Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, dalyvaujant vertėjai Vidai Rimkienei, pareiškėjos atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, V. V. (V. V.), jo atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovei Audronei Balaj, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos C. V. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuotas asmuo V. V., institucija, teikianti išvadą byloje, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjos sūnus V. V. serga sunkia nepagydoma psichine liga. Dėl paūmėjusios ligos darosi neprognozuojamas, ima ir neša iš namų daiktus, išeina ir į namus negrįžta po kelias paras. Ši V. V. elgsena rodo, kad žmogus yra neadekvatus, jis nesiorientuoja laike ir erdvėje. Nurodė, kad V. V. susirgo 1996 metais ir nuo to laiko kas 2-3 metai policijos pagalba yra vežamas į ligoninės stacionarą gydymui, o sveikatai pagerėjus būna dienos stacionaruose. Teigia, kad ekspertizė buvo atlikta V. V. išėjus iš stacionaro, taip pat šiuo metu jis yra apgydytas, todėl su juo galima bendrauti, tačiau tereikia jam tris dienas negerti vaistų ir jo elgsena visiškai pasikeičia, jis darosi labai agresyvus. Nurodė, kad jam reikalinga labai stipri kontrolė dėl vaistų gėrimo. Pareiškėjai, t. y. V. V. mamai yra 81 metai, ji kartu gyvena su sūnumi ir, pareiškėjos nuomone, yra būtina pasirūpinti sūnumi, kol ji gyva, ir kad ši pareiga pereitų valstybei. Šiuo metu pareiškėja viena rūpinasi sūnumi, kai sūnui blogai, skambina greitajai, policijai ir mano, kad pareiškimas paduotas pačiu laiku, todėl tenkintinas.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens V. V. atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas paaiškino, kad šį asmenį mato pirmą kartą, prieš posėdį su juo pasišnekučiavo apie gyvenimiškus reikalus ir V. V. jam pasirodė normalus žmogus, jo elgesys yra adekvatus, žmogus yra mąstantis, galvojantis. Teigia, kad bylos dėl neveiksnumo yra paremtos gydytojų specialistų išvadomis, o byloje pateiktoje išvadoje V. V. apibūdinamas kaip adekvatus, kaip normalus asmuo, suprantantis savo veiksmus, suvokiantis ir priimantis visą aplinką adekvačiai, sugebantis reikšti savo mintis. Nurodė, kad pareiškėja yra garbaus amžiaus ir jos sūnus V. V. jai padeda – nueina į turgų ir ne retai pats ja rūpinasi. Prašo pareiškimo netenkinti ir nepripažinti V. V. neveiksniu, nes šiuo metu situacija nėra kraštutinė, kad būtų galima jį pripažinti neveiksniu.

Asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dar anksti jo atžvilgiu tokį pareiškimą pateikti, jis yra adekvatus, tiktai kartais jo nuomonė nesutampa su mamos nuomone, mano, kad dėl to ir atsirado šis pareiškimas. Pripažino, kad turi sveikatos problemų, serga psichine liga, tačiau nuolat vartoja vaistus ir tuomet jaučiasi gerai, o kai neišgeria vaistų, tik tuomet galėtų kaip nors neadekvačiai pasielgti. Nurodė, kad jis lankosi pas gydytoją, kas mėnesį jį stebi, vaistus vartoja nuo 1996 metų ir nepamiršta jų išgerti. Jam nustatytas neįgalumas nuo 1996 metų bei 35 proc. darbingumo lygis. Nurodė, kad nuo 1996 metų jis tik 4-5 kartus buvo išvežtas su policija, o į stacionarą vaikšto pats, nueina ten kai pradeda blogai miegoti, be to, ten jis turi draugų ir jam ten linksma. Jis gyvena su mama, gyvena atskiruose kambariuose, jų santykiai geri, bet jų nuomonės kai kuriais klausimais ne visada sutampa ir, kai mama nebegali su juo susitvarkyti, skambina jo sesei arba greitajai, bet greitoji ne visada važiuoja. Šiuo metu jis nedirba, gauna 700 Lt neįgalumo pensijos iš Sodros, taip turi pasiėmęs kreditą, kurio mokėjimo terminas baigsis balandžio mėnesį, per mėnesį moka po 100 Lt. Taip pat nurodė, kad turi brolį bei seserį, su jais santykiai geri, brolis ateina pas jį, pasišneka, nei su vienu iš jų nėra susipykęs. Mano, kad pats savimi pasirūpinti gali, tačiau jam vienam būtų nuobodu, gali pasigaminti valgyti bei labai atsakingai žiūri į vaistų vartojimą.

Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad V. V. serga psichine lėtine liga, kuri nevartojant vaistų labai paūmėja ir dažnai pereina į psichozės epizodus ir tuomet žmogus negali suprasti savo veiksmų, jam reikalinga pagalba. Pats V. V. nurodė, kad gyvena su mama ir teigia, kad be mamos gyventi negalėtų, todėl jam reikalinga pagalba, yra gydytas daugiau kaip 13 kartų. V. V. teiginiai, kad jis visada vartoja vaistus nėra teisybė, jis reguliariai juos vartoja tik tuomet, kai yra prižiūrimas dienos stacionare, be to, neaišku, kaip būtų jeigu gyventų vienas be mamos, nes jo atsakomybės jausmas yra ribotas. Šiuo metu jis gyvena su mama, yra tinkamai prižiūrimas, be mamos V. V. negalėtų gyventi ir egzistuoti vienas. Taip pat nurodė, kad ekspertizė buvo daryta kai V. V. buvo pagydytas bei išrašytas iš stacionaro, remisijos formoje, tačiau kai nevartoja vaistų, jis negali suprasti savo veiksmų. Prašo pareiškimą tenkinti ir pripažinti V. V. neveiksniu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-11 nutartyje Nr. 3K-3-370/2008 išaiškinta, kad pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad V. V. nustatytas neįgalumo lygis – iš dalies darbingas, jo darbingumo lygis yra 35 proc. VŠĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo pateiktoje pažymoje nurodyta, kad V. V. Psichiatrijos filiale gydosi nuo 2014-05-07 iki šiol, diagnozė – paranoidinė šizofrenija, paūmėjimas atitinkantis ūmios psichozės epizodą. Pacientas dėl psichikos ligos paūmėjimų nuo 1997 metų psichiatrijos stacionare iš viso gydytas 13 kartų. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2014-09-30 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-307/2014 išvadoje, kuri yra vienas iš esminių kriterijų vertinant, ar asmuo gali būti pripažintas neveiksniu, nurodoma, kad V. V. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, paranoidine šizofrenija, tačiau jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei dalyvauti teismo posėdyje. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad nepaisant lėtiniam psichikos sutrikimui, paranoidinei šizofrenijai būdingų mąstymo emocijų ir valios sutrikimų, asmenybės pokyčių (ne psichikos sutrikimo paūmėjimo laikotarpiu) V. V. turi galimybę suprasti ir valdyti savo veiksmų esmę realizuodamas savo civilines teises bei pareigas.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. V. paaiškino, kad turi sveikatos problemų, tačiau nuolat vartoja vaistus ir tuomet jaučiai gerai. Patvirtino, kad kai neišgeria vaistų, tuomet galėtų kaip nors neadekvačiai pasielgti, tačiau jis stengiasi, lankosi pas gydytoją ir yra nuolat jų stebimas. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu V. V. yra ką tik paleistas iš gydymo įstaigos, todėl tiek posėdžio metu, tiek ekspertizės atlikimo metu jis suprato savo veiksmų esmę. Tačiau atkreipė dėmesį, kad jis serga nepagydoma liga, yra neadekvatus ir nesiorientuoja laike ir erdvėje.

Nagrinėjamu atveju, išklausius šalių paaiškinimus, ištyrus rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad nėra pakankamo pagrindo V. V. pripažinti neveiksniu. Byloje nepateikti duomenys, kurie neginčijamai patvirtintų, jog V. V. elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl jo psichikos būklės ir gebėjimo suprasti savo veiksmus bei juos valdyti. Priešingai, teismo posėdžio metu V. V. paaiškino, kad galėtų gyventi ir vienas, moka gaminti valgyti, supranta savo ligos esmę ir kad jam reikia nuolat gerti vaistus. Į teismo bei kitų proceso dalyvių užduodamus klausimus atsakinėjo logiškai, adekvačiai, suvokia apie savo gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus, aiškiai ir nuosekliai papasakojo apie santykius su visais šeimos nariais, buvo orientuotas laike ir erdvėje. Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad V. V. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, gali dalyvauti teismo posėdyje, kurio metu pats V. V. davė teismui paaiškinimus, dėstė mintis sklandžiai ir aiškiai, pasirašė priesaiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad psichiatrinė ekspertizė V. V. atlikta ne tik tą dieną ekspertams jį išklausius, bet ir įvertinus visą jiems pateiktą V. V. medicininę dokumentaciją. Ekspertizės akte nurodyta, kad lėtinis psichikos sutrikimas nekliudo V. V. suprasti ir valdyti savo veiksmų esmę, realizuoti civilines teises bei pareigas. Be kita ko, pripažintina, kad šiam asmeniui reikalinga didesnė priežiūra bei kontrolė dėl vaistų vartojimo, tačiau tai padaryti jam padeda gydymo priežiūros įstaigos, artimieji asmenys. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad neveiksnumo nustatymas yra kraštutinė priemonė ir šiuo atveju vien pareiškėjos atstovo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja yra garbaus mažiaus ir nori sutvarkyti visus dokumentus dėl sūnaus globos, kol yra gyva, nėra pagrindas pareiškimo tenkinimui.

Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu ir tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo įstatyminiu atstovu, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo.

Pažymėtina, kad pripažinti asmenį neveiksniu yra teismo teisė, o ne pareiga. Neveiksniu gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuris atitinka aukščiau paminėtus medicininį ir teisinį neveiksnumo nustatymo kriterijus, ir kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. V. liga šiuo metu nėra tokia sunki, kad jos nulemtas jis negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat įvertinant 2014-09-30 teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, konstatuotina, jog šiuo metu nėra pagrindo pripažinti V. V. neveiksniu, todėl pareiškėjos pareiškimas netenkintinas (CK 2.10 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos C. V. pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.