- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- I2-11083-473/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07649-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2023 m. birželio 7 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimą Nr. 23S83797 (toliau – Sprendimas1), kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinti 2023 m. liepos 5 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 23S102487 (toliau – Sprendimas2), kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini).
Paaiškina, kad atvykęs į Lietuvos Respubliką, įsidarbino (duomenys neskelbtini) mūrininku, dirbo įvairiuose statybiniuose objektuose. Atlyginimą gaudavo reguliariai grynais pinigais, pasirašydavo žiniaraštyje. Jam buvo pranešta, kad jis dirba legaliai, todėl nežinojo, kad jo darbdavys nemoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodros) įmokų. 2022 m. vasarą jam pranešė, kad nėra tinkamų statybinių objektų, tačiau jo neatleido, bet atlyginimo jam nemokėjo, nes nebuvo darbo. Kadangi turėjo rasti kitą pragyvenimo šaltinį, 2022 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą, įsidarbino (duomenys neskelbtini) maisto vežėju. Kai jam paskambindavo brigadininkas, vykdavo dirbti statybos darbus. Mano, kad nurodytos aplinkybės byloja apie jo stiprius asmeninius, socialinius, ekonominius ryšius, kurie sieja jį su Lietuvos Respublika. Nurodo, kad Sprendimas1 ir Sprendimas2 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Nustatytas pagrindas, kad jis neturėjo pakankamai lėšų gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., kad jis dabar neturi pakankamai lėšų, yra neteisingas. Sprendime1 nurodyta, kad jis nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. vykdo individualią veiklą. Nurodo, kad jis pagal individualią veiklą dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju, turėjo pakankamą atlyginimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Nurodo, kad nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. liepos 19 d. jis reguliariai gaudavo atlyginimą, kurio pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Prašo panaikinti Sprendimą1 ir grąžinti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašo atsižvelgti į jo išdėstytas aplinkybes, taikyti individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus, pritaikyti principą, kad visos abejonės traktuojamos pažeidėjo naudai ir panaikinti Sprendimą1 ir Sprendimą2.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 20 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) darbo pagrindu, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Užsienietis ketino dirbti (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) plytų mūrininku. Prašyme ir Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 800 Eur dydžio darbo užmokestis. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jo pragyvenimo lėšų šaltinis – darbo užmokestis. Pareiškėjui 2022 m. rugpjūčio 19 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 7 d. priėmė Sprendimą1, kuriuo panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Sodros informacinėje sistemoje. Aktualiausiais 2023 m. birželio 5 d. Sodros duomenimis, pareiškėjui Bendrovėje nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. darbo užmokestis nebuvo mokamas. Nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą. Pareiškėjui ir Bendrovei buvo išsiųstas prašymas pareikti paaiškinimą dėl aplinkybių (nei pareiškėjas, nei Bendrovė paaiškinimo nepateikė). Pareiškėjas skunde teigia, kad 2022 m. vasaros pabaigoje jam nustojo mokėti darbo užmokestį, nes darbo tuo metu nebuvo. Taigi pareiškėjas iš esmės patvirtino Sprendime1 nurodytas faktines aplinkybes. Pažymi, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui išduotas ne tuo tikslu ir pagrindu, kad jis dirbtų (duomenys neskelbtini) pavėžėju, o būtent tuo, kad jis dirbtų plytų mūrininku Bendrovėje. Pareiškėjas teigia, kad turi gana stiprius ekonominius, socialinius ir asmeninius ryšius su Lietuva. Migracijos departamento nuomone, šie teiginiai yra deklaratyvūs, o pareiškėjas jokių įrodymų nepateikė (net ir ryšių neįvardijo). Pareiškėjas dėl leidimo gyventi kreipėsi darbo pagrindu (tai pagrindinis gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslas), tačiau iš esmės nedirbo daugiau nei pusę metų, todėl jam pagrįstai panaikintas leidimas gyventi. Nurodė, kad 2023 m. liepos 5 d. priimtas Sprendimas2 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę. Pažymi, kad leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu yra išduodamas būtent tam, kad užsienietis dirbtų Lietuvos Respublikoje pas konkretų darbdavį, o ne tam, kad ieškotųsi darbo, lauktų darbo ar tvarkytųsi asmeninius reikalus. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės Sprendimo1 nepriimti. Sprendimas1 savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas. Mano, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą1, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą. Paaiškino, kad šiuo metu nedirba. Nedirba du mėnesius. Prieš tai dirbo mūrininku statybinėje įmonėje nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2023 m. gegužės mėn., t. y. metus. Į Lietuvą atvyko 2022 m. kovo mėn. iš Azerbaidžiano. Nori likti gyventi, dirbti, mokėti mokesčius Lietuvoje, jam Lietuva patinka, nori išmokti lietuvių kalbą. Lietuvoje turi draugų. (duomenys neskelbtini) turėtą turtą pardavė, prieš išvykdamas. Nurodė, kad jo šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Lietuvoje būsto dar neįsigijo, tačiau galvoja apie tai. Pažymėjo, kad yra darbdavys, kuris sutinka priimti jį į darbą, dirbti mūrininku. Dėl įmokų Sodrai paaiškino, kad jo kaltės nėra, nes ne jis mokėdavo mokesčius, o įmonė. Jis atlyginimą gaudavo grynais pinigais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sprendimo1, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Sprendimo2, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
2022 m. balandžio 17 d. pareiškėjo Prašymas išduoti leidimą laiknai gyventi, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, kuriame nurodė darbdavio pavadinimas (duomenys neskelbtini), profesijos pavadinimas ir kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių Plytų mūrininkas (711202), Numatomas darbo užmokestis (Eur per mėn.) 800, pragyvenimo lėšų šaltinis darbo sutartis, pragyvenimo lėšų dydis 800 Eur per mėn.
