Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. J., jo atstovui advokato padėjėjui G. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013-05-05 apie 01.00 val., prie V. Krėvės pr. 20-to namo kieme, Kaune, vairuodamas automobilį Audi „80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atidus ir kliudė kitą stovėjusį automobilį Honda „Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir padarė teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Be to, jis įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo asmens apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 p. ir padarė teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. J. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis automobilį vairavo gegužės 5 d., tačiau klaidingai nurodytas laikas, nurodyta, jog įvykis vyko apie 01.00 val., tačiau viskas prasidėjo apie 03.00 val. Tą vakarą susirinko su draugais, pavažinėjo, parvažiavo, pastatė tą mašiną ir viskas. Jo draugas P. P. apie 12 val. buvo susitikęs su to policininko žmona, kuri pasišalino iš įvykio vietos. Automobilis Audi 80 priklauso jam, o Honda Civic – to policininko žmonos automobilis, su kuriuo ji išvyko iš įvykio vietos. Tas policininkas sakė, kad tai jo kaltė, bet jis to konkrečiai neįrodė. Ji išėjo pirmoji ir kaip suprato, kad ji rado tą automobilį apgadintą. Po to ji grįžo su ta mašina ir pastatė jį visai kitoje vietoje, taigi ji pasišalino iš įvykio vietos. Teigia, kad prie nurodyto prekybos centro jo nebuvo, jis buvo tik kieme, adresu V. Krėvės pr. 16, Kaune. Tas policininkas gyvena gretimame name ir jis buvo nuėjęs pas jį aiškintis. Ryte apie 10-11 val. paskambino draugo brolis, kuris pasakė, kad išeitų į kiemą, nes iš gretimo namo apgadino kažkieno mašiną. Jam buvo šokas, nes jis tikrai nieko nepadarė. Vėliau visi susirinko ir pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Jis aiškino, kad su galiniu buferiu galėjo nubraukti jo mašiną, paskui iškėlė versiją, kad su automobilio padanga paliko žymę ant jo automobilio durelių. Taip pat jis aiškino, kad kažkoks kaimynas matė, jog kažkas parkavosi, o kitą dieną pasakė, kad nebuvo jokio kaimyno ir jam nieko iš jo nereikia. Po dviejų savaičių, kai atrodė, kad viskas užsibaigę, atvažiavo turbūt kažkoks jo pažįstamas policininkas, be jo žinios pradėjo fotografuoti jo mašiną, su kažkokia liniuote matuoti, po to sako išeik į kiemą, pasiimk dokumentus, nes atvažiavo apžiūrinėti tavo mašiną. Ant jo mašinos apdailos juostelės nubrozdinimas jau yra seniai. Mano, kad yra nelogiška po dviejų savaičių atvažiuoti fotografuoti mašinos. Siūlė pildyti deklaraciją, kadangi jis buvo įtikintas, jog būtent jis sugadino automobilį.

Liudytoja J. T. parodė, kad tą naktį, kai jie važinėjo, ji nedalyvavo. Sekmadienį buvo motinos diena, G. J. miegojo. Iš ryto atėjo kaimynų vaikas, klausė jo, tačiau ji atsakė, kad jis miega. Po to draugas atėjo dar kartą, todėl ji jį pažadino. Jis pasakė, kad jam reikia eiti, grįžo po kokių 10-15 min. visas išsigandęs, perbalęs. Sakė, kad policininkas iš kito namo jį kaltina, jog jis sugadino jo mašiną. Pro langą pasižiūrėjusi pamatė, kad tas automobilis jau stovi kitoje vietoje. Išėjo į lauką, paskui išėjo tas policininkas ir pasakė, kad naktį G. J. naktį kliudė mašiną, nubrozdino su buferiu. Ji sakė, kad buferis žemai, o čia durelės, tada jis pasakė, kad turbūt kliudė su padanga, todėl turi atlyginti žalą, tačiau ant jų automobilio nėra jokio įbrėžimo, jokių sidabrinės spalvos dažų, aukščiai neatitinka. Tą dieną jie buvo pasimetę. Jis paskui pasakė, kad jo žmona išvažiavo į policiją rašyti skundą. Kitą dieną bandė tam policininkui skambinti, tačiau jis nekeldavo telefono, arba pakelia ir atmeta. Paskui jiems abiems nuėjus pas juos į namus, tas policininkas pradėjo rėkti, kalbėti nenorėjo, tik reikalavo sumokėti 800 Lt. Ji atsakė, kad pinigų nemokės, nes jie mašiną patraukė ir negali įrodyti, kad tai padarė būtent G. J..

