanko „Meno kūrybos“ būrelį, 2013-2014 m. mokėsi ir baigė baldžiaus mokymo programą, o 2014 m. dalyvavo ir elgesio korekcijos programoje. Be to, A. Ž., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, 2013 m. sausio 16 d. kreipėsi dėl įdarbinimo į Valstybės įmonę prie Alytaus pataisos namų, tačiau įdarbintas nebuvo. Nepaisant to, remiantis socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis turi teigiamą darbinę motyvaciją ir yra motyvuotas dirbti. Vertinant nuteistojo socialinius ryšius, galinčius sulaikyti pastarąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo, pastebėtina, kad ji palaiko ryšius su savo mama bei tėvu, broliais, seserimis, krikšto dukra bei krikšto motina, rašo jiems laiškus, bendrauja telefonu.

Akivaizdu ir neginčytina, dėl ko pritartina ir nuteistojo skundo argumentams, kad aukščiau aptartos aplinkybės jį charakterizuoja labiau teigiamai, rodo jo norą pasitaisyti bei atskleidžia tam tikrus jo elgesio korekcijos požymius. Tačiau, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, šios, iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, turi būti vertinamos kompleksiškai kitų skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visumoje, vertinant ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantis nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ne mažiau nei aukščiau aptartos aplinkybės, nuteistojo asmenybę atspindi ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumo laipsnis, jų įvykdymo aplinkybės, tikslai bei motyvai.

Šių duomenų kontekste vertinant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad ankščiau A. Ž. buvo teistas tris kartus, tame tarpe ir už labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, padarymą. Nors nuteistasis savo skunde teigia, jog tokio nusikaltimo jis 1961 m. negalėjo padaryti, nes dar nebuvo gimęs, tačiau pažymėtina, kad iš skundžiamos nutarties bei bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju nutartyje paminėta ne teistumo laikas, o baudžiamasis įstatymas, pagal kurį jis buvo teistas už minimą veiką. Nuteistojo atžvilgiu praeityje jau buvo taikytas tiek lygtinio paleidimo, tiek bausmės vykdymo atidėjimo institutai, tačiau jis ir vėl nusikalto, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. Ž. nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, o anksčiau taikytos nuteistojo padėtį lengvinančios priemonės nebuvo efektyvios. Nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio, esant žemiems savanaudiškiems veikos padarymo motyvams, kas neabejotinai didina padarytų nusikaltimų ir paties nuteistojo pavojingumą visuomenei, dėl ko A. Ž. ir buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Nepaisant to, kad šios aplinkybės buvo įvertintos teismo, skiriant A. Ž. bausmę, tačiau jų reikšmė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ne mažiau svarbi. Be to, remiantis 2015 m. vasario 3 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. Ž. savo kaltės jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme nepripažįsta, ją neigė tiek apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikdamas apeliacinį skundą. Tuo tarpu sutinkamai su Alytaus pataisos namų Psichologinės tarnybos 2015 m. sausio 20 d. išvada, stebimas nuteistojo polinkis į rizikingą elgesį, atsakomybės jausmo stoka bei netinkamo elgesio minimalizavimas – nuteistasis teigia, kad nusikaltimo nedarė, viskas vyko abipusiu sutikimu. Tokia psichologinė išvada, t. y. ta aplinkybė, jog nuteistasis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta, suponuoja pagrindą spręsti, jog nuteistasis nesmerkia savo nusikalstamų veiksmų, nevertina kritiškai tų pasekmių, kurias savo kaltais veiksmais sukėlė, nesigaili dėl padaryto. Tokiu būdu, darytina pagrįsta išvada, kad A. Ž. dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip ypatingai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius. Savo kaltės nepripažinimas, kai asmuo nuteistas už du sunkius tyčinius nusikaltimus prieš asmenį, leidžia manyti, jog nuteistasis laiko save teisiu, nesuvokia savo padarytų veikų pavojingumo visuomenei, taigi tuo pačiu išlieka pavojus, jog būdamas laivėje asmuo gali kartoti savo priešingą teisei, pavojingą elgesį.