2022 m. balandžio 18 d. Tarpininkavimo raštas dėl leidimo laiknai gyventi išdavimo (keitimo), kuriame kvietėja nurodyta (duomenys neskelbtini), kviečiamas asmuo – pareiškėjas, kvietėjas įsipareigoja įdarbinti užsienietį (-ę) pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, užsienietis (-ė) dirbs (dirba) pagal profesiją, kurios pavadinimas ir profesijų pogrupio kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių – plytų mūrininku (711202), darbo sutarties terminas – neterminuotas, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis eurais 800.
2022 m. gegužės 27 d. Darbo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas priimamas dirbti šiomis sąlygomis: 1.2 plytų mūrininkas, 13. Pagal terminuotą darbo sutartį iki 2023 m. gegužės 26 d., 4. Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį – 800,00 eur, darbo užmokestis proporcingai išdirbtam darbo laikui, galimi priedai nuo išdirbio ir lauko priedai, kuris mokamas kiekvieno mėnesio priešpaskutinės savaitės penktadienį. Darbo sutarties priedas, kuriame nustatyta, kad pareiškėjui mokamas atlyginimas keičiamas iš 800 Eur į 900 Eur prieš mokesčius.
2023 m. liepos 19 d. pareiškėjo sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. liepos 19 d., kuriame užfiksuota, kad pareiškėjas gaudavo atlyginimą iš (duomenys neskelbtini).
2023 m. birželio 7 d. Sprendimas1, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 19 d., nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Nurdodyta, kad 2022 m. balandžio 17 d. pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2022 m. rugpjūčio 11 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą Nr. 22S110176 išduoti asmeniui du metus galiojantį leidimą laikinai gyventi. 2022 m. rugpjūčio 19 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 19 d., pareiškėjui įteiktas 2022 m. rugpjūčio 24 d. Duomenys apie užsienietį buvo patikrinti Sodros informacinėje sistemoje. Aktualiausiais 2023 m. birželio 5 d. informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjui Bendrovėje nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. darbo užmokestis nebuvo mokamas. Nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą. Per MIGRIS komunikaciją 2023 m. gegužės 15 d. (pakartotinai 2023 m. gegužės 22 d.) pareiškėjui buvo išsiųstas prašymas atsiųsti išsamų paaiškinimą, dėl kokių priežasčių jam Bendrovėje nebuvo mokamas darbo užmokestis. Pareiškėjas paaiškinimo neatsiuntė. Siekiant patikslinti aplinkybes dėl užsieniečio darbo sąlygų Bendrovėje, 2023 m. gegužės 15 d. el. paštu, pakartotinai 2023 m. gegužės 22 d. el. paštu ir per MIGRIS komunikaciją Migracijos departamentas kreipėsi į Bendrovę, kad ji pateiktų paaiškinimą dėl pareiškėjo darbo. Bendrovė jokio paaiškinimo neatsiuntė. Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovėje, sudarantis 800 Eur. Bendrovės tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad numatomas darbo sutarties laikotarpis neterminuotas. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir dirbti Bendrovėje nurodė, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį, tačiau faktiškai savo ketinimo neįvykdė, nes Bendrovėje jis nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. nedirbo. Nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir dėl to jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, yra pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi.
2023 m. liepos 5 d. Sprendimas2, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 20 dienas (-ą, -ų) nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2023 m. liepos 25 d. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti, - (duomenys neskelbtini). Sprendimas priimtas, nes asmeniui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. (duomenys neskelbtini) pilietis A. B. gyveno ir dirbo Lietuvos Respublikoje, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2023 m. liepos 3 d. 2023 m. birželio 7 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S83797, t. y. panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. liepos 4 d. leidimas laikinai gyventi buvo paskelbtas negaliojančiu. Pasibaigus leidimo laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimui, neišvykdamas iš šalies, pareiškėjas pažeidė Įstatymo 124 straipsnio 1 punkto nuostatą, kuri įpareigoja užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos ir, vadovaujantis Įstatymo 39 straipsnio 3 punkto nuostata, kuri nurodo, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas, pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 4 d. Lietuvoje yra neteisėtai.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato, kad užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą gyventi atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.