Liudytojas A. V. J. parodė, kad viskas vyko ryte, atėjo kaimynų berniukas ir pranešė, kad G. J. ieško policija. Jis išėjo į lauką ir apžiūrėjo jų automobilį, kuris buvo sveikutėlis. Jis jam papriekaištavo, kam jis išvažiavo iš įvykio vietos, tačiau jam atsakė, kad išvažiavo apiforminti. Ant automobilio „Honda“ matėsi nubrėžtas toks lankas, kaip su kokia guma, tai tas asmuo pradėjo aiškinti, kad važiuodamas nubraukė su padanga, tačiau jis pasakė, kad pirmiau būtų lietęs sparnu, o ne padanga, tuomet jis apsiramino. Taip pat nurodė, kad naktį jis nieko nematė.

Liudytojas L. K. parodė, kad jie važiavo penkiese, bet pamatė, kad neturi pinigų, todėl apsisuko ir grįžo į eismo įvykio vietą, iš eismo įvykio niekur nepasišalino. Buvo tamsu, tad negali pasakyti ar šalia buvo tas automobilis „Honda“. Jei jie būtų kliudę tą automobilį, tai būtų visi penki girdėję. Pagal braukimo žymę, tai jų automobilis turėjo stovėti ant žolės, braukimas ant to piliečio mašinos prasideda nuo galinio buferio. Tokia trajektorija, kokia eina braukimas, važiuojant tiesiai nubraukti neįmanoma. Jų parodymų atvažiavo paimti tik gegužės 23 d. Taip pat nurodė, kad jie prie Lukšio g. 60, Kaune, esančios parduotuvės nebuvo. Teismas gali remtis jo duotu paaiškinimu, viskas ten surašyta teisingai.

Liudytoja L. P. parodė, kad ryte išėjo į kiemą, įsėdo į automobilį ir pamatė, kad automobilio veidrodėlis užlenktas, todėl atsidariusi langą jį atsilenkė. Nuvažiavo iki parduotuvės ir vėliau išėjus iš parduotuvės pastebėjo, kad keleivio pusėje nubraukta mašina, todėl iškvietė pareigūnus. Nematė, ar mašina buvo nubraukta prie namo, ji tik įsėdo, atlenkė veidrodėlį ir nuvažiavo. Grįžusi namo prie laiptinės susitiko kaimyną, kuriam papasakojo, kad turėjo įvykį ir jis pasakė, kad lygtais žino, kas gali būti kaltas. Ji prieš tai grįžusi vakare pastatė savo automobilį prie automobilio „Audi“, o kaimynas, kurį sutiko, sakė, kad matė kaip naktį tas automobilis važinėjo, statėsi automobilį apie 10 minučių, vienas reguliavo, o kitas atsidaręs dureles važiavo atbulas. Įbrėžimas prasideda nuo antrų durelių iki sparno, pirmos durelės nubrauktos visos, o antros durelės iki pusės. Jos automobilis stovėjo priekiu į kiemą, kad galėtų išvažiuoti, jo taip pat stovėjo priekiu į kiemą. Vaistinėje niekas įvykio nematė, o įvykį susiformino Lukšio g. Po to grįžusi namo t.y. prie kiemo susitiko kaimyną R. R.. Taip pat nurodė, kad jos vyras G. P. dirba Kelių policijoje, Garliavos PN, jis G. J. tikrai jokio spaudimo nedarė, dėl įvykio atėjo pats vaikinas. Jie prašė, kad jis sutvarkytų automobilį, tačiau pinigų neprašė. Jie gyvena tame pačiame kieme. Kai ji grįžo iš policijos į kiemą, ten pasižiūrėjo į savo mašiną, į to berniuko mašiną ir sakė kaimynui, kad lygtais rado kas galėjo apdaužyti mašiną. Nurodė, kad teismas gali remtis jos paaiškinimais.

