- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-18
- Bylos Nr.
- 2K-777/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Aldona Rakauskienė, Vytautas Masiokas (pran.)
- Nuteistasis
- D. G.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. išteisinamasis nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: D. G. pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo 2007 m. birželio 1 d. nuosprendžiu D. G. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 15 d., apie 14.25 val., Molėtų rajone, kelio Ukmergė-Molėtai 32-ajame kilometre stovėjusiame policijos tarnybiniame automobilyje ,,Audi 100“ (valst. Nr. EUG 451), siekdamas neteisėtos Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus patrulio būrio patrulio G. Repečkos veikos vykdant įgaliojimus – kad pareigūnas nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo už administracinės teisės pažeidimą – greičio viršijimą ir taip leistų jam išvengti numatytos baudos nuo 150 Lt iki 300 Lt bei keturių baudos taškų, tiesiogiai davė 30 Lt kyšį ir dar pažadėjo tiesiogiai duoti 100 Lt kyšį.
Pirmosios instancijos teismas D. G. dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį buvo išteisinęs, nes konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis teismas nurodė, kad D. G. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad neturėjo tikslo papirkti pareigūną, o pinigus atsinešė baudai sumokėti, kad nebuvo girdėjęs, jog pareigūnai nebegali priimti baudų pažeidimo padarymo vietoje. Teismas konstatavo, kad toks D. G. aiškinimas nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu bylos duomenimis nepaneigtas, o užfiksuotas D. G. ir pareigūno pokalbis dviprasmiškas, neaiškus. Tai kad pareigūnas pinigų padėjimą suprato kaip kyšio davimą, teismas įvertino kaip paties pareigūno padarytą prielaidą, be to, konstatavo, jog liudytojo G. Repečkos teisme duoti parodymai skiriasi nuo padaryto pokalbio įrašo, tuo tarpu D. G. parodymai nuoseklūs. Taigi nei užfiksuotas pokalbio turinys, nei liudytojo G. Repečkos parodymai neginčijamai nepatvirtina, kad D. G. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nes teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, galėjusių iš esmės paveikti teismo išvadas dėl jo kaltės. Teismo išvados dėl jo kaltės pagrįstos ne įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę, o prielaidomis, bendro pobūdžio samprotavimais ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas nepakankamai kruopščiai išnagrinėjo ir atskirai nepatikrino kiekvienos faktinės aplinkybės, neatsakingai vertino įrodymus.
Kadangi jis yra tris kartus mokėjęs paskirtas administracine tvarka baudas bankiniu pavedimu iš asmeninės sąskaitos, tai, teismo manymu, paneigia jo versiją, jog jis nežinojęs, kad pareigūnai nebegali priimti baudų pažeidimo padarymo vietoje. Tačiau būtent dėl skirtų administracinių nuobaudų jam buvo žinomas ATPK 262 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad protokolas nesurašomas tais atvejais, kai asmuo neginčija padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda (...ATPK 124 straipsnio 1, 2, 3 dalys...), o 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje dalyse nurodytais atvejais skiriamą baudą tam įgalioti pareigūnai gali paimti pažeidimo padarymo vietoje. Tačiau tik pirmosios instancijos teismo posėdyje kasatorius sužinojo, kad yra žinybinis aktas, kuriuo pareigūnams atimta teisė priimti baudas pažeidimo vietoje. Taigi teismas, darydamas minėtą išvadą, neanalizavo situacijos, susiklosčiusios tarp ATPK 262 straipsnio 2, 6 dalių nuostatų ir lokalinio akto bei asmens galimos elgsenos tokioje situacijoje. Kasatorius teigia, kad pareigūno frazė ,,į Panevėžį reiks užsukti tada ir ten pasitvarkysit reikaliukus“ nėra pakankama tam, kad būtų galima paneigti jo versiją apie tai, kad jis nežinojo, jog pareigūnai nebegali priimti baudų pažeidimo vietoje. Tokios ir panašios pasakytų frazių interpretacijos nepagrįstos ir nelogiškos.
Nuosprendyje atrinktos tik tos pokalbio su pareigūnu frazės, kurių neadekvati interpretacija galėtų pagrįsti kaltinimą, taigi šališkai. Teismas nevertino šių frazių ,,... nedarykit nesąmonių čionais. Paskui gi čia reikės ginčyt tada man tą jūsų nuobaudą“; ,,Ir Jums į teismą reikės važiuoti“. Taigi jis (kasatorius) neginčijo greičio viršijimo fakto, tačiau policininkui sakė, kad šią nuobaudą ginčys, todėl pareigūnui teks važiuoti į teismą. Iš to darytina išvada, kad jis taip kalbėjo tikėdamasis nuobaudos sumažinimo neperžengiant sankcijos ribų arba net ir mažesnės už minimalią, o tai pagal ATPK 30¹ straipsnį yra galima. Pažeidėjas pagal ATPK turi tam tikras teises, taigi jis turėjo teisę atkreipti pareigūno dėmesį į tai, kad padarytas pažeidimas neturėjo tiesioginės įtakos avaringumo situacijai, kad padarytą veiką liečiančių straipsnių sankcijose numatytos baudos yra neadekvačios padaryto pažeidimo pavojingumo laipsniui, kad nėra diferencijuota atsakomybė už greičio viršijimą gyvenvietėje ir ne gyvenvietėje.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad jis neatliko pinigų perdavimo veiksmų, nepasakė pareigūnui jokių siūlančių paimti ar žadančių pinigus žodžių. Pasidėti automobilio lentynėlėje atsineštus pinigus nedraudžia joks teisės aktas, o pareigūno pasakymas pasiimti pinigus greičiausiai buvo inicijuotas žinojimo apie STT vykdomą slaptą operaciją ir gali būti vertinamas kaip siekimas atkreipti pasaloje esančių operacijos dalyvių dėmesį. Kasatoriaus manymu, jokia bylos aplinkybė (bet kuris jo veiksmas ar pasakytos frazės) kiekviena atskirai ar net visos drauge nepatvirtina jo kaltės, nes kiekviena jų atskirai nėra neabejotinai nustatyta. Taigi teismas įrodymus įvertino vienpusiškai. Nustatydamas subjektyviuosius požymius, teismas netinkamai pritaikė BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes kaltę grindė bendro pobūdžio samprotavimais apie tai, kaip viskas galėjo būti.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymosi
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio nuosprendį ar nutartį, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo sprendime turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.
Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), byloje surinktų įrodymų netiria ir jų nevertina, tik patikrina, ar renkant ir vertinant įrodymus nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tačiau nenurodo, kokios bylos aplinkybės liko neišnagrinėtos. Taigi kasatorius iš esmės ginčija apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimą, padarytas išvadas ir pateikia savo įrodymų vertinimo versiją.
Patikrinusi kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, t. y. įvertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, todėl padarė pagrįstas – atitinkančias bylos aplinkybes – išvadas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, nes padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teisėjų kolegija pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad techninėmis priemonėmis užfiksuotą pokalbį reikia vertinti ne atskirai nuo D. G. bei pareigūno atliekamų veiksmų, o kaip visą tuo metu esančią situaciją kartu su abiejų asmenų veiksmais bei vykstančiu pokalbiu. Todėl visapusiškai įvertinusi tiek D. G., tiek policijos pareigūno veiksmus bei jų pokalbio turinį, teisėjų kolegija konstatavo, kad D. G. 30 Lt prie pavarų perjungimo svirties pasidėjo ne tam, kad susimokėtų baudą, o siekdamas papirkti pareigūną, t. y. tam, kad pareigūnas nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo. Tokią savo išvadą teismas motyvavo tuo, kad pokalbio metu apie baudą ar jos dydį nebuvo kalbama; pareigūnas, supratęs pažeidėjo veiksmus kaip kyšio davimą, liepė pinigus pasiimti, tačiau D. G. į tai nereagavo, o pareigūnui toliau pildant protokolą, sakė ,,nevarkit, nu, nerašykit“ ir pažadėjo duoti dar 100 Lt kyšį. Įvertinusi visas šias operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas įvykio aplinkybes, kitus įrodymus, teisėjų kolegija pagrįstai konstatavo, kad D. G. siekė ne susimokėti baudą, o papirkti pareigūną, kad šis nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo.
Taip pat teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad D. G. žinojo, jog pareigūnai nebegali priimti baudų pažeidimo padarymo vietoje. Kad kasatorius nežinojo apie žinybinį aktą, kuriuo pareigūnams atimta teisė priimti baudas pažeidimo padarymo vietoje, neturi jokios reikšmės teismo padarytoms išvadoms dėl jo kaltės ir veikos kvalifikavimo. Be to, pažymėtina, kad pats D. G. neneigė, jog pareigūnas jam paaiškino, kad reikės važiuoti į Panevėžį, kur bus paskirta bauda: pirmosios instancijos teismo posėdyje į prokuroro klausimą D. G. atsakė, kad ,,kai pasakė, kad reikės važiuoti į Panevėžį, supratau apie ką kalba, nes turiu ne vieną KET pažeidimą ir situacija žinoma“. Taigi kasatorius žinojo, kad baudos pažeidimo padarymo vietoje nemokamos.
Kaip šališką bylos aplinkybių išnagrinėjimą kasatorius nurodo, kad teismas vertino tik kai kurias pokalbio frazes ir nevertino šių frazių ,,... nedarykit nesąmonių čionais. Paskui gi čia reikės ginčyt tada man tą jūsų nuobaudą“; ,,Ir Jums į teismą reikės važiuoti“. Toliau skunde plačiai išdėsto savo jų vertinimą. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas vertino ne atskiras pokalbio frazes ar pareigūno ir pažeidėjo veiksmus, o visą tuo metu buvusią situaciją kartu su abiejų asmenų veiksmais ir vykusiu pokalbiu.
Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas, minėta, patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas išsamiai ir nešališkai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Taigi D. G. kaltė pagrįsta ne prielaidomis, o nuosprendyje išdėstytų ir išanalizuotų įrodymų visuma, teismo išvados išsamiai motyvuotos. Nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 331 straipsnio reikalavimų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui surašyti. Taigi apeliacinės instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadarė.
Dėl BK 227 straipsnio 2 dalies taikymo
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad D. G., siekdamas neteisėtos Molėtų rajono policijos pareigūno G. Repečkos veikos už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y., kad pareigūnas nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo už greičio viršijimą, tiesiogiai davė 30 Lt bei dar pažadėjo tiesiogiai duoti 100 Lt kyšį.
Kasatorius teigia, kad teismas netinkamai taikė BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia. BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. G. kaltę (tiesioginę tyčią) patvirtina surinktų įrodymų visuma: jis, kaip paperkantis asmuo, suprato, kad duoda pareigūnui kyšį už tai, kad šis neatliktų savo pareigų, ir tą suprasdamas norėjo taip veikti, t. y. kad pareigūnas priimtų kyšį ir patenkintų jo interesus – nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo už greičio viršijimą.
Pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 227 straipsnio 2 dalis – D. G. nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo D. G. kasacinį skundą atmesti.