Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. atstovo (duomenys neskelbtini) M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, 2022 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 6 dalimi, 420 straipsnio 2 dalimi, paskyrė D. B. administracinę nuobaudą – 500 Eur baudą – bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą – 18 mėnesių.

1.1. Bauda paskirta D. B. dėl to, kad jis 2022 m. kovo 1 d. 19.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, keitė važiavimo kryptį ir neįsitikino, kad tai bus saugu, taip sukeldamas pavojingą situaciją, t. y. privertė gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi, važiavusį kitos transporto priemonės vairuotoją keisti važiavimo kryptį ir greitį bei stabdyti, padidinęs greitį važiavo per sankryžas (nemažiau kaip dvi), degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Artėjant policijos automobiliui su skiriamaisiais ženklais bei įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei garsiniu signalu, nesustojo, o padidino greitį. Sankryžose važiuodamas keitė eismo juostas, taip kitus automobilius priversdamas keisti važiavimo kryptį, t. y. padarė pavojų eismo saugumui ar kitų žmonių saugumui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl chuliganiškų paskatų. Tokiais veiksmais buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 5, 12, 18 ir 73.11 punktai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) G. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutartį palikti galioti nepakeistą, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. atstovo (duomenys neskelbtini) M. K. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. atstovo (duomenys neskelbtini) M. K. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutartis paliktina galioti nepakeista. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmens atstovas apeliaciniame skunde kelia D. B. nubaudimo pagrįstumo klausimą, kadangi, apelianto vertinimu, jo veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėčių požymių visumos. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar D. B. galėjo būti pripažintas kaltu, tyčia chuliganiškai vairavęs automobilį ir nesustojęs, kai jį vijosi policijos pareigūnų automobilis su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo D. B. administracinio nusižengimo bylą, nepažeidė aptartų ANK nuostatų, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.

8. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad D. B. administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 6 dalį. ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. ANK 417 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog Transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais arba jų lydimų transporto priemonių nepraleidimas, nesustojimas, kai to reikalaujama pagal taisykles, ar kitoks kliudymas jų eismui užtraukia baudą vairuotojams nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

9.1. Institucijos nutarime nurodyti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) punktai, kuriuos pažeidė pareiškėjas – 5 punktas (Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis), 12 punktas (Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms.), 18 punktas (Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.) ir 73.11 punktas (Šviesoforų signalai turi šias reikšmes: <...> raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juoda (juodos) rodyklė (rodyklės), jis draudžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis) ir informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam rodyklės (rodyklių) formos signalui; <...>).

9.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog D. B. privertė gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi, važiavusį kitos transporto priemonės vairuotoją keisti važiavimo kryptį ir greitį bei stabdyti, padidinęs greitį važiavo per sankryžas (nemažiau kaip dvi), degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Artėjant policijos automobiliui su skiriamaisiais ženklais bei įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei garsiniu signalu, nesustojo, o padidino greitį. Be to, sankryžose važiuodamas keitė eismo juostas, taip kitus automobilius priversdamas keisti važiavimo kryptį. Teismo posėdžio metu D. B. parodė, kad su jam surašytu nutarimu nesutinka, nes 2022 m. kovo 1 d. nurodytu maršrutu nevažiavo, mano, kad policijos pareigūnai suklydo. D. B. patvirtino, kad vairavo nutarime nurodytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris priklauso jo (duomenys neskelbtini). Tą dieną pasiėmė (duomenys neskelbtini) nuo stotelės ir važiavo pas jį į namus (duomenys neskelbtini), vėliau pritrūko cigarečių ir važiavo jų nusipirkti. Taigi matyti, kad D. B. neneigia jog vairavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neigia, jog minėtą automobilį vairavo chuliganiškai ir buvo persekiojamas policijos pareigūnų, kadangi nutarime nurodomu laiku nevažiavo nurodytu maršrutu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, kad nėra užfiksuotas persekioto automobilio D. B. pareiškėjo kaltę.