Liudytojas R. R. parodė, kad tą naktį apie 1 val. nakties prabudo nuo dainų, triukšmo, po to apie 4 val. prabudo nuo automobilio Audi 80 garso, jis buvo užvestas ir akseleruojamas. Po kurio laiko tas automobilis išvažiavo, o po kokių 10-15 grįžo atgal į kiemą. Šį automobilį jie bandė priparkuoti prie nukentėjusiosios automobilio, parkavosi atbulas su atidarytomis durelėmis. Automobilis „Honda“ stovėjo iš kairės pusės, jie parkavosi gana ilgai. To momento, kai nubraukė, nematė, tačiau parašė, kad galėjo nubraukti. Kadangi ten vyko dainos, triukšmas, todėl nurodė, kad asmenys galėjo būti neblaivūs. Kas vairavo automobilį nematė. Automobilio „Honda“ vairuotojos nepažįsta, ji gyvena jo laiptinėje, bet su ja nebendrauja. Taip pat nurodė, kad jis gyvena pirmame aukšte, nuo jo lango iki to įvykio gal 10-12 metrų, tuos automobilius jis matė iš šono. Asmuo, kuris reguliavo kaip parkuotis, pats ateidavo pasukdavo vairą, nes pats vairuotojas jau vairo nesukinėjo. Kitos dienos ryte kaimynai priėjo prie automobilio „Audi“ ir pasakė, kad turbūt rado kaltininką, o jis galvodamas, kad kaimynė taip pat viską matė, pasakė, jog vaikinai šiąnakt pasiautėjo. Apie veidrodėlį jam pasakojo kaimynė, ji pati pasakė, kad nubrauktas šonas.

Liudytojas P. P. parodė, kad kitą rytą jis sėdėjo su draugu L. automobilyje, iki 3-4 val. ryto jie sėdėjo pas jį garaže, o paskui grįžo į kiemą ir jis nuėjo namo. Tuo metu, kai buvo parkuojamas automobilis, jo nebuvo. Automobilio „Honda“ vairuotoja pasistatė automobilį prie antros laiptinės, tuomet kaimynas iš 20 namo, 46 buto, stovėjo prie laiptinės ir pamatęs įbrėžimą paklausė jos kas tai padarė. Ji atsakė, kad nežino, gal kas prie parduotuvės. Paskui ji pasakė, kad tikriausiai rado kaltininką, kaimynas kaip ir nieko nesakė, o ji nuėjo namo. Po kiek laiko jam paskambino brolis ir pasakė, kad atėjo policininkas G., kaip suprato – mašinos savininkas ir prašė G. numerio. Taip pat nurodė, kad teismas gali remtis jo paaiškinimais.

Liudytojas R. G. parodė, kad aplinkybes prisimena miglota, neatsimena net kokia tai buvo mašina. Schemos visada būna užpildytos teisingai. Įvykis buvo didesnėje Lukšio g. 60, Kaune, aikštelėje.

Liudytojas R. L. parodė, kad šiuo atveju schema supildyta pagal sugadinimo pastebėjimo vietą t.y. kur ta moteris pastebėjo, kad apgadintas automobilis. Visos schemos turi atitikti 3 išmatavimus: ilgį, plotį ir pririšimą. Jei nėra žinoma tiksli įvykio vieta, tai negali nurodyti pririšimo. Automobilis „Honda“ fotografuotas aikštėje prie policijos. Eismo įvykio schemos antrą pusę pildė kitas pareigūnas, kuris buvo Lukšio g. 60, Kaune. Toks nubraukimas, kaip nuotraukose, turėjo būti padarytas važiuojant neužsidarius durelių. Pats kiemas fotografuotas nebuvo. Fotolentelėje skiriasi automobilio matuojamo su liniuote aukščiai, nes fotoaparatas galimai buvo nukreiptas nelygiai. Pagal jo praktiką, tai atitinka apgadinimo pobūdį.

Liudytojas R. K. parodė, kad paaiškėjus naujiems faktams, tyrimas būna atnaujinamas. Pranaitį pažįsta tą, kur pas mus dirbo, žino, kad Kauno rajone P. dirba, bet asmeniškai jo nepažįsta. Įprasta, kai vienas pareigūnas nutraukia tyrimą, o kitas pareigūnas atnaujina. ATP protokolas yra surašomas baigus tyrimą.

Liudytojas A. K. parodė, kad šį įvykį nelabai atsimena, kadangi tai buvo ne jo maršrutas, tačiau teismas gali remtis jo tarnybiniu pranešimu.

