- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-08
- Bylos Nr.
- 1-4-840/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00358-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Civilinis ieškovas
- M. M., Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir civilinio atsakovo draudimo bendrovės
- Civilinis atsakovas
- draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE
- Kaltinamasis
- D. Š.
- Advokatai
- Mantas Šriupša, Aleksandras Kuznecovas, Laimutė Leonavičienė
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.15Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei, gynėjui advokatui Mantui Šriupšai, mažametės nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. M. atstovei pagal įstatymą I. M. ir atstovams advokatams Laimutei Leonavičienei ir Aleksandrui Kuznecovui,
nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir civilinio atsakovo draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE atstovams,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nesusituokęs, šiuo metu nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) , anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
D. Š. 2014-07-16 apie 17.00 val. Kaišiadorių r. sav., Žiežmariuose, Žaslių gatvėje, ties 14-uoju numeriu pažymėtu statiniu, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 133 p. (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) ir 135 p. (gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50,00 km/h greičiu), dėl ko, važiuodamas Žiežmariuose Žaslių gatve, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą toje vietoje, kur eismo juostos atskirtos ištisine horizontalaus ženklinimo linija, važiuodamas ne savo krypties eismo juosta apie 69,00 km/h greičiu, viršijo maksimalų leistiną 50,00 km/h greitį ir partrenkė staiga į kelio važiuojamąją dalį išbėgusią mažametę pėsčiąją M. M., dėl ko mažametei buvo padaryti odos nubrozdinimai veide, rankose, kojose, dešiniame petyje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, II-III kaklo slankstelių panirimas ir dešinio IX šonkaulio lūžimas. Dėl dešinio IX šonkaulio lūžimo mažametės nukentėjusiosios M. M. sveikata sutrikdyta nesunkiai.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo paaiškino, jog mano, kad dėl teisme nagrinėjamo 2014-07-16 eismo įvykio kalti abu: ir jis, ir mažametė nukentėjusioji M. M.. Jam labai gaila, kad taip nutiko. Tikslinant, kaltinamasis atsakė, kad jam tiesiog nepasisekė, jog jis tuo metu atsidūrė toje vietoje. Iš esmės eismo įvykis įvyko dėl vaiko nepriežiūros. Kaltinamasis pripažino, kad, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) jis partrenkė mažametę nukentėjusiąją M. M., tačiau teisino save, teigė važiavęs pagrindiniu keliu neviršydamas leistino 50,00 km/h greičio, o gal važiavo šiek tiek viršydamas greitį, kokias 2-3 km/h, iki kokių 60,00 km/h greičiu, bet ne daugiau. Atlikęs posūkį, važiuodamas tuo pačiu greičiu kaip ir prieš posūkį greičiu, išvažiavo į priepriešinę eismo juostą, nes apvažinėjo dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje esančiame išplatėjime stovėjusius automobilius, iš už kurių staiga į kelią išbėgo mažametė nukentėjusioji. Neišvažiavus į priepriešinę eismo juostą, neįmanoma apvažiuoti dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje esančiame išplatėjime stovinčių automobilių. Kai tik pamatė į kelią staiga išbėgusią mergaitę, maždaug už kokių 2 m nuo jo vairuojamo automobilio, jis iš karto stabdė vairuojamą automobilį, nuspaudė stabdžio pedalą, bandė mergaitę apvažiuoti iš kairės, tačiau susidūrimo jam išvengti nepavyko – automobilio priekiu patrenkė pėsčiąją, maždaug už 10 m nuo sankryžos, kur atliko posūkį, – sustojo, išlipo, priėjo prie ant kelio gulinčios mergaitės, mergaitė kvėpavo. Netrukus prisirinko žmonių, atbėgo partrenktos mergaitės tėvai ir nusinešė mergaitę nuo kelio. Kaltinamasis D. Š. teigė, kad vaikas išbėgo į gatvę neleistinoje vietoje ir techniškai buvo nebeįmanoma automobiliu jo apvažiuoti. Paklausus dėl mažametės nukentėjusiosios M. M. atstovės pagal įstatymą I. M. pareikšto civilinio ieškinio, kaltinamasis D. Š. atsakė, jog mano, kad visa nukentėjusiajai padaryta žala teisingai atlyginta draudimo bendrovės, todėl nukentėjusiosios atstovės prašomos pinigų sumos iš jo nebepriteistinos. Šiuo metu jis nedirba, nors yra darbingas, ieškosi darbo, pragyvena iš santaupų. Jokio vertingo asmeninio turto jis neturi, nėra vedęs, taip neturi išlaikomų asmenų.
Mažametės nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. M. atstovė pagal įstatymą I. M. teismo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį ir nurodė, jog atsakovė draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE atlygino ne visą eismo įvykio metu padarytą žalą, todėl ją turi atlyginti eismo įvykio kaltininkas – D. Š.. Paklausta, nukentėjusiosios atstovė paaiškino, kad teisme nagrinėjamo eismo įvykio ji nematė. Tuo metu šalia eismo įvykio vietos gyvenanti jų šeima, kurioje auga penki vaikai, ruošėsi valgyti, ji šildė maistą ir staiga išgirdo kaimynės mergaitės riksmą: – „mergaitę partrenkė“. Netrukus ji pamatė, kaip jos septynmetė dukra ant rankų nešė M.ą. Dukra jai pasakė: – „mama, M.a miršta“. Ją ištiko šokas. M.a buvo kruvina, be batų, be segtukų, tik su suknele. Tai pamačiusi, ji nualpo. Kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Įvykio vietoje buvo M.os močiutė J. M., tačiau ji mergaitės rūbelių įvykio vietoje nerinko, visus mergaitės daiktus surinko policija. Medikai M.ą išvežė į Kauno klinikas. Ji važiavo kartu. Buvo atlikta daug tyrimų. Mergaitė ligoninėje gulėjo apie aštuonias paras. Ji nuo jos nesitraukė. M.a buvo stipriai sužalota: sumušta, nusėta kraujosruvų, nubrozdinta, sutrenkta galva, patemptu kaklu, lūžusiu šonkauliu. Mergaitei kurį laiką reikėjo nešioti kaklo įtvarą, nuo jo kakle buvo atsivėrusių žaizdų. Po šio eismo įvykio M.a dėl skausmo dvi savaites negalėjo miegoti, šiuo metu daug ko nepamena, bijo, naktimis neramiai miega, pabunda, klykia. M.os kalba sutriko, ji kalba neaiškiai, nebaigia sakinių, susimąsto, užsikerta, švepluoja, tapo uždara, ėmė šlapintis į kelnes: ir naktį, ir dieną. M.ai reikalinga kvalifikuota pagalba. Ji nuolat mergaitę rodo gydytojams, įvairiems specialistams, pagal išgales rūpinasi mergatės sveikata. Mokykloje mergaitė lankosi pas logopedą ir psichologą. Paklausta, dėl kokių priežasčių mergaitė taip ir nebuvo nuvesta pas Kaišiadorių r. pedagoginės psichologinės tarnybos psichologą, nukentėjusiosios atstovė I. M. atsakė, kad taip nutiko dėl jos, o vėliau dėl ilgos mergaitės ligos. Atstovė teigė, kad būtinai rūpinsis mergaitės psichikos sveikata. Be to, paklausta, nukentėjusiosios atstovė I. M. atsakė, kad šiuo metu ji nedirba, augina vaikus, tačiau dirba jos sutuoktinis – M.os tėvas. Jų šeima nėra asociali, tinkamai prižiūri vaikus (t. 1, b.l. 183, t. 2, b.l. 80-82). Kadangi kaltinamasis D. Š. taip jos ir neatsiprašė, nepasidomėjo M.os sveikata, nepasiūlė savo pagalbos, o dėl eismo įvykio kaltina ją, ji jam neatleido.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas J. K. paaiškino, kad tąkart važiavo kaltinamojo D. Š. vairuojamu automobiliu „Audi 80“, sėdėjo automobilio priekyje, šalia vairuotojo. Važiuojant Žiežmariuose Vytauto gatve, sankryžoje pasuko į Žaslių gatvę, kur iš karto teko apvažiuoti dešinėje pusėje stovėjusius automobilius, t.y. teko šiek tiek išvažiuoti į priepriešinę eismo juostą ir važiuoti kelio viduriu. Staiga iš už dešinėje stovėjusių automobilių, maždaug už 1 m nuo jų automobilio, nesidairydama, į gatvę išbėgo mergaitė, bėgo link kitoje gatvės pusėje buvusių gyvenamųjų namų, ir kaltinamojo vairuojamas automobilis ją partrenkė dešine puse. Pamatęs mergaitę, kaltinamasis D. Š. ėmė stabdyti, sukti į kairę, tačiau tai nepadėjo. Partrenkus mergaitę, jų automobilis sustojo, jie išlipo, priėjo prie partrenktos mergaitės, kvietė greitąją medicinos pagalbą. Kur gulėjo partrenkta mergaitė, nepamena: ar važiuojamojoje kelio dalyje, ar ant šaligatvio, lyg ant šaligatvio, tačiau tikrai pamena, kad mergaitė buvo partrenkta dešinėje eismo juostoje, kažkur ties dešinėje kelio pusėje stovėjusiais automobiliais, arčiau kelkraščio ar eismo juostos viduryje. Po smūgio mergaitė buvo nublokšta į kairę kelio pusę ir nukrito ant šaligatvio. Po eismo įvykio važiuojamojoje kelio dalyje mėtėsi mergaitės daiktai. Kokie, nepamena. Labai greitai prisirinko žmonių, kilo triukšmas. Atėjo mergaitės močiutė, ėmė rinkti mergaitės daiktus. Lyg kažkas jai draudė tai daryti, kaip viskas tiksliai ten buvo nepamena, nes daug laiko praėjo. Liudytojui neprisimenant tikslių teisme nagrinėjamo įvykio aplinkybių, teisiamojo posėdžio metu pagarsinus jo 2014-07-29 ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (t. 1, b.l. 44-45, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), liudytojas J. K. patvirtino, kad Žaslių gatvės dešinėje pusėje stovėjo du automobiliai. Jų automobiliui susilyginus su gatvės dešinėje pusėje stovėjusiais automobiliais, staiga iš už antro automobilio „AUDI A6“ universalo galo išbėgo maža mergaitė, kuri buvo numušta jų automobilio priekine dešine dalimi, esančia arčiau dešinio žibinto.