Šią išvadą sustiprina tai, kad A. Ž. ir bausmės atlikimo metu nesugebėjo laikytis nustatytos tvarkos – jis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, atsisakydamas gyventi paskirtame būryje, už ką jam buvo paskirta drausminė nuobauda ir, nors ji šiuo metu nebegalioja ir po jos paskyrimo nuteistasis buvo tik skatinamas, tačiau ši aplinkybė, priešingai, nei teigiama nuteistojo skunde, vertinant ją kitų nuteistąjį charakterizuojančių savybių kontekste, rodo, jog A. Ž. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir nepasižymėjo tokiomis išskirtinėmis savybėmis, kurios leistų pagrįstai manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu – jam skiriami skatinimai, tik patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Sprendžiant A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu paminėti ir tai, kad, nors jis ir palaiko tvirtus socialinius ryšius su savo artimaisiais, kurie neabejotinai galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnių teisės pažeidimų ir turėti teigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, tačiau, minimos aplinkybės nesustabdė nuteistojo nuo sunkių nusikalstamų veikų įvykdymo. Šių argumentų kontekste akcentuotina ir tai, kad Alytaus pataisos namų Psichologinės tarnybos išvados duomenimis, nuteistasis yra išsiskyręs su savo pirmąja žmona, jis, siekdamas naujų pojūčių, rizikavo savo tarpasmeninių santykių kaina, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog šiuo atveju nuteistojo socialinių santykių palaikymas su mama, tėvu, seserimis bei broliais sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Be to, remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, A. Ž. vardu pataisos namuose gauta vykdomųjų raštų, kurių bendra suma siekia 23147,22 litus, iš jų teismo nuosprendžiu nukentėjusiai nuo neteisėtų smurtinių nuteistojo veiksmų priteistas 20000 litų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, tačiau šių savo finansinių įsipareigojimų nuteistasis nevykdo, nors į savo asmeninę sąskaitą laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu ir gaudavo piniginių lėšų. Toks bausmę atliekančio asmens elgesys, atsižvelgiant į jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, bei jų sukeltas pasekmes, atskleidžia cinišką nuteistojo požiūrį į savo neteisėtų veiksmų padarinius, o įvertinus dar ir tai, kad A. Ž. vis dar nėra atlyginęs tokios didelės žalos dalies nukentėjusiajai, spręstina, kad tai vėlgi gali turėti įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui.

Šių aplinkybių visumoje ne mažiau svarbu įvertinti ir nuteistojo asmenines charakterio savybes. A. Ž. teigimu, nuo 2003 metų alkoholio jis nevartoja, neigia alkoholio priklausomybę ir šios problemos nesureikšmina, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už nusikaltimus, kuriuos įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas teismo sprendimu, turėjo įtakos jo nusikalstamumui, toks nuteistojo požiūris į alkoholio vartojimą bei šios problemos sumenkinimas neabejotinai neigiamai charakterizuoja A. Ž.. Analogiška išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistajam būdingas impulsyvus, agresyvus elgesys (du iš nusikaltimų, už kuriuos jis yra teistas, yra smurtiniai), jis ne visada sugeba suvaldyti savo emocijas, ypač pavartojus alkoholio, problemas vėlgi atpažįsta ne visas. Be to, A. Ž. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OAys sistemą atitinka 61 balą, kas prilyginama vidutinei rizikai, o įvertinus tai, kad nuteistasis dėl lygtinio paleidimo svarstomas antrą kartą, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nesikeičia, rodo, kad nuteistasis deda nepakankamai pastangų į savo elgesio korekciją. Išskiriami ir pastarojo kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, emocinė gerovė bei mąstymas ir elgesys, kas, atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, leidžia pagrįstai abejoti pakankama nuteistojo korekcija bausmės atlikimo metu ir pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistojo atžvilgiu.

Tokiu būdu, visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą įvertinus kompleksiškai, ypatingai teigiamų pokyčių nuteistojo elgesyje aukštesnysis teismas neįžvelgia. Atsižvelgiant į A. Ž. elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, visuomenės interesus bei bausmės paskirtį, pagrįstai manytina, jog pritaikius A. Ž. lygtinį paleidimą šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, gali likti neįgyvendinti LR BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingą veiką ir tai neabejotinai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų ateityje, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.