Liudytojas G. P. parodė, kad automobilis Honda „Civic“ priklauso ne jam. Jokios kalbos apie tai, kad jis prašytų sumokėti pinigus, nebuvo. Žmona ryte, išeidama vairuoti, rado nulenktą veidrodėlį, bet ji sėdo iš vairuotojo pusės, atsidarė langą, veidrodėlį atsilenkė ir išvažiavo į parduotuvę, o įbrėžimą pamatė tik išėjusi iš parduotuvės. Neigia kelių policijoje daręs įtaką, net nežino, kas vykdė tyrimą. Žmona sutvarkyti automobilį neprašė. Tas asmuo, atėjęs pas juos į namus, pats pasisiūlė sutvarkyti automobilį, bet nesuprato, ką jis turėjo galvoje, kaip sutvarkyti, ką padaryti. Jo žodžiai – paimti sutvarkyti automobilį. Jis atėjęs sakė, kad sutvarkys automobilį, bet kaip sutvarkys, kokiomis lėšomis nesakė, kadangi neturi lėšų, tuo kalba baigėsi. Iš jo žodžių suprato, kad jis atėjo tartis dėl žalos. Kitą dieną tas asmuo buvo atėjęs pas jo žmoną, klausinėjosi kur jis dirba, ką veikia. Grįžus jis vėl atėjo, bet jis paprašė, kad išeitų, netrukdytų ir baigtų kalbas dėl žalos atlyginimo, nes pats asmuo tikriausiai nesuprato, apie ką kalba. Iš pradžių jis kalbėjo, kad ne jis galėjo važiuoti, paskui kad ir jis tuo automobiliu važinėjosi tą naktį, paskui, kad jis važiavo, bet pagal draugus jis negalėjo to padaryti, o jis paties įvykio neatsimena. Nežino ar jis vairavo automobilį. Kai kalbėjo dėl žalos atlyginimo, iš jo žodžių suprato, kad jis pripažino savo kaltę, buvo galima taip suprasti, tačiau kitą pašnekėjęs su draugais jau kalbėjo kitaip. Jis telefono numerio neprašė, asmuo jį davė pats. G. J. tą dalyką nei neigė, nei neneigė, nes pats neatsimena naktinių įvykių. Įbrėžimas buvo iš keleivio pusės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas G. T. paaiškino, kad byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad šios bylos ikiteisminė stadija yra neteisėta. Tai rodo ta aplinkybė, kad iš byloje esančių dokumentų yra visiškai neaišku, ar visi jie priklauso to paties įvykio tyrimui. 2013-05-23 protokolas, pagal kurį nagrinėjama byla teisme, yra įvardintas registracijos Nr. ROIK 07-13-7547753, su kuriuo byla atkeliavo į teismą. Ši teisena atnaujinta tą pačią dieną, t.y. gegužės 23 d. pareigūno nutarimu, pagal dviem dienos anksčiau rašytą tarnybinį pranešimą, to paties pareigūno, tačiau nurodomas kitas Nr. 07-13-7519162, nurodant, kad tokiu numeriu teisena buvo nutraukta, tačiau matyti, kad ATP byla dėl L. P. gegužės 5 d. pareiškimo tą pačią dieną buvo nutraukta nutarimu, nurodant dar kitokį bylos Nr. 07-13-7504413. Kyla klausimas, kokia ATP byla nagrinėjama teisme ir koks yra ryšys tarp iš vienos pusės L. P. pareiškimo ir nutarimo nutraukti šią teiseną, iš kitos pusės tarnybinio pranešimo ir nutarimo atnaujinti teiseną ir teisme nagrinėjamo ATP protokolo. Jei daryti prielaidą, kad tai ta pati byla, tai bylos atnaujinimas atliktas nesivadovaujant teisės normomis, kurios yra aiškiai nustatytos ATPK. Pareigūnas gegužės 23 d. nutarime rašo, kad jis vadovaujasi ATPK 302¹⁸ str. normomis, tačiau šiame straipsnyje yra reglamentuota tik teisė paduoti prašymą dėl tokios ATP bylos atnaujinimo. Jei žiūrėti tą grupę normų, ta procedūra yra gana komplikuota, turi būti prašymas atnaujinti, sprendimas pradėti-nepradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kalbant apie įrodymus, kad G. J. padarė pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d., konstatuotina, kad tokių įrodymų byloje nėra, tačiau iš bylos aiškiai matosi policijos pareigūnų begalinis noras kolegai surasti „atpirkimo ožį“, kuris už tai atsakytų. Arba policininko žmona neaišku kur pati apgadino savo automobilį, arba tai padarė neaišku kas ir neaišku kada. Pažymėtina ir tai, kad G. J. kaltinant, kad jis neva pasišalino iš įvykio vietos, iš bylos medžiagos matyti, kad yra priešingai. G. J. iš tariamos įvykio vietos kaip tik nepasišalino ir jo automobilis liko stovėti ten, kur jis iš vakaro ir buvo pastatytas, ryte jis ten stovėjo, o pasišalino pati pareiškėja su savo automobiliu, todėl nėra galimybės šiuo metu nustatyti, kurioje vietoje ir kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas tas automobilis, ypač, kaip buvo renkami įrodymai, nes vertinant įrodymus, nuotraukas, aktą ir atsižvelgus į juos rinkusio pareigūno duotus parodymus, tenka konstatuoti, jog pareigūnai dirba nesilaikydami jokių procedūrinių reikalavimų, o kartais toks įrodymų rinkimas turi įrodymų klastojimo požymių. Mano, kad išnagrinėjus bylą teisme, akivaizdžiai matyti, kad G. J. nepadarė šioje byloje jam inkriminuojamų nusižengimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., o šios aplinkybės pagal ATPK 25 str. 1 d. yra konkretus, neginčijamas pagrindas pripažinti prieš jį pradėtą administracinę teiseną negalima ir todėl ją nutraukti.