Liudytojas G. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tąkart važiavo kaltinamojo D. Š. vairuojamu automobiliu „Audi 80“, sėdėjo automobilio gale, per vidurį. Važiuojant Žiežmariuose Vytauto gatve, sankryžoje pasuko į Žaslių gatvę, kur iš karto teko apvažiuoti dešinėje pusėje stovėjusius tris automobilius, t.y. teko išvažiuoti į priepriešinę eismo juostą. Staiga iš už dešinėje stovėjusių automobilių iš karto priešais jų automobilį į gatvę išbėgo mergaitė ir kaltinamojo vairuojamas automobilis ją partrenkė, lyg priekio dešine puse. Viskas nutiko labai greitai. Pamatęs mergaitę, kaltinamasis D. Š. ėmė stabdyti, tačiau tai nepadėjo. Partrenkus mergaitę, važiuojant kaire kelio puse, jų automobilis sustojo, jie išlipo, priėjo prie partrenktos mergaitės, kažkas kvietė greitąją medicinos pagalbą. Mergaitė gulėjo važiuojamojoje kelio dalyje. Atbėgo kažkoks mažas vaikas, kėlė ją, kiek vėliau lyg mergaitės tėtis paėmė nukentėjusiąją ant rankų ir nusinešė. Atėjo kažkokia moteris, rinko mergaitės daiktus, tačiau kažkas ją sudraudė. Tada moteris paimtus mergaitės daiktus dėjo lyg jau į kitas vietas.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. M. paaiškino, kad tąkart važiavo kaltinamojo D. Š. vairuojamu automobiliu „Audi 80“, sėdėjo automobilio gale, kairėje, už vairuotojo. Jis nematė, kas nutiko. Pajuto smūgį ir automobilio stabdymą. Pirma buvo smūgis, tik tada automobilis buvo stabdomas. Automobilis sustojo, jie išlipo. Pamatė, kad buvo partrenkta mergaitė. Kur pamatė mergaitę, nepamena. Pažiūrėjus į automobilį, buvo matyti, kad mergaitė buvo partrenkta automobilio priekio dešine puse, nes buvo įstumtas automobilio žibintas. Prisirinko žmonių, kažkokia moteris šaukė, grasino kaltinamajam. Paklaustas, liudytojas atsakė, kad kelio dešinėje yra šioks toks praplatėjimas, kur visada stovi automobiliai. Norint juos apvažiuoti, reikia išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Tada ten taip pat buvo automobilių. Kiek, nepamena: du ar trys.
Liudytojas H. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tąkart važiavo kaltinamojo D. Š. vairuojamu automobiliu „Audi 80“, sėdėjo automobilio gale, dešinėje pusėje. Važiuojant Žiežmariuose Vytauto gatve, sankryžoje pasuko į Žaslių gatvę, kur dešinėje pusėje stovėjo du automobiliai. Staiga iš už tų automobilių į gatvę išbėgo mergaitė, maždaug už kokių 0,5 m nuo jų automobilio. Jų automobilis partrenkė mergaitę, lyg dešine puse, tada ėmė stabdyti ir sustojo. Jie išlipo, buvo ištikti šoko, nežinojo ką daryti. Mergaitė buvo nublokšta į kelio dešinę pusę, maždaug už kokių 2 m nuo jų automobilio, o jų automobilis stovėjo kairėje kelio pusėje. Jų automobilis bandė išvengti susidūrimo su mergaite, jis tai jautė, nes jų automobilis buvo sukamas į kairę, lyg bandytų ją apvažiuoti, tačiau automobilio vairuotojui nepavyko. Prisirinko žmonių, buvo triukšminga. Atėjo partrenktos mergaitės tėvai, partrenkta mergaitė buvo kruvina, lyg verkė.
Teismo posėdžio metu liudytoja J. K. paaiškino, kad tąkart ji ėjo Žaslių gatve iš miestelio, išgirdo trenksmą, atsisuko ir pamatė, kaip Žaslių gatve ridenasi tamsios spalvos automobilio „Audi“ partrenkta mergaitė. Ji tuo metu buvo partrenktos mergaitės namų pusėje. Mergaitę partrenkusį automobilį vairavo vaikinas. Iš automobilio išlipo keli vaikinai, jie blaškėsi po gatvės vidurį. Prisirinko žmonių. Partrenkta mergaitė nukrito važiuojamojoje kelio dalyje, buvo netoli ją patrenkusio automobilio, maždaug už 1,5 m. Partrenktos mergaitės vyresnė sesuo ją kėlė suėmusi per pažastys. Partrenkta mergaitė tylėjo, gal buvo be sąmonės. Tada ji – liudytoja – nubėgo pas partrenktos mergaitės motiną ir jai pasakė, kas nutiko. Į įvykio vietą atbėgo partrenktos mergaitės tėvas, jis pakėlė mergaitę ir paguldė ant šaligatvio. Mergaitė kraujavo, šaukėsi mamos. Kiek pamena, partrenktos mergaitės batukų gatvėje niekas nelietė.
Liudytoja – mažametės nukentėjusiosios M. M. močiutė – J. M. paaiškino, kad tąkart pas sūnų į namus ji atėjo maždaug likus 5 min. iki teisme nagrinėjamo įvykio. Sūnus buvo ką tik grįžęs iš darbo, vaikai buvo namo kieme, marti ruošė valgį. Išėjusi į namo kiemą, pamatė, kad vaikų kieme nėra. Atbėgo vyriausia mergaitė ir pasakė, kad M.ą numušė automobilis. Ji išbėgo į gatvę ir pamatė, kaip kita mergaitė tempia be sąmonės buvusią M.ą. Pribėgęs sūnus, pakėlė ir paguldė M.ą prie baro. Kiek vėliau M.a ėmė verkti, šaukti iš skausmo. Visi laukė greitosios medicinos pagalbos ir policijos. Ji matė M.ą patrenkusį gatvėje skersai stovintį automobilį, ant asfalto automobilio nubrėžtą stabdymo kelią, automobilyje sėdinčią vaikinų kompaniją, gatvėje išmėtytus M.os daiktus: batukus, kepurytę. Niekas jų nelietė. Vaikai norėjo surinkti, tačiau ji pati padraudė, liepė laukti policijos. Maždaug po 20 min. atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Paklausta, liudytoja atsakė, kad sūnaus šeimoje lankosi kasdien. Iš tiesų M.a po šio eismo įvykio pasikeitė: pasidarė nervuota, ėmė švepluoti, ypač kai susijaudina, tada neištaria žodžių, net naktį apsišlapina. Anksčiau švepluodavo kaip ir visi tokio amžiaus vaikai, dabar – žymiai daugiau, net kalbėdama pradėjo užsikirsti. Dabar M.ai reikia skirti daug daugiau dėmesio.
Teismo posėdžio metu – liudytojas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK KPS tyrėjas – L. V., buvęs teisme nagrinėjamo eismo įvykio vietoje, šio eismo įvykio ir su juo susijusių aplinkybių neprisiminė. Tvirtino, kad jo tarnybos metu nutinka daug įvykių, visų jų neprisimena. Atvykęs į bet kurio įvykio vietą, vadovaujasi instrukcijomis, ir atlieka visa, kas jam privalu. Jei jis atliko teisme nagrinėjamo eismo įvykio vietos apžiūrą, fotografavo eismo įvykio vietą, braižė eismo įvykio vietos schemą ar atliko kokius kitus veiksmus, galima vadovautis jo parengtuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, nes jis viską atliko teisingai – taip, kaip buvo. Jei ko neužfiksavo, nemanė, kad tai reikšminga.
Liudytoja – bendrosios praktikos gydytoja – A. M. nurodė, kad mažametė nukentėjusioji M. M., jos broliai ir seserys, yra jos pacientai. Tą vasarą ji atostogavo, grįžusi po atostogų, rudenį, iš M.os motinos I. M. sužinojo, kad M.a vasara pateko į eismo įvykį, po kurio mergaitė ėmė mikčioti, tapo jautresnė, nerami, baiminga, nemiega. Ji nukreipė mergaitę į Vaiko raidos centrą pas psichologus. Ar mergaitė anksčiau, t.y. iki eismo įvykio, mikčiojo, nepamena, neatkreipė dėmesio, negali to nei patvirtinti, nei paneigti. Mergaitė apsilankymų pas ją metu dažniausiai tylėdavo, šypsodavosi. Po eismo įvykio mergaitė taip pat mažai kalbėdavo, kartais mikčiodavo, bet ne nuolat. Mergaitės pasikeitimų ji nepastabėjo, gal dėl to, kad daugiau gydydavo kitus šeimos vaikus. Šeima didelė – penki vaikai. M.a sirgdavo peršalimo ligomis, specialių poreikių neturėjo. Pasikreipus į psichologus, šie, atlikę psichologinius testus, nustatė mergaitės psichikos sveikatos pakitimų. Fizinės sveikatos pakitimų nėra. M.a iš jų šeimos vaikų neišsiskyrė. Jų šeimoje išsiskyrė vyresnis berniukas, kurs taip pat buvo patekęs į eismo įvykį, – buvo partrenktas važiuodamas dviračiu. Šiuo metu M.a pas ją nesilanko, nesigydo. Paklausta, liudytoja atsakė, jog gali būti, kad M.ai buvo adaptacijos sutrikimas, taip būna kiekvienam po patirto streso.
Teismo posėdžio metu liudytoja – šeimos gydytoja – L. Š. paaiškino, kad po eismo įvykio mažametė M. M. pas ją buvo porą kartų. Buvo matyti, kad mergaitė sužalota – apibrozdinta. Mergaitė buvo konsultuota neurologo, nurodyta stebėti, pakartotinai konsultuotis pas neurologą. Kiek vėliau mergaitė buvo perrašyta pas kitą gydytoją ir daugiau ji su ja nesusitiko. Apie mergaitės elgesio pokyčius nieko negali pasakyti, nes vaiką yra mačiusi tik du kartus po 5 min. Mergaitės motina I. M. kokių nors nusiskundimų mergaitės sveikata jai neišsakė.
Liudytoja – gydytoja psichiatrė – J. S. nurodė, kad į ją kreipėsi mažametės nukentėjusiosios M. M. motina I. M., kuri pasakė apie mergaitę ištikusią nelaimę ir kad po to mergaitė tapo jautresnė, irzlesnė, labiau prisirišusi prie mamos. Mergaitės motina teigė, kad mergaitė pradėjo prasčiau kalbėti, blogiau miega, kad pasikeitė mergaitės elgesys. Tada ji mergaitę nukreipė į Vilniaus raidos centrą konsultacijai, kur mergaitei buvo nustatytas potrauminis streso sutrikimas ir pasiūlytas gydymo planas: psichologo ir logopedo konsultacijos. Pasitarusi su psichologe, ji pasiūlė mergaitei lankyti Kaišiadorių r. pedagoginėje psichologinėje tarnyboje dirbantį vaikų psichologą. Nuo to laiko nei mergaitės, nei jos motinos nematė. Kadangi anksčiau mergaitės ji nebuvo mačiusi, nieko negali pasakyti apie mergaitės pokyčius.
Teismo posėdžio metu liudytoja – Žiežmarių gimnazijos psichologė – A. V. nurodė, kad mažametės nukentėjusiosios M. M. ji nėra mačiusi. Kartą, mokslų metų pradžioje, pas ją buvo užėjusi mergaitės motina I. M., pasakojo apie mergaitės patirtą eismo įvykį, po eismo įvykio atsiradusią baimę ir prašė skirti laiką konsultacijai, tačiau sutartu laiku mergaitės motina nepasirodė ir mergaitės neatvedė. Buvo skirtos kelios konsultacijos, tačiau jos neatėjo nė į vieną. Mergaitės motina informavo ją telefonu, kad šiuo metu neateis. Ji pasiūlė ateiti, kai apsispręs. Iki šiol mergaitės motina pas ją taip ir neatėjo.
Liudytoja – Žiežmarių gimnazijos logopedė – R. M. paaiškino, kad mažametę nukentėjusiąją M. M. žino nuo darželio, t.y. 2013 m., kai jai buvo diagnozuotas fonologinis kalbos sutrikimas. Deja, su mergaite pradėta dirbti tik 2016 m., kartą per savaitę po du užsiėmimus iš eilės, lavinama mergaitės foneminė klausa – tai kai vaikas negirdi garsų ir negali skirti garsų iš klausos, pavyzdžiui, neatrenka kokia raidė: „š“ ar „s“, „ž“ ar „z“, neskiria, painioja. Vaiko liežuvis neatrenka teisingos artikuliacijos, liežuvio raumuo silpnai išvystytas, daroma liežuvio mankšta. Tokio amžiaus vaikams toks sutrikimas yra dažnas. Logopedo užsiėmimus mergaitė lanko reguliariai, jei neserga. Paklausta, liudytoja atsakė, kad mergaitė jų užsiėmimo metu jaučiasi saugi, yra rami, lėta, labai švelni, draugiška ir paslaugi, viskuo domisi, neįprasto mergaitės elgesio ji nepastebėjo. Mergaitė niekada nėra atsisakiusi atlikti kokios nors užduoties. Liudytoja taip pat nepastebėjo, kad mergaitė mikčiotų ar užsikirstų kalbėdama. Yra mokinių, kurie mikčioja, būna labai ryškūs mikčiojimo simptomai, skiriasi mikčiojimo rūšys, tačiau M.os atveju ji to nepastebėjo. Apie eismo įvykio liekamuosius reiškinius nieko negali pasakyti, nes iki eismo įvykio su mergaite nedirbo.
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištyrus rašytinius įrodymus, matyti, kad:
Žemesnės instancijos teismas
- Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK KPS tyrėjas L. V. 2014-07-16 pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kadangi tądien apie 17.00 val. Kaišiadorių r. sav., Žiežmariuose, Žaslių gatvėje, ties 14-uoju numeriu pažymėtu namu, D. Š. vairuojamas automobilis „Audi 80“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė į kelio važiuojamąją dalį išbėgusią (duomenys neskelbtini) gimusią M. M.. Mergaitė sužalota, dėl ko nuvežta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikas, kur jai diagnozuoti galvos sumušimai. Mergaitės būklė stabili. Automobilio vairuotojas D. Š. blaivus – 0,00 prom. (t. 1, b.l. 1, 16);
- pagal Eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, eismo įvykio vietos schemą, jos juodraštį ir eismo įvykio vietoje darytas fotografijas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK KPS tyrėjo L. V. nurodyto 2014-07-16 eismo įvykio vieta – Kaišiadorių r. sav., Žiežmariai, Žaslių gatvė, ties 14-uoju numeriu pažymėtu namu, tiesus kelio ruožas (asfaltas, sausa kelio danga, diena, giedra, oro temperatūra – 26o C). Eismo įvykio rūšis – susidūrimas. Važiuojamosios kelio dalies plotis – 7,10 m, dvi eismo juostos, po vieną skirtinga kryptimi, vienos eismo juostos plotis – 3,55 m. Kelkraščio ir skiriamosios juostos nėra. Važiuojamoji dalis paženklinta važiuojamąją dalį į eismo juostas skiriančiomis linijomis. Važiuojamosios kelio dalies dešinėje yra aikštė, kairėje – 6-uoju ir 14-uoju numeriu pažymėti namai. Matomumas – >100 m. Automobilis „Audi 80“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kairėje eismo juostoje prie šaligatvio bordiūro, priekiu link Žaslių gatvės pabaigos. Kairėje eismo juostoje ant asfalto matosi stabdymo kelias – stabdymo žymės, – automobilio judėjimo kryptimi. Viena stabdymo žymė – 17,00 m ilgio, kita – 19,10 m. Už šaligatvio dešinėje yra aikštė, prie šaligatvio kelio išplatėjime stovi automobiliai „Audi A6 Avant“ ir „Toyota“, kairėje – 6-uoju ir 14-uoju numeriu pažymėti namai. Eismo įvykio vietoje kelio ženklų nėra. Eismo įvykio vietoje rasta: nuo automobilio „Audi 80“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nukritusi detalė – valstybinio numerio ženklas, – du vaikiški batai ir vaikiška kepurė. Užfiksuota rastų daiktų padėtis automobilio atžvilgiu. Žymių, rodančių automobilio atsitrenkimą į aplinkinius daiktus, taip pat rūbų atplėšos žymių, vilkimo žymių ar į kraują panašių žymių, nėra. Automobilio sugadinimo žymių nematyti. Automobilio „Audi 80“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas – D. Š., savininkas – A. Š.. Automobiliui atlikta privaloma techninė patikra. Automobilis draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company“ SE (t. 1, b.l. 4-12, 64-66);
- iš karto po eismo įvykio vietos apžiūros, eismo įvykio vietoje apžiūrėtas automobilis „Audi 80“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Užfiksuota: įstumtas priekinis dešinės pusės žibintas, matyti įlenkimo žymės ant variklio dangčio, dešinėje pusėje, priekinis valstybinio numerio ženklas. Pėdsakų ant automobilio nėra. Padangų būklė gera, padangų protektoriaus brėžinys paprastas, vairavimo mechanizmo būklė gera, apšvietimo signalų prietaisų būklė gera, automobilio stiklų, langų valytuvų ir užpakalinio vaizdo veidrodžių būklė gera. Rankinio stabdžio ir pavarų perjungimo svirčių padėtis – III pavara (t. 1, b.l. 60-61);
- pagal alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ asmens blaivumo testo šaknelę (t. 1, b.l. 112), biologinės terpės siuntimą ir specialisto išvadą Nr. T-A 6574/14(01) (t. 1, b.l. 115-116) eismo įvykio metu kaltinamasis D. Š. buvo blaivus (alkotesterio 2014-07-16 17.28 val. patikrinimo rezultatas – 0,00 promilės; 2014-07-16 17.55 val. kraujyje etilo alkoholio nerasta);
- specialistas 2014-11-18 išvadoje Nr. 11-2004 (14) (t. 1, b.l. 53-59) nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
- teisme nagrinėjamo 2014-07-16 eismo įvykio eiga (mechanizmas) buvo tokia: automobilis „Audi 80“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas D. Š., važiavo Žaslių gatve apie 69 km/h greičiu. Automobilis „Audi 80“ ties šios gatvės 14-uoju numeriu pažymėtu statiniu, kairėje kelio važiuojamosios dalies eismo juostoje, judėdamas stabdymo režimu, priekiniu dešinės pusės kampu kliudė kelio važiuojamojoje dalyje buvusią mažametę pėsčiąją M. M.. Sąlyčio (susidūrimo) metu pėsčiosios kūnas kontaktavo su automobilio „Audi 80“ priekiniu bamperiu dešinėje pusėje, priekiniu dešinės pusės žibintu, variklio gaubtu dešinėje pusėje. Smūgio (susidūrimo) metu pėsčiosios kūnas buvo bloškiamas kryptimi į priekį ir į dešinę, automobilis „Audi 80“ buvo stabdomas ir sukamas į kairę, kol sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane;
- automobilio „Audi 80“ vairuotojo D. Š. veiksmai: įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą vietoje, kur ji atskirta ištisine horizontalaus ženklinimo linija, važiavo ne savo krypties eismo juosta, važiuodamas 69,00 km/h greičiu, viršijo maksimalų leistiną greitį ir partrenkė mažametę pėsčiąją M. M., techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti;
- techniniu požiūriu, buvusioje kelio eismo situacijoje, tai, jog mažametė pėsčioji M. M. įbėgo į kelio važiuojamąją dalį ir sudarė netikėtą kliūtį automobilio „Audi 80“ vairuotojui D. Š., turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu;
- Kaišiadorių r. sav. Žiežmarių miestelio Žaslių ir Vytauto gatvės yra valstybinės reikšmės kelio Nr. 1812 Žiežmariai-Nemaitonys-Stakliškės dalis. Šį kelią prižiūri VĮ „Kauno regiono keliai“. Kaišiadorių r. sav. administracija neturi informacijos apie kelio ženklų išdėstymą šiose gatvėse (t. 2, b.l. 114);
Žemesnės instancijos teismas
VĮ „Kauno regiono keliai“ pateikė teismui Kaišiadorių r. sav. Žiežmarių miestelio Žaslių ir Vytauto gatvės kelio ženklų išdėstymo schemą, t.y. tokią, kokia buvo eismo įvykio metu – 2014-07-16 (t. 2, b.l. 118-119, 131-133, 135-136);
- teismui paprašius tyrimą atlikusio specialisto paaiškinimų raštu (t. 2, b.l. 184-185), specialistas 2016-01-07 išvadoje Nr. 11-2004 (14) (t. 3, b.l. 4-6) nurodė, kad:
- be tikslių duomenų apie automobilių „Audi A6 Avant“ ir „Toyota“ padėtį kelio pločio atžvilgiu negalima tiksliai apskaičiuoti, kokį važiuojamosios dalies atstumą (plotį) užėmė šie automobiliai. Tai, kad šie automobiliai užėmė važiuojamąją dalį per pusę automobilio pločio, priimta automobilio „Audi 80“ vairuotojo naudai, nes šiuo atveju, pėsčioji vairuotojo matomumo zonoje nubėga mažesnį atstumą;
- automobilio „Audi 80“ vairuotojas turėjo techninę galimybę apvažiuoti dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje esančiame išplatėjime stovėjusius automobilius (pasirinkdamas saugų greitį);
- automobilio „Audi 80“ vairuotojo D. Š. veiksmai: įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą vietoje, kur ji atskirta ištisine horizontalaus ženklinimo linija, važiavo ne savo krypties eismo juosta, važiuodamas 69,00 km/h greičiu, viršijo maksimalų leistiną greitį ir partrenkė mažametę pėsčiąją M. M., techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti;
- specialisto išvada Nr. 11-2004 (14) nepasikeistų, nes, atliekant eismo įvykių tyrimus, techniniu požiūriu laikytina, kad kliūtis automobilio „Audi 80“ vairuotojui buvo sudaryta tuomet, kai pėsčioji jau išbėgo iš už matomumą ribojančių objektų, šiuo konkrečiu atveju, iš už dešinėje kelio važiuojamosios dalies išplatėjime stovinčių automobilių ir jų skaičius, šiuo atveju, reikšmės neturi;
- mažametės pėsčiosios M. M. veiksmai buvusioje kelio eismo situacijoje: tai, jog įbėgo į kelio važiuojamąją dalį ir sudarė netikėtą kliūtį automobilio „Audi 80“ vairuotojui D. Š. techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu;
Žemesnės instancijos teismas
- atliekant automobilio „Audi 80“ važiavimo greičio prieš pat intensyvų stabdymą skaičiavimą, buvo vertinta ta aplinkybė, kad automobilyje nėra ABS sistemos;
- teismui pateikti nauji rašytiniai įrodymai – įvykio vietos schemos (t. 2, b.l. 118-119, 131-133, 135-136) – neduoda pagrindo keisti anksčiau duotą specialisto išvadą Nr. 11-2004 (14). Atliekant eismo įvykių tyrimus, naudojamas faktinis eismo įvykio vietos gatvės plotis bei kelio dangos ženklinimas, užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (ar matomas eismo įvykio vietos nuotraukose);
- specialistas 2014-09-15 išvadoje Nr. G 2285/14 (02) (t. 1, b.l. 38-39) konstatavo, kad mažametei nukentėjusiajai M. M. nustatyti odos nubrozdinimai veide, rankose, kojose, dešiniame petyje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, II-III kaklo slankstelių panirimas, dešinio IX šonkaulio lūžimas padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galėjo gautis 2014-07-16 eismo įvykio metu nukentėjusiąją sužalojant kaip pėsčiąją. Mažametei nukentėjusiajai padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulio lūžimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 parų;
- teismui paprašius tyrimą atlikusio specialisto paaiškinimų raštu (t. 2, b.l. 186-187), pateiktas ekspertizės aktas Nr. EG 237/ 2016 (02) (t. 3, 10-12), kur nurodyta, kad:
- mažametei nukentėjusiajai M. M. 2014-07-16 eismo įvykio metu buvo padaryti odos nubrozdinimai veide, rankose, kojose, dešiniame petyje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, II-III kaklo slankstelių panirimas, dešinio IX šonkaulio lūžimas. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose naujų sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti eismo įvykio metu, nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo sunkumas nesikeičia – mažametei nukentėjusiajai M. M. padaryti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas;
- mažametei nukentėjusiajai M. M. 2014-04-21 psichiatro buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. Nustatyti, ar ši sveikatos būklė yra eismo įvykio pasekmė ir kokį sveikatos sutrikdymo mąstą sukėlė, gali teismo psichiatrai;
- teismui paskyrus teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę (t. 3, b.l. 15-16), teismo ekspertams pateikus baudžiamosios bylos medžiagą, mažametės nukentėjusiosios medicininius dokumentus ir išreikalautą papildomą medžiagą – Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazijos charakteristiką (t. 3, b.l. 31. Nukentėjusioji M. M. 2015-09-01 pradėjo lankyti priešmokyklinio ugdymo klasę. Mergaitė noriai atlieka užduotis, supranta pedagogo aiškinimus ir nurodymus, pati imasi iniciatyvos. Su klasės vaikais bendrauja noriai ir draugiškai. Mergaitės gebėjimai ir įgūdžiai atitinka priešmokyklinio ugdymo programą), – gautas ekspertizės aktas Nr. 103MS-64/ 2016 (t. 3, 33-37), kur nurodyta, kad:
- šiuo metu M. M. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu, atsiradusių dėl teisme nagrinėjamo eismo įvykio, nenustatyta. Po teisme nagrinėjamo 2014-07-16 eismo įvykio M. M. buvo konstatuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl teisme nagrinėjamo eismo įvykio;
- po teisme nagrinėjamo 2014-07-16 eismo įvykio praėjus 9 mėnesiams (2015-04-21), M. M. buvo konsultuota vaikų ir paauglių psichiatro, kuris konstatavo potrauminio streso sutrikimą bei rekomendavo kreiptis psichologo pagalbos. Kelis kartus M. M. buvo registruota Kaišiadorių r. pedagoginėje psichologinėje tarnyboje psichologo konsultacijoms, tačiau objektyvių duomenų, kad tokia pagalba nukentėjusiajai būtų suteikta, nėra. Taip pat nėra objektyvių duomenų, kad M. M. būtų pakartotinai konsultuota vaikų ir paauglių psichiatro. Todėl nėra galimybės įvertinti nukentėjusiosios M. M. psichikos būsenos pokyčių bei dinamikos. Be to, ambulatorinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės, atliktos 2016-05-03 metu, M. M. psichikos sutrikimų nekonstatuojama, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas;
- pagal Kaišiadorių r. pedagoginės psichologinės tarnybos 2015-11-12 raštą (t. 2, b.l. 157) mažametė nukentėjusioji M. M. Kaišiadorių r. pedagoginėje psichologinėje tarnyboje lankėsi tik vieną kartą – 2015-03-24. Nukentėjusiosios tėvai norėjo gauti pažymą apie jų teigimu atsiliekančią mergaitės raidą po eismo įvykio. Tėvams buvo paaiškinta, kad jų tarnyboje tokios kompetencijos specialistų nėra, rekomenduota kreiptis į gydymo įstaigą. 2015-04-28 mažametės nukentėjusiosios motina pateikė tarnybai mažametės nukentėjusiosios medicininių dokumentų išrašus ir pageidavo psichologo paslaugų mergaitei. Mergaitė buvo registruota ir įtraukta į bendrą eilę tarnyboje. Atėjus laikui, norėdama suderinti konsultacijos laiką, tarnybos psichologė susisiekė su mergaitės motiną, tačiau motina pasakė, kad šiuo metu psichologo pagalba mergaitei nereikalinga. Mergaitės motinai pasiūlyta kreiptis, kada reikės. 2015-10-27 mažametės nukentėjusiosios motina ir vėl kreipėsi į tarnybą dėl psichologo paslaugų mergaitei. Mergaitė ir vėl registruota ir įtraukta į eilę.
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo D. Š., mažametės nukentėjusiosios M. M. atstovės pagal įstatymą I. M., liudytojų J. K., G. S., E. M., H. S., J. K., J. M. ir L. V. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis D. Š. 2014-07-16 apie 17.00 val. Kaišiadorių r. sav., Žiežmariuose, Žaslių gatvėje, ties 14-uoju numeriu pažymėtu statiniu, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 133 p. (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) ir 135 p. (gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50,00 km/h greičiu), dėl ko, važiuodamas Žiežmariuose Žaslių gatve, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą toje vietoje, kur eismo juostos atskirtos ištisine horizontalaus ženklinimo linija, važiuodamas ne savo krypties eismo juosta apie 69,00 km/h greičiu, viršijo maksimalų leistiną 50,00 km/h greitį ir partrenkė staiga į kelio važiuojamąją dalį išbėgusią mažametę pėsčiąją M. M., dėl ko mažametei buvo padaryti odos nubrozdinimai veide, rankose, kojose, dešiniame petyje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, II-III kaklo slankstelių panirimas ir dešinio IX šonkaulio lūžimas. Dėl dešinio IX šonkaulio lūžimo mažametės nukentėjusiosios M. M. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Ši kaltinamojo D. Š. 2014-07-16 veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., nes kaltinamasis D. Š., vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus (neįvertino eismo sąlygų gyvenvietėje, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, viršijo leistiną greitį ir, kelyje atsiradus kliūčiai, nesustabdė automobilio), dėl ko kaltinamojo vairuojamas automobilis partrenkė mažametę nukentėjusiąją M. M., dėl ko mergaitė buvo sužalota ir dėl ko (eismo įvykio metu patirtų sužalojimų) jos sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai.
Nors kaltinamasis D. Š. ir eismo įvykio liudytojai, važiavę kaltinamojo D. Š. vairuojamu automobiliu, J. K., G. S., E. M. ir H. S. eismo įvykio aplinkybes prisimena šiek tiek skirtingai, kas dėl eismo įvykio metu patirto šoko yra suprantama, t.y. skirtingai nurodo mažametės nukentėjusiosios partrenkimo vietą gatvėje, vairuotojo reakcijos į kelyje pastebėtą mergaitę laiką ir automobilio stabdymo laiką, tačiau visi šie asmenys vieningai tvirtina, kad, važiuojant Žiežmariuose Vytauto gatve, kaltinamojo D. Š. vairuojamas automobilis sankryžoje pasuko į Žaslių gatvę, kur iš karto kaltinamojo vairuojamam automobiliui teko apvažiuoti dešinėje pusėje stovėjusius automobilius ir išvažiuoti į priepriešinę eismo juostą. Teismui nekelia abejonių į eismo įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno L. V. eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos schemoje, jos juodraštyje ir eismo įvykio vietoje darytose fotografijose užfiksuoti duomenys, kurie vienas kitam neprieštarauja ir atitinka kitus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, taip pat ir mažametės nukentėjusiosios M. M. atstovės pagal įstatymą I. M. bei liudytojų J. K., G. S., E. M., H. S., J. K. ir J. M. bei paties kaltinamojo D. Š. paaiškinimus. Objektyvių duomenų, kad kas nors eismo įvykio vietoje lietė mažametės nukentėjusiosios išsibarsčiusius daiktus ir juos perdėjo į kitas vietas, nenustatyta. Teismui nekelia abejonių nei ikiteisminio tyrimo metu specialisto 2014-11-18 pateikta išvada Nr. 11-2004 (14) (t. 1, b.l. 53-59) nei šios bylos nagrinėjimo teisme metu pateikta specialisto 2016-01-07 išvada Nr. 11-2004 (14) (t. 3, b.l. 4-6), nes jos viena kitą papildo, pačios sau neprieštarauja ir atitinka kitus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus. Specialisto nurodyta, jog kaltinamojo D. Š. vairuojamas automobilis „Audi 80“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Žaslių gatve apie 69 km/h greičiu ir ties šios gatvės 14-uoju numeriu pažymėtu statiniu, kairėje kelio važiuojamosios dalies eismo juostoje, judėdamas stabdymo režimu, priekiniu dešinės pusės kampu kliudė kelio važiuojamojoje dalyje buvusią mažametę pėsčiąją M. M.. Sąlyčio (susidūrimo) metu pėsčiosios kūnas kontaktavo su automobilio „Audi 80“ priekiniu bamperiu dešinėje pusėje, priekiniu dešinės pusės žibintu, variklio gaubtu dešinėje pusėje. Smūgio (susidūrimo) metu pėsčiosios kūnas buvo bloškiamas kryptimi į priekį ir į dešinę, automobilis „Audi 80“ buvo stabdomas ir sukamas į kairę, kol sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Nors techniniu požiūriu, buvusioje kelio eismo situacijoje, tai, jog mažametė pėsčioji M. M. įbėgo į kelio važiuojamąją dalį ir sudarė netikėtą kliūtį automobilio „Audi 80“ vairuotojui D. Š., turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tačiau techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti būtent automobilį „Audi 80“ vairavusio kaltinamojo D. Š. veiksmai: įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą vietoje, kur ji atskirta ištisine horizontalaus ženklinimo linija, važiavo ne savo krypties eismo juosta, važiuodamas 69,00 km/h greičiu, viršijo maksimalų leistiną greitį ir partrenkė mažametę pėsčiąją M. M.. Mergaitė buvo partrenkta būtent kairėje eismo juostoje. Automobilį „Audi 80“ vairavęs kaltinamasis D. Š. turėjo techninę galimybę apvažiuoti dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje esančiame išplatėjime stovinčius automobilius, neišvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, pasirinkdamas saugų greitį. Nagrinėjamu atveju už dešinėje kelio važiuojamosios dalies išplatėjime stovinčių automobilių skaičius neturi reikšmės. Pažymėtina, kad specialistas nurodytas išvadas pateikė nežinomas eismo įvykio aplinkybes vertindamas išimtinai kaltinamojo naudai, t.y. neturint tikslių duomenų apie dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje esančiame išplatėjime stovėjusių automobilių padėtį kelio pločio atžvilgiu ir negalint tiksliai apskaičiuoti, kokį važiuojamosios dalies atstumą (plotį) šie automobiliai užėmė, priimta, kad šie automobiliai užėmė važiuojamąją dalį per pusę automobilio pločio, nes šiuo atveju, pėsčioji automobilio „Audi 80“ vairuotojo matomumo zonoje nubėga mažesnį atstumą; atliekant automobilio „Audi 80“ važiavimo greičio prieš pat intensyvų stabdymą skaičiavimą, buvo vertinta ta aplinkybė, kad automobilyje nėra ABS sistemos.
Teismui nekelia abejonių ir 2014-07-16 eismo įvykio metu mažametei nukentėjusiajai M. M. padaryti sužalojimai, kuriuos įrodo netik mažametės nukentėjusiosios M. M. atstovės pagal įstatymą I. M., liudytojų J. K., G. S., E. M., H. S., J. K., J. M., A. M., L. Š. ir J. S. paaiškinimai, mažametės nukentėjusiosios medicininių dokumentų išrašai, bet specialistų ir teismo ekspertų išvados. Tai, kad mažametės nukentėjusiosios sveikata dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sutrikdyta nesunkiai, įrodo netik mažametės nukentėjusiosios medicininių dokumentų išrašai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu pateikta specialisto 2014-09-15 išvada Nr. G 2285/14 (02) (t. 1, b.l. 38-39) bei šios bylos nagrinėjimo teisme metu atliktų teismo ekspertizių (t. 3, 10-12, 33-37, teismo ekspertizių aktai Nr. EG 237/ 2016 (02) ir Nr. 103MS-64/ 2016) išvados, kuriomis netikėti nėra pagrindo, nes jos taip pat viena kitą papildo, pačios sau neprieštarauja ir atitinka kitus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus. Mažametei nukentėjusiajai M. M. 2014-07-16 eismo įvykio metu buvo padaryti odos nubrozdinimai veide, rankose, kojose, dešiniame petyje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, II-III kaklo slankstelių panirimas, dešinio IX šonkaulio lūžimas. Bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktuose medicininiuose dokumentuose naujų sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti eismo įvykio metu, nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo sunkumas nesikeičia – vis tik mažametei nukentėjusiajai M. M. padaryti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad mažametei nukentėjusiajai M. M. 2014-04-21 psichiatro buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl teisme nagrinėjamo eismo įvykio, tačiau šiuo metu mažametei nukentėjusiajai M. M. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu, atsiradusių dėl teisme nagrinėjamo eismo įvykio, nenustatyta. Po teisme nagrinėjamo 2014-07-16 eismo įvykio praėjus 9 mėnesiams (2015-04-21), M. M. buvo konsultuota vaikų ir paauglių psichiatro, kuris konstatavo potrauminio streso sutrikimą bei rekomendavo kreiptis psichologo pagalbos. Kelis kartus M. M. buvo registruota Kaišiadorių r. pedagoginėje psichologinėje tarnyboje psichologo konsultacijoms, tačiau objektyvių duomenų, kad tokia pagalba nukentėjusiajai būtų suteikta, nėra. Taip pat nėra objektyvių duomenų, kad M. M. būtų pakartotinai konsultuota vaikų ir paauglių psichiatro, todėl nėra galimybės įvertinti nukentėjusiosios M. M. psichikos būsenos pokyčių bei dinamikos. Be to, ambulatorinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės, atliktos 2016-05-03 metu, M. M. psichikos sutrikimų nekonstatuojama, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertintinas.
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. Š. padarė neatsargų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., 16 str.), kurio pasekmė – nesunkiai sutrikdyta mažamečio sveikata. Kaltinamasis D. Š. teisme apgailestavo dėl eismo įvykio ir pripažino eismo įvykio faktą, t.y. tai, kad jo vairuojamas automobilis partrenkė į gatvę staiga išbėgusį vaiką, tačiau nesijautė kaltas dėl eismo įvykio, teisino save, nemanė pažeidęs kelių eismo saugumo reikalavimus ir kaltino į gatvę staiga išbėgusį vaiką. Tai nelaikytina kaltinamo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiu gailėjimusi dėl jos. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos BK 59-60 str.). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į tai, kad mažametės pėsčiosios M. M. veiksmai buvusioje kelio eismo situacijoje: tai, jog įbėgo į kelio važiuojamąją dalį ir sudarė netikėtą kliūtį automobilio „Audi 80“ vairuotojui kaltinamajam D. Š. techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis D. Š. yra jauno amžiaus (t. 1, b.l. 97-98), neteistas (t. 1, b.l. 99), tačiau baustas administracine tvarka, eismo įvykio metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą (t. 1, b.l 101-103), šiuo metu nedirba, ieškosi darbo (t. 1, b.l. 111), pragyvena iš santaupų, tačiau eismo įvykio metu dirbo ŽŪB „Nematekas“ vairuotoju-ekspeditoriumi (t. 1, b.l. 108), darbdavio charakterizuotas teigiamai: tinkamai atliekantis savo pareigas, pareigingas ir atsakingas (t. 1, b.l. 110). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo D. Š. vairuotojo stažas eismo įvykio metu (2014-07-16) buvo pustrečių metų (t. 1, b.l. 63, 97-98), kad kaltinamasis turi teisę vairuoti ne tik AM, B1 ir B kategorijos transporto priemones (nuo 2012-01-05), bet ir C ir C1 kategorijos transporto priemones (nuo 2013-10-05). Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, kaltinamajam D. Š. skirtina pati švelniausia ir mažesnė negu vidutinio dydžio Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda (pagal 2014-07-16 eismo įvykio metu galiojusią Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p. redakciją – Lietuvos Respublikos BK 3 str.). Lietuvos Respublikos BK 47 str. nurodyta, jog bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Pagal 2008-07-15 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 4 str. 2 d. teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ nuo 2015-01-01 bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur, tačiau nagrinėjamu atveju taikytinas kaltinamajam D. Š. palankesnis MGL dydis, galiojęs 2014-07-16 eismo įvykio metu, – 130,00 Lt, – perskaičiuojant buvusįjį litais į eurus pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 str. ir 7 str. 4 d. nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį) (Lietuvos Respublikos BK 3 str.).
Prokurorės Vilijos Žukauskienės prašoma skirti kaltinamajam D. Š. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – neskirtina, nes tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas, praėjus nuo teisme nagrinėjamo 2014-07-16 eismo įvykio daugiau kaip dvejiems metams, kai teisė vairuoti kelių transporto priemones kaltinamajam nebuvo apribota nei ikiteisminio tyrimo metu, nei šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, nebepasiektų šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslų, nepadėtų įgyvendinti kaltinamajam skirtinos bausmės paskirties ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Mažametės nukentėjusiosios M. M. atstovė pagal įstatymą I. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 194,73 Eur/ 672,37 Lt* turtinės ir 2896,20 Eur/ 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 20-21). Civilinis ieškinys grindžiamas pateiktais rašytiniais įrodymais: mažametės nukentėjusiosios M. M. medicinos dokumentų išrašu iš ligoninės (ligoninėje nukentėjusioji gydyta nuo 2014-07-16 iki 2014-07-22) ir mokėjimų kvitais (t. 1, b.l. 22-27). Turtinė žala – tai eismo įvykio ir apžiūros ligoninėje metu sugadinti mažametės nukentėjusiosios M. M. rūbai (suknelė (10,14 Eur/ 35,00 Lt), basutės (5,79 Eur/ 20,00 Eur), kepurė (7,24 Eur/ 25,00 Lt), apatiniais drabužėliai (4,34 Eur/ 15,00 Lt), nukentėjusiosios atstovės turėtos išlaidos kelionėms į Kauną lankyti nukentėjusiosios (automobilio kuras (45,05 Eur/ 155,54 Lt), vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą (1,45 Eur/ 5,00 Lt), vaistai nukentėjusiajai (35,00 Eur/ 122,23 Lt), kaklo įtvaras nukentėjusiajai (8,69 Eur/ 30,00 Lt), maistas nukentėjusiajai (76,63 Eur/ 264,60 Lt). Neturtinė žala – tai mažametės nukentėjusiosios M. M. eismo įvykio metu patirtas ir visą gydymosi laiką jaustas didžiulis skausmas. Visas nukentėjusiosios kūnas buvo sumuštas, nubrozdintas, nusėtas kraujosruvomis. Po eismo įvykio nukentėjusiajai dar mėnesį skaudėjo galvą, pilvą ir rankas. Dėl eismo įvykio metu lūžusio IV šonkaulio nukentėjusiajai ilgą laiką buvo sunku kvėpuoti, jai skaudėjo krūtinę. Maždaug tris savaites nukentėjusioji nešiojo kaklo įtvarą, dėl ko vasarą patyrė daug nepatogumų: nuolat gausiai prakaitavo po įtvaru buvusi oda, įtvaras pešė plaukus, nukentėjusioji negalėjo pasukti galvos, įprastai judėti, žaisti ir bendrauti su aplinkiniais. Po eismo įvykio nukentėjusioji naktimis buvo nerami, blogai miegojo, dažnai pašokdavo iš lovos, kai tik automobilis pravažiuodavo gatve pro jų namus. Po eismo įvykio nukentėjusioji ėmė švepluoti, kalbėdama užsikirsti, bijo viena eiti į lauką, likti namuose, miegoti.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiosios M. M. atstovė pagal įstatymą I. M. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 50,42 Eur turtinės ir 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 159-160). Civilinis ieškinys grindžiamas pateiktais rašytiniais įrodymais: mažametės nukentėjusiosios M. M. medicinos dokumentų 2015 m. išrašais, receptu (t. 1, b.l. 161-163, t. 2, b.l. 52, 67-71, 83) ir mokėjimų kvitais (t. 1, b.l. 164). Patikslintame ieškinyje nurodytos tos pačios aplinkybės dėl turtinės ir neturtinės žalos ir tie patys patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžiai, kurie buvo nurodyti ikiteisminio tyrimo metu pareikštame ieškinyje, tačiau patikslintame ieškinyje taip pat nurodomos ir naujos aplinkybės: mergaitė tebegydoma, nes jos sveikatos būklė negerėja, o blogėja. Po eismo įvykio nukentėjusiajai sutriko ne tik miegas, kalba, bet ir rega, ką patvirtina teismui pateikti medicininių dokumentų išrašai. Šeimos gydytojas 2015 m. kovą nukreipė mergaitę konsultuotis pas specialistą. UAB „Bendrosios medicinos praktika“ gydytojo konsultacijai išleista 28,96 Eur, kelionei į Kauną konsultuotis pas gydytoją – 9,62 Eur, gydytojo paskirtiems vaistams – 11,84 Eur, t.y. iš viso: 50,42 Eur. Pagal gydytojų prognozę mergaitė liks neįgali, tebesigydys, reikės logopedo pagalbos.
Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė civilinį ieškinį dėl 1102,99 Eur/ 3808,39 Lt žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už 2014-07-16 eismo įvykio metu sužalotos mažametės nukentėjusiosios M. M. gydymą (t. 1, b.l. 72-73). Civilinis ieškinys grindžiamas pateiktais rašytiniais įrodymais: mažametės nukentėjusiosios M. M. medicinos dokumentų išrašu (t. 1, b.l. 74, nukentėjusioji ligoninėje gydyta nuo 2014-07-16 iki 2014-07-22; diagnozuotos dauginės traumos, kai neatliekama svarbių procedūrų ir nėra pavojingų gyvybei ar sunkių komplikacijų ir/ ar gretutinių ligų; gydymo kaina: 3808,39 Lt/ 1102,99 Eur).
Pažymėtina, kad Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė tokio paties dydžio pretenziją eismo įvykio metu kaltinamojo D. Š. vairuoto automobilio „Audi 80“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) draudikui – atsakovei – draudimo bendrovei „BTA Insurance Company“ SE (t. 1, b.l. 68, 75).
Atsakovas draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE pateikė paaiškinimą teismui raštu (t. 1, b.l. 152-153), kur nurodė, kad 2014-07-16 eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiesiems visiškai atlygino:
- Valstybinei ligonių kasai prie SAM išmokėjo 1102,99 Eur dydžio kompensaciją už 2014-07-16 eismo įvykio metu sužalotos mažametės nukentėjusiosios M. M. gydymą pagal Valstybinės ligonių kasos prie SAM pareikštą pretenziją;
- mažametės nukentėjusiosios M. M. atstovei pagal įstatymą I. M. iš viso išmokėjo 1618,10 Eur dydžio draudimo išmoką, t.y. atlygino 118,10 Eur turtinės žalos (kompensavo 35,00 Eur dydžio išlaidas vaistams, 8,69 Eur dydžio išlaidas kaklo įtvarui, 27,51 Eur dydžio sugadintų rūbų išlaidas, 46,50 Eur dydžio transporto išlaidas) ir 1500,00 Eur neturtinės žalos.
Atsakovas draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE pateikė teismui papildomą paaiškinimą raštu (t. 2, b.l. 77), kur nurodė, kad mažametės nukentėjusiosios M. M. atstovei pagal įstatymą I. M. papildomai išmokėjo 560,42 Eur dydžio draudimo išmoką, t.y. atlygino 60,42 Eur turtinės žalos (kompensavo 11,84 Eur dydžio išlaidas vaistams; 28,96 Eur dydžio išlaidas gydytojų konsultacijoms ir 19,62 Eur dydžio transporto išlaidas) ir 500,00 Eur neturtinės žalos. Iš viso mažametės nukentėjusiosios M. M. atstovei pagal įstatymą I. M. atlyginta 178,52 Eur turtinės žalos ir 2000,00 Eur neturtinės žalos.
Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė teismui (t. 1, b.l. 176, t. 2, b.l. 50), jog atsisako pareikšto civilinio ieškinio dėl 1102,99 Eur žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už 2014-07-16 eismo įvykio metu sužalotos mažametės nukentėjusiosios M. M. gydymą, nes atsakovas draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE atlygino visą žalą.
Teismas 2015-08-06 žodine nutartimi priėmė Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškinio atsisakymą (t. 2, b.l. 55).
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims.
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau ? Įstatymas) dėl eismo įvykio patirtą turtinę ir neturtinę žalą atlygina eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovė. Nagrinėjamu atveju – atsakovė – draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE. Tačiau Įtatymas numato draudimo bendrovės atsakomybės ribas (11 str. 1 d. 3 p.) ? vieno Lietuvos teritorijoje įvykusio eismo įvykio draudimo suma, kad ir kiek yra nukentėjusiųjų asmenų, yra 5000000,00 EUR dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000,00 EUR dėl neturtinės žalos) ir 1000000,00 EUR dėl žalos turtui. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.254 str., jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina už žalos padarymą atsakingas asmuo.
Teismo posėdžio metu mažametės nukentėjusiosios M. M. atstovė pagal įstatymą I. M. ir advokatė Laimutė Leonavičienė patikslino, jog šiuo metu, atsižvelgus į atsakovės draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE išmokėtas pinigų sumas, prašoma teismo priteisti 76,63 Eur turtinės žalos (draudimo bendrovės nekompensuotų išlaidų nukentėjusiosios maistui) ir 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Įvertinęs teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog mažametės nukentėjusiosios M. M. atstovių reikalavimas dėl 76,63 Eur turtinės žalos (draudimo bendrovės nekompensuotų išlaidų nukentėjusiosios maistui) yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Pažymėtina, kad ligoninėje mažametė nukentėjusioji gavo Valstybinės ligonių kasos prie SAM apmokėtą subalansuotą maitinimą. Nukentėjusioji ligoninėje gydėsi dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų – traumų, – o ne dėl virškinimo sutrikimų. Objektyvių duomenų, kad mergaitei ligoninėje buvo reikalingas papildomas ar geresnis/ specialus maitinimas, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju mažametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą nurodytos 76,63 Eur dydžio išlaidos maistui nebuvo būtinos, todėl neatlygintinos.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą, kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti kaltinamąjį ar pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį, bet kompensuoti nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtas fizines ir dvasines kančias.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad 2014-07-16 eismo įvykio metu mažametė nukentėjusioji M. M. buvo sužalota ir nuo 2014-07-16 iki 2014-07-22 gydėsi ligoninėje. Taip pat nustatyta, kad mažametės nukentėjusiosios sveikata dėl patirtų sužalojimų buvo sutrikdyta nesunkiai. Suprantama, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mergaitė jautė skausmą, nes jos kūnas buvo sumuštas, nubrozdintas, nusėtas kraujosruvomis. Be to, mergaitei buvo sumušta galva, patempti kaklo slanksteliai ir lūžęs šonkaulis. Teismas tiki mažametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą I. M. nurodytomis aplinkybėmis, kad po eismo įvykio nukentėjusioji tapo jautresnė, bailesnė, kad nukentėjusiajai dar mėnesį skaudėjo galvą, pilvą ir rankas, kad dėl eismo įvykio metu lūžusio šonkaulio nukentėjusiajai ilgą laiką buvo sunku kvėpuoti, jai skaudėjo krūtinę, kad maždaug tris savaites nukentėjusioji nešiojo kaklo įtvarą, dėl ko vasarą patyrė daug nepatogumų: nuolat gausiai prakaitavo po įtvaru buvusi oda, įtvaras pešė plaukus, nukentėjusioji negalėjo pasukti galvos, įprastai judėti, žaisti ir bendrauti su aplinkiniais, kad po eismo įvykio nukentėjusioji naktimis buvo nerami ir blogai miegojo. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad mažametei nukentėjusiajai M. M. 2014-04-21 psichiatro buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl teisme nagrinėjamo eismo įvykio, tačiau šiuo metu mažametei nukentėjusiajai psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu, atsiradusių dėl teisme nagrinėjamo eismo įvykio, nenustatyta. Objektyvių duomenų, jog mažametė nukentėjusioji M. M. tik po eismo įvykio ėmė švepluoti, kalbėdama užsikerta, pradėjo šlapintis, liks neįgali, nenustatyta. Teisme apklausta šiuo metu su mažamete nukentėjusiąja dirbanti liudytoja – Žiežmarių gimnazijos logopedė – R. M. nurodė, jog mažametė nukentėjusioji nuo 2013 m. turi fonologinį kalbos sutrikimą, t.y. švepluoja. Be to, ši liudytoja nurodė, jog ji nepastebėjo, kad nukentėjusioji mikčiotų ar užsikirstų kalbėdama. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad mažametei nukentėjusiajai M. M. psichologo pagalba neteikiama.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes: 2014-07-16 eismo įvykio metu nukentėjusiajai M. M. padarytų sužalojimų kiekį ir sunkumą, nukentėjusiosios sveikatos sutrukdymo mąstą (sveikata sutrikdyta nesunkiai), nukentėjusiosios amžių (mažametė) ir užimtumą (šiuo metu pradinukė), gydymosi laiką, fizinę ir emocinę būklę po eismo įvykio ir šiuo metu, taip pat ir į tai, kad nukentėjusiosios veiksmai taip pat techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su teisme nagrinėjamo eismo įvykio kilimu, teismas daro išvadą, jog atsakovės draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE išmokėta mažametei nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo suma – 2000,00 Eur – yra pagrįsta ir visiškai pakankama, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei Lietuvos teismų praktiką, todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju mažametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą reikalavimas dėl papildomos 2896,20 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumos priteisimo yra visiškai nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Tokiu būdu mažametės nukentėjusiosios M. M. atstovės pagal įstatymą I. M. pareikštas patikslintas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 103-106 str., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamu atveju mažametei nukentėjusiajai M. M. ir jos atstovei pagal įstatymą I. M. šios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, t.y. mergaitės interesus gynė advokatas Aleksandras Kuznecovas (t. 2., b.l. 104. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 65,66 Eur, t. 3, b.l. 70), be to, nukentėjusiosios M. M. atstovei pagal įstatymą I. M., tuo pačiu ir mažametei nukentėjusiajai, šios bylos nagrinėjimo teisme metu talkino ir advokatė Laimutė Leonavičienė (t. 1, b.l. 157. Teisinės pagalbos išlaidos – 300,00 Eur, t. 1, b.l. 165).
Atsižvelgus į šios bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo teisme trukmę, šios bylos baigtį, vykusių teismo posėdžių skaičių, byloje dalyvavusių nukentėjusiosios ir nukentėjusiosios atstovės advokatų aktyvumą ir jų atstovavimo kokybę, teismas daro išvadą, kad:
- valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 65,66 Eur ? yra pagrįstos, nemažintinos ir priteistinos iš kaltinamojo D. Š. valstybei;
- nukentėjusiosios M. M. atstovės pagal įstatymą I. M. išlaidos advokato pagalbai – 300,00 Eur – taip pat yra pagrįstos, nemažintinos ir priteistinos iš kaltinamojo D. Š. I. M..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 2 d., teismas
nusprendžia:
D. Š. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę – 30 MGL (3900,00 Lt/ 1129,00 Eur) dydžio baudą.
D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, ją panaikinti.
Mažametės nukentėjusiosios M. M. atstovės pagal įstatymą I. M. pareikštą patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš D. Š. 65,66 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei ir 300,00 Eur advokato pagalbos išlaidų I. M..
Nuosprendžiui įsiteisėjus, Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK saugomus nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti turinčius reikšmės daiktus (du vaikiškus batus ir vaikišką kepurę) sunaikinti teisės aktuose nustatyta tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.