9.3. Visų pirma, yra būtina aptarti kintančius ir nenuoseklius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. parodymus. Nesuprantamas yra apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog vienintelė teisinga D. B. pasakyta aplinkybė yra ta, kad automobilį jis pastatė prieš pusantros valandos. Tokio teiginio skundžiamoje nutartyje nėra, nes pirmosios instancijos teismas, priešingai, konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo ką tik sustabdytas. Administracinio nusižengimo protokolo grafoje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ yra nurodyta, jog D. B. paaiškino, kad „su pažeidimu nesutinku, nurodytą automobilį pastačiau ir nebevairavau (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 9), t. y. pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo pirminiuose parodymuose buvo nurodęs, kad jo transporto priemonė nejudėjo 1,5 valandos. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, D. B. nurodė, kad su padarytais pažeidimais, kuriais yra kaltinamas, nesutinka, taip pat nurodė, kad jo (duomenys neskelbtini) vardu registruotu automobiliu naudojasi tik jis, automobilio 2022 m. kovo 1 d. nusižengimo fiksavimo metu nebuvo davęs, o pats automobiliu naudojosi tik prieš pusantros valandos iki atvykstant policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 5), t. y. vėlgi būtent pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad automobilis iki administracinio nusižengimo užfiksavimo stovėjo vietoje 1,5 valandos, be to, apskritai neneigia, kad šią transporto priemonę vairuoja tik jis. Skunde pirmosios instancijos teismui tvirtinama, jog minėtą dieną D. B. važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ne policijos pareigūnų nurodytu maršrutu, 19 val. jis buvo svečiuose pas (duomenys neskelbtini) E. P., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o pasibaigus cigaretėms, nuvažiavo jų nusipirkti (t. 1, b. l. 4). Taigi matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne tik turėjo galimybę, bet ir teikė paaiškinimus apie galimai savo padarytą administracinį nusižengimą viso proceso metu, tačiau tie jo paaiškinimai nuolat kito ir iš esmės, negana to, jis, tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog buvo išvykęs nusipirkti cigarečių pažeidimo vertinimui aktualiu laikotarpiu, nors anksčiau apie tai net nebuvo užsiminęs ir teigė, kad iki policijos pareigūnų atvykimo jo transporto priemonė stovėjo vietoje 1,5 valandos. Įvertinus tokią D. B. parodymų kaitą ir jo procesinę padėtį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė versija, derinama prie bylos medžiagoje esančių duomenų, siekiant sušvelninti gresiančią atsakomybę ar visai jos išvengti.

10. Nutarime nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas (duomenys neskelbtini) spalvos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ persekiojimas. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vairuodamas (duomenys neskelbtini) spalvos transporto priemonę, kelyje staiga pakeitė kryptį, užlindo prieš pareigūnų automobilį ir dideliu greičiu nuvažiavo į priekį. Policijos automobiliui su įjungtais švyturėliais bei garsiniu signalu artėjant, nesustojo, o padidinęs greitį, nuvažiavo, pavojingai manevruodamas per eismo juostas, taip priversdamas kitus eismo dalyvius keisti važiavimo kryptį, sukeldamas pavojų eismo saugumui. Pareigūnai iš karto ėmėsi veiksmų nutraukti pavojingus vairuotojo veiksmus, tačiau automobilis trumpam dingo iš jų akiračio ir netrukus buvo surastas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše užfiksuota, jog pareigūnai iš karto atpažįsta automobilį, kadangi vienas iš pareigūnų iš karto, pamatęs automobilį, įvardino valstybinio numerio skaičius, kuriuos buvo įsidėmėjęs (t. 1, b. l. 17).

10.1. Pažymėtina, jog bylos medžiagoje nesama jokių duomenų, kurie leistų abejoti policijos pareigūnų parodymų teisingumu ir tikslumu, administracinį nusižengimą užfiksavo ir matė ne civiliai piliečiai, o policijos pareigūnai, nesama duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad šie pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigti ar siektų dėl asmeninių priežasčių diskredituoti administracinėn atsakomybėn traukiamą D. B., jam pakenkti ar jį apšmeižti. Policijos pareigūnai, užfiksuodami ir tirdami administracinį nusižengimą, tik atliko savo tarnybines pareigūnas, nesama pagrindo netikėti, kad jie galėjo įsidėmėti persekiojamo automobilio markę (modelį) ir jo valstybinio numerio skaičius, o atsakymas į klausimą, kodėl policijos pareigūnai nepranešė apie persekiojamą automobilį, būtų tik hipotetinio ir svarstomojo pobūdžio – policijos pareigūnai turėjo užduotį pirmiausia užkardyti neteisėtus veiksmus, o pranešimas ir informavimas tik apie dalį valstybinio numerio (tik apie jo skaičius), nebūtų padėjęs to padaryti operatyviau. Vien ta aplinkybė, kad policijos pareigūnų A. G. (t. 1, b. l. 11) ir D. L. (t. 1, b. l. 12-13) tarnybiniai pranešimai sutampa, neįrodo policijos pareigūnų tendencingumo ar tuo labiau siekio teikti tikrovės neatitinkančią informaciją, priešingai, tai rodo, kad policijos pareigūnai taip pat įsidėmėjo įvykio aplinkybes ir analogiškai vertino situaciją.