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1), eismo įvykio vietos schema (b.l. 2), nuotraukos (b.l. 3-6), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 7), tarnybinis pranešimas (b.l. 11), paaiškinimai (b.l. 12-16), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

2013-05-05 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal L. P. pranešimą buvo nutraukta nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

2013-05-23 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo atnaujinta, kadangi 2013-05-06 buvo gautas R. R. pranešimas apie tai, kad apgadinti automobilį Honda „Civic“ galėjo automobilis Audi „80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su atidarytomis kairės pusės durimis t.y. jis galimai dalyvavo eismo įvykyje, iš kurio pasišalino.

Įvertinęs šiuos nutarimus teismas daro išvadą, kad abu nutarimai, tiek nutraukti administracinės bylos teiseną, tiek ją atnaujinti, nebuvo apskųsti, yra įsiteisėję, ir nors galėjo būti priimti pažeidžiant galiojančias teisės normas, tačiau nesant skundo dėl priimtų nutarimų, teismas jų priėmimo pagrįstumo ir teisėtumo nevertina, bei laiko, kad jie yra galiojantys ir vykdytini.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. administracinę atsakomybę užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kelių, kelio ar kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010).

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė jokių neginčijamų ir objektyvių faktų, patvirtinančių, kad G. J. 2013-05-05 apie 01.00 val., prie V. Krėvės pr. 20-to namo kieme, Kaune, vairuodamas automobilį Audi „80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atidus ir kliudė kitą stovėjusį automobilį Honda „Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigė ir nurodė, kad įvykio nepadarė, o deklaraciją buvo sutikęs pildyti tik dėl to, kad buvo įtikintas pažeidimo padarymu. Teismas pažymi, kad nei vienas teisme apklaustas liudytojas negalėjo patvirtinti matęs, kad eismo įvykį padarė būtent automobilis Audi „80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kad jį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, liudytojų parodymai yra grindžiami vien prielaidomis ir faktu, kad automobilis Audi „80“ buvo tame kieme. Liudytojai negalėjo patvirtinti asmenų, buvusių tuo metu kieme, tapatybių. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad pažeidimai, esantys ant automobilių, iš dalies sutampa, tačiau automobilis Honda „Civic“ buvo fotografuotas 2013-05-05, o automobilis Audi „80“ – 2013-05-23, taip pat vertintina ir tai, kad pastarasis automobilis yra nenaujas, todėl esantys sužalojimai galėjo atsirasti ir ne įvykio, kurio padarymu yra kaltinamas G. J., padarymo metu. Byloje esančioje eismo įvykio schemoje nurodyta įvykio vieta – prie P. Lukšio g. 60, Kaune, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad eismo įvykį G. J. padarė prie V. Krėvės pr. 20-to namo kieme, Kaune, todėl šia schema negali būti remiamasi siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už protokole nurodytą pažeidimą. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie faktinę galimai buvusio įvykio vietą, įvykio vieta neužfiksuota nei eismo įvykio vietos schemoje, nei nuotraukose. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad užfiksuoti galimai įvykusio eismo įvykio vietos nebuvo galima dėl to, kad nukentėjusioji pati nepastebėjusi automobilio sužalojimų pasišalino iš eismo įvykio vietos, kuomet administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis liko stovėti. Teismas taip pat pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir liudytojas G. P. laikosi priešingų interpretacijų apie įvykį, nurodo skirtingas tarpusavio bendravimo aplinkybes, todėl byloje nesant kitų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų, teismas nesiremia G. P. paaiškinimu, kad iš G. J. kalbų buvo galima spręsti, jog jis pripažino padaręs pažeidimą ir siūlė atlyginti žalą. G. J. teisme nurodė, kad buvo įtikintas padaręs pažeidimą, tačiau vien pats faktas, kad G. J. sudvejojo dėl pažeidimo padarymo ir tuo, kad galimai jo nepajuto, negali būti lemiamu faktoriumi, patvirtinančiu jo kaltę.

Teismas konstatuoja, kad asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis ar tikimybėmis, taigi G. J. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties, nes nenustatyta, jog G. J. sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas konstatuoja, jog G. J. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties, nes nenustatyta, jog G. J. sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 224 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. G. J. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.