Atsižvelgdamas į ankščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, ir jam Įstatymo keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos. Byloje nėra ginčo, kad darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta, kad jam nebuvo mokamas atlyginimas, nurodytas darbo sutartyje. Šias aplinkybes pareiškėjas patvirtino teismo posėdžio metu.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad yra darbdavys, kuris sutinka priimti jį dirbti mūrininku, tačiau skunde nenurodo ir nepateikė įrodymų apie tai, kad jis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka iki Sprendimo1 priėmimo buvo kreipęsis į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį.
Migracijos departamentas priėmė Sprendimą1, nes iš 2023 m. birželio 5 d. Sodros duomenų nustatė, kad pareiškėjui Bendrovėje nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. darbo užmokestis nebuvo mokamas, nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą. Migracijos departamentas per MIGRIS komunikaciją 2023 m. gegužės 15 d. (pakartotinai 2023 m. gegužės 22 d.) pareiškėjui buvo išsiųstas prašymas atsiųsti išsamų paaiškinimą, dėl kokių priežasčių jam Bendrovėje nebuvo mokamas darbo užmokestis. Pareiškėjas paaiškinimo neatsiuntė. Migracijos departamentas, siekdamas patikslinti aplinkybes dėl pareiškėjo darbo sąlygų Bendrovėje, 2023 m. gegužės 15 d., pakartotinai 2023 m. gegužės 22 d. el. paštu ir per MIGRIS komunikaciją kreipėsi į Bendrovę, kad ji pateiktų paaiškinimą dėl pareiškėjo darbo. Bendrovė jokio paaiškinimo neatsiuntė. Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 800 Eur. Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad numatomas darbo sutarties laikotarpis neterminuotas. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir dirbti Bendrovėje nurodė, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį, tačiau faktiškai savo ketinimo neįvykdė, nes Bendrovėje jis nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. nedirbo. Nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą. Teismo daro išvadą, kad Migracijos departamento atliktų veiksmų – patikrų oficialiose informacinėse sistemose – pakako Sprendimui priimti. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės netaikyti minėtų Įstatymo nuostatų. Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl viešojo administravimo institucija (šiuo atveju – Migracijos departamentas) neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustačiusi, kad pareiškėjas faktiškai nebeatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai, nustatęs, jog pareiškėjui nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. darbo užmokestis nebuvo mokamas, nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Sprendimu1 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Iš Sprendimo1 matyti, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą1, rinko informaciją, 2023 m. birželio 5 d. Sodros duomenimis, pareiškėjui Bendrovėje nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. darbo užmokestis nebuvo mokamas. Nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą, todėl vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi. Šios aplinkybės byloje nuginčytos nebuvo. Vadinasi, egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinti (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas), Sprendimas1 yra motyvuotas.
Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, Sprendimu1 panaikinęs pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Sprendimu2 įpareigojo pareiškėją iki 2022 m. liepos 25 d. savanoriškai išvykti į kilmės valstybę – Azerbaidžaną. Pareiškėjas su Sprendimu2 taip pat nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti.
Įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pagal Įstatymo 127 straipsnio 3¹ dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos jam gali būti nustatytas trumpesnis negu 7 dienų terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas.
Nustatyta, kad Migracijos departamentas Sprendimą2 priėmė remdamasis tuo, kad Sprendimu1 buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas2 grindžiami Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1, 3¹ ir 6 dalimis. Kaip minėta, Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai Sprendimu1 panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pagal Įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Remiantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi.
Vidutiniškai rūpestingas trečiųjų šalių pilietis, žinodamas, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nutrūkus darbo santykiams, jam yra panaikintas, privalo suprasti, kad, nesant teisėto pagrindo gyventi Lietuvos Respublikoje, kompetentingos instituticijos turi teisę ir pareigą priimti sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę. Šiuo atveju pareiškėjo darbo santykių pasibaigimas ir leidimo laikinai gyventi panaikinimas lėmė tai, kad Migarcijos departamentas turėjo teisėtą imperatyvaus pobūdžio pagrindą priimti Sprendimą2, t. y. įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę. Teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad Sprendimas2 yra neproporcingas (nepagrįstai suvaržantis (apribojantis) pareiškėjo teises) ir (ar) pažeidžiantis pareiškėjo teisėtus lūkesčius.
Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime1 ir Sprendime2detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo1 ir Sprendimo2 motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas1 ir Sprendimas2 yra neteisėti. Teismas, įvertinęs Sprendimo1 ir Sprendimo2 turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimas1 ir Sprendimas2 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėti ir pagrįsti.
Teismas nenustatė kitų Sprendimo1 ir Sprendimo2 panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas pažymi, kad Sprendimas1 savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.