Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2026-01-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-28-1082/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-21
Bylos Nr.
eII-28-1082/2026
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00292-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Pažeidėjas
L. A. J.
Advokatai
Mykolas Alekna
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. eII-28-1082/2026
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00292-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9.2; 21.8.1; 21.9.4; 21.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. sausio 21 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Donatai Švelpaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam L. A. J., jo atstovui advokato padėjėjui Mykolui Aleknai,

nedalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. A. J. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Institucijos 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimu L. A. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį 850 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 19 mėnesių už tai, kad jis 2025 m. spalio 12 d. 22 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 525 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas specialios teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti atimta. Nusižengimą padarė pakartotinai po to, kai 2025 m. spalio 10 d. buvo paskirta administracinė nuobauda už veiką, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones. Skunde nurodo, kad administracinę bylą nagrinėjęs pareigūnas netiksliai įvertino administracinio nusižengimo aplinkybes, pareiškėjo kaltę, asmenybę ir realias situacijos aplinkybes, dėl kurių jis vairavo transporto priemonę. Pareiškėjas teigia, kad dėl nutarime pateiktos neaiškios ir klaidinančios informacijos jis nesuprato, nuo kada pradedamas skaičiuoti specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminas, todėl pagrįstai manė, jog 2025 m. spalio 12 d. dar turėjo teisę vairuoti automobilį, nes paskirta bauda nebuvo sumokėta ir nutarimo vykdymas dar nebuvo pradėtas. Nutarime nebuvo aiškiai nurodyta, nuo kada taikoma teisės vairuoti atėmimo priemonė, todėl pareiškėjas, nebūdamas teisininkas, buvo suklaidintas ir už tą pačią situaciją faktiškai nubaustas antrą kartą, netekdamas teisės vairuoti iš viso 19 mėnesių. Skunde pažymima, kad Pareiškėjas dirba individualiai automobilių mechaniku, o vairavimo teisė yra būtina kasdienėms darbo funkcijoms atlikti, todėl ilgam laikotarpiui atimta teisė vairuoti daro neproporcingai didelę ekonominę žalą ir riboja galimybę užsidirbti pragyvenimui. Taip pat nurodoma, kad Pareiškėjas privalo nuolat rūpintis sunkiai sergančia mama, gyvenančia kitame rajone, ir be vairavimo teisės negali užtikrinti būtinos jos priežiūros. Skunde pabrėžiama, kad pažeidimas buvo padarytas ne tyčia, administracinėje byloje nenustatyta sunkinančių aplinkybių, o taikoma administracinio poveikio priemonė neatitinka teisingumo ir protingumo principų bei yra perteklinė siekiant administracinės atsakomybės tikslų.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo skundą nesutinka su juo, mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, o skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Pabrėžiama, jog Pareiškėjas padarė pavojingą administracinį nusižengimą, už kurio įvykdymą įstatymo leidėjas numatė griežtą administracinę atsakomybę. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau ne pirmą kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. Paskutinių penkerių metų laikotarpiu, neįskaitant aptariamo administracinio nusižengimo, buvo nubaustas du kartus. Tuo tarpu, per paminėtą laikotarpį už įvairius KET pažeidimus L. A. J. iš viso net 15 kartų skirtos administracinės nuobaudos. Tai neigiamai charakterizuoja asmenį bei rodo, kad pastarojo piliečio vykdomi KET pažeidimai nėra atsitiktiniai. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Pareiškėjui anksčiau ne kartą taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, todėl nėra tikėtina, jog L. A. J. iš tiesų nežinojo, nuo kada įsigalioja priimtas nutarimas skirti baudą ar administracinio poveikio priemonę.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, tačiau papildomai nurodė, kad buvo suklaidintas ir iki galo tinkamai neinformuotas apie administracinio poveikio priemonės vykdymo procesą, be to, patikrinus AB „Regitra“ nerodė, kad teisės negalioja. Pareiškėjo atstovas posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu Pareiškėjas turėjo teisę vairuoti, jo veiksmuose nėra tyčios, taip pat nėra ir nusižengimo sudėties, todėl prašė naikinti skundžiamą nutarimą.

Skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Iš skundo turinio ir Pareiškėjo bei jo atstovo posėdžio metu išsakytų prašymų matyti, kad keliami alternatyvūs reikalavimai. Prašoma panaikinti skundžiamą Institucijos 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimą arba jį pakeisti, panaikinant Pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę – visiškai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teismas gi, atsižvelgdamas į Pareiškėjo skundo bei jo pačio teisme išsakytus argumentus, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad Pareiškėjas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį nubaustas pagrįstai, jo kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis. Teismo nuomone, nei Pareiškėjo skunde, nei jo paaiškinimuose teisme nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti skundą ir naikinti ar keisti ginčijamą Institucijos nutarimą. Pareiškėjas pateikia subjektyvias aplinkybes ir jam palankiai dėstomus samprotavimus, kurie, teismo manymu, Institucijos nutarimu konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai - išvados dėl Pareiškėjo kaltės nekeičia. Priešingai Pareiškėjo nuomonei, visų aplinkybių vertinimas byloje esančių įrodymų visumos kontekste patvirtina Pareiškėją atlikus administraciniame kaltinime nurodytus jam inkriminuotus veiksmus.

Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuoto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo 800 iki 1 000 eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Taigi, už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu.

Kaip seka iš posėdžio metu išsakytos Pareiškėjo ir jo atstovo pozicijos, šiuo atveju yra nesutinkama su Pareiškėjo nubaudimu pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, įvykio aplinkybes aiškina save teisindamas, t. y. nurodo, jog jis nežinojo, kad įsiteisėjus nutarimui pradeda galioti administracinio poveikio priemonė, o patikrinus AB „Regitra“ duomenis, ten nerodė, jog vairuotojo pažymėjimas negalioja, teigia, jog buvo suklaidintas, kadangi iki galo nebuvo tinkamai informuotas apie administracinio poveikio priemonės vykdymo procesą, o pareigūnai jam nenurodė, kad administracinio poveikio priemonė įsigalioja nuo baudos sumokėjimo. Teismas gi tokius Pareiškėjo teiginius vertina kritiškai.

Šioje byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kitoje administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugsėjo 19 d. surašius nutarimą administracinio nusižengimo byloje dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, L. A. J. buvo paskirta 320 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui. Byloje esantys duomenys patvirtina, ko neneigia ir pats Pareiškėjas, kad minėtą nutarimą, jis gavo. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 320 Eur bauda Pareiškėjo buvo sumokėta 2025 m. spalio 30 d., kas tik patvirtina Pareiškėją gavus minėtą nutarimą. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nagrinėjamu atveju L. A. J. buvo žinoma apie prieš jį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir jam 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimu paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neturėjo būti nežinomas procesinis sprendimas. Esamoje situacijoje Pareiškėjo teiginiai, kad jis nežinojo, jog įsiteisėjus nutarimui pradeda galioti administracinio poveikio priemonė, bei tai, jog jis buvo suklaidintas, kadangi iki galo nebuvo tinkamai informuotas apie administracinio poveikio priemonės vykdymo procesą, o pareigūnai jam nenurodė, kad administracinio poveikio priemonė įsigalioja nuo baudos sumokėjimo, paneigiami jo paties paaiškinimu, kad jis tikrino AB „Regitra“ duomenis ar jo vairuotojo pažymėjimas galioja, vadinasi matė, suprato ir žinojo, kad minėtu nutarimu jam buvo skirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Teismas atkreipia dėmesį ir į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį, kuri skelbia, kad „įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“. Gi ANK 686 straipsnio 3 dalis numato, kad asmenims, kurie sutiko su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu laiku įvykdydami administracinį nurodymą sumokėti baudą, šios teisės atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda. Nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, skaičiuojamas nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka.

Taigi, teismas, ištyręs bei įvertinęs bylos duomenis konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių abejonių dėl L. A. J. skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuoto ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jo kaltės bei veiksmų kvalifikavimo, todėl pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Taipogi teismas pažymi, kad subjektyvios, nuo asmens valios priklausančios aplinkybės, asmeninės savybės (neapdairumas, neatidumas, lengvabūdiškumas, domėjimasis ar nesidomėjimas teisiniu reguliavimu, sąmoningas įstatyme įtvirtintų pareigų nevykdymas ir kt.) ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo fakto nepaneigia ir asmens kaltės nešalina. L. A. J., naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, atitinkamai turi ir įstatyme įtvirtintą pareigą žinoti, kokie norminiai aktai ir kaip reglamentuoja naudojimąsi teise vairuoti transporto priemones.

Kitas, kaip alternatyvus Pareiškėjo skunde suformuluotas, taip pat teisme išsakytas prašymas – pritaikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda, kuri nežymiai viršija minimalią, ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vidurkiui lygiam laikotarpiui. Pareiškėjas gi mano, kad šiuo atveju yra pagrindas jo atžvilgiu pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį minėtos poveikio priemonės visai neskirti. Tačiau teismas su tuo nesutinka ir konstatuoja, kad skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti Pareiškėjo skundą ir keisti ginčijamą institucijos nutarimą dėl administracinio poveikio priemonės. Tokio pagrindo nesąlygoja ir Pareiškėjo bei jo atstovo teisme išsakyti teiginiai.

ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotą administracinį nusižengimą L. A. J. padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, yra dirbantis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo ir nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pažeidėjas prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi). Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjas nurodė nežinojęs, kad jam įsigaliojo administracinio poveikio priemonė ir kad tuo metu jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau viso administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jis teigė, jog jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pripažįsta ir dėl jo gailisi. Tokia Pareiškėjo pozicija, viena vertus pripažįstant padarytą nusižengimą, o kita vertus teigiant, jog jis nežinojo apie jam taikytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, leidžia daryti išvadą, kad deklaruojamas gailestis nėra visiškai nuoširdus. Vis dėlto teismas, laikydamasis draudimo bloginti asmens teisinę padėtį, šios aplinkybės Pareiškėjo nenaudai papildomai nevertina ir jo teisinės padėties nesunkina.

Kalbant apie Pareiškėjo administracinės atsakomybės individualizavimą, nepamirštinas ir padaryto nusižengimo pobūdis – padarytas nusižengimas priskirtinas prie vienų pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – juo keliamas pavojus ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Teismas pastebi, kad nors dėl Pareiškėjo teigimu, jis nežinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, šios ir kitos skunde nurodytos aplinkybės bei teisme išsakyti teiginiai savaime nesąlygoja išvados, kad toks Pareiškėjo elgesys vairuojant transporto priemonę administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nekėlė didelio pavojaus nei jo paties, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ar net gyvybei. Teismo nuomone, Pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepateisina tokio Pareiškėjo elgesio ir nedaro jo mažiau pavojingu.

Svarbu paminėti, jog iš administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 metus matyti, kad L. A. J. per šį laikotarpį už kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas 15 kartus ir administracinių nusižengimų padarymo metu turėjo 5 galiojančias administracines nuobaudas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pats Pareiškėjas sumenkina savo padarytus KET pažeidimus. Šios aplinkybės atsakomybėn traukiamą asmenį L. A. J. charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad iš esmės jis nėra pavyzdingas vairuotojas bei nėra linkęs laikytis ANK nuostatų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog praeityje Pareiškėjui už KET pažeidimus jau buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dar 2022 m. vasario 9 d. protokolu su administraciniu nurodymu, antrą kartą specialiosios teisės atėmimas taikytas 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą ir individualizuodama nuobaudą atsižvelgė į Pareiškėją charakterizuojančius duomenis, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skundžiamu Institucijos nutarimu L. A. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą be baudos buvo paskirta ir privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 19 mėnesių laikotarpiui. Teismo nuomone, skiriant L. A. J. minėtą administracinio poveikio priemonę administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Tokią jam paskirtą administracinio poveikio priemonę laikyti per griežtomis ar neteisingomis nėra jokio pagrindo.

Teismas pastebi, kad byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai nerodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė Pareiškėjui turėtų būti panaikinta. Skunde nurodyti subjektyvūs teiginiai bei aplinkybės apie mažesnį veikos pavojingumą, taip pat apie poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones nerodo, kad ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinio poveikio priemonių taikymas L. A. J. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant įstatyme numatytą priemonę. Akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su asmeniniais poreikiais, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir neteisėto elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl tam tikrų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, Pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatytas nežymiai ilgesniam nei minimalus terminui, įvertinus jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, todėl ši nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės dėl Pareiškėjo asmenybės bei negatyvių administracinio poveikio priemonės taikymo padarinių nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo minėtos administracinio poveikio priemonės švelninimui.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis.

Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino L. A. J. padarius jam inkriminuotą ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei pagrįstai paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir šio straipsnio 7 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Pareiškėjo teiginiai, kad administracinę bylą nagrinėjęs pareigūnas netiksliai įvertino administracinio nusižengimo aplinkybes, pareiškėjo kaltę, asmenybę ir realias situacijos aplinkybes, dėl kurių jis vairavo transporto priemonę, atmetami, kaip nepagrįsti. Šiuo atveju Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį bei keisti skundžiamą Institucijos nutarimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo L. A. J. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Rita Dirkė