10.2. Byloje pateikti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenys patvirtina, kad „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilių, kurių valstybiniai numeriai yra su skaičių kombinacija (duomenys neskelbtini), yra trys, jų spalva yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44, 45). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui kyla klausimas, kodėl pareigūnų pateiktoje užklausoje VĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra nurodytas būtent „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 48), todėl pažymėtina, kad, visų pirma, užklausoje policijos pareigūnai suvedė tokį transporto priemonės modelį, kokį prisiminė, t. y. tokį modelį, kurio transporto priemonę persekiojo įvykio metu. Nesama pagrindo abejoti pareigūnų tvirtinimu, kadangi nenustatytos aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad policijos pareigūnai negalėjo įsidėmėti ar net įžvelgti persekiojamos transporto priemonės modelio. Atkreiptinas dėmesys, jog pats atstovas skunde neteisingai nurodo transporto priemonės modelį „(duomenys neskelbtini)“. Be to, 2022 m. rugpjūčio 29 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2022 m. kovo 1 d. 19.30-20.00 val. maršrutu (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo persekiojamas vienintelis „(duomenys neskelbtini)“ markės (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis. Persekiojimo metu kitų važiuojančių „(duomenys neskelbtini)“ markės, (duomenys neskelbtini) spalvos, automobilių nebuvo.

10.3. Būtina pažymėti, kad D. B. atstovas apeliaciniame skunde bando manipuliuoti surinktais duomenimis, iškreipdamas jų reikšmę ir vertindamas juos D. B. naudai. Atstovas pateikė VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodoma, kad iki 2022 m. kovo 14 d. buvo įregistruota 920 „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) spalvos (duomenys neskelbtini) automobilių (t. 1, b. l. 72). Nustatyto fakto teismas neginčija, tačiau pažymi, kad savo užklausoje policijos pareigūnai nurodo tikslesnius duomenis apie transporto priemonę, nes šie duomenys jiems buvo žinomi, todėl savaime suprantama, kad iš minėtų 920 transporto priemonių buvo atrinktas ženkliai mažesnis skaičius būtent pagal tikslius ir konkrečius duomenimis apie transporto priemonę, kurią vairavo pareigūnų įvykio metu persekiotas asmuo. Pabrėžtina, jog nė vienas įrodymas teismui iš anksto neturi pirminės galios ir visi jie turi būti vertinami vienodai. Nors iš bylos medžiagoje esančiuose vaizdo įrašuose nematyti persekiotos transporto priemonės valstybinio numerio, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų – policijos pareigūnų D. L. ir A. G. parodymais, kad jie įsidėmėjo persekiotos transporto priemonės valstybinio numerio skaičius ir modelį bei markę, tuo labiau, kad juos patvirtina bylos medžiagoje esantys duomenys. Iš pirmame diske esančio vaizdo įrašo (pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“) matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 1 d. 19:42:32 val. atvažiavo (duomenys neskelbtini) transporto priemonė, iš kurios skubėdamas išlipo jaunuolis, o 19:46:32 val. atvažiavo policijos pareigūnų tarnybinė mašina, iš kurios išlipę pareigūnai šalia stovėjusią, prieš kelias minutes atvažiavusią transporto priemonę, matyti, jog identifikavo kaip jų persekiotą, kurios vairuotojas chuliganiškai vairavo. Kaip nurodė patys policijos pareigūnai, kai privažiavo prie automobilio, nustatė, jog tai tas pats jų persekiotas automobilis, iš numerio, markės ir techninių parametrų, t. y. matėsi, kad automobilis ką tik atvažiavęs ir buvo važiavęs dideliu greičiu.

11. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad būtent D. B. 2022 m. kovo 1 d. 19.30 val., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarė pavojų eismo saugumui ar kitų žmonių saugumui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl chuliganiškų paskatų bei nepakluso pareigūnų persekiojamas su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais sustabdyti transporto priemonę. Sutiktina taip pat ir su kritišku liudytojo E. P. parodymų vertinimu, kadangi jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (duomenys neskelbtini), be to, jo parodymai nei patvirtina, nei paneigia institucijos nutarime nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju policijos pareigūnai pagrįstai padarė išvadą, kad toks D. B. vairavimo būdas, pažeidęs net keturis Kelių eismo taisyklių punktus, laikytinas įvykdytu dėl chuliganiškų paskatų. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas KET pažeidimus padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui kelyje, visiems kitiems eismo dalyviams nurodytame kelio ruože laikantis Kelių eismo taisyklių. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apskritai nėra keliamas ginčo klausimas, ar kaltinime nurodyti veiksmai yra laikytini chuliganišku vairavo, nes tvirtinama, kad tiesiog D. B. nurodytų veiksmų neatliko, taip pat nekeliamas klausimas dėl paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo ir tinkamo individualizavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nebepasisako.

12. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir pagrįstai pripažino D. B. nubaudimą teisingu, o jam paskirtas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę proporcingomis, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. atstovo (duomenys neskelbtini) M. K. apeliacinio skundo ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.