Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. T-29-753/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-11
Bylos Nr.
T-29-753/2018
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00183-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
R. M.
Byla Nr. T-29-753/2018
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00183-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 11d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – ir Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. gruodžio 4 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-907 nutarta taikyti nuteistajam R. M., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 m. 6 mėn. 14 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 4 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 10 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones jo elgesio rizika sumažėjo nuo 13 balų. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Siūloma teismui nuteistajam nustatyti šias numatytas pareigas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 2 dalį:

per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. M. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas 10 m. laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2012 m. birželio 14 d., pabaiga – 2022 m. birželio 14 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Motyvuojamoji dalis

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes: nuteistojo elgesį per visą bausmės laiką, požiūrį į darbą, padaryto nusikaltimo pobūdį, nusikaltimo sunkumą, paties nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą, likusią atlikti bausmės trukmę, t. y. atsižvelgiant į BVK 8 straipsnyje įtvirtintą bausmių atlikimo individualizavimo principą ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Lygtinio paleidimo komisija nuteistojo R. M. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstė posėdyje 2017 m. lapkričio 30 d. ir priėmė nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs 2017 m. gruodžio 4 d. Komisijos priimto nutarimo Nr. 93-907 taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, vertina, kad jis yra nepakankamai pagrįstas ir motyvuotas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas, likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės trukmė ir elgesys visos bausmės atlikimo metu.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami R. M. elgesio pokyčiai. Nuteistojo socialiniai ryšiai geri, po galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos problemų dėl nuolatinės gyvenamosios vietos kilti neturėtų, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atliktu nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimu nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema (10 balų). Tačiau pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad išlieka kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys. Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo R. M. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau konstatuotina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas devynis kartus už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje bei sąžiningą darbą, tačiau taip pat net penkis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, dėl ko vieną kartą buvo apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau net keturis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, beje, ir šiuo metu nagrinėjant lygtinio paleidimo nuo bausmės atlikimo klausimą 2018 m. sausio 3 d. pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, dėl ko skirta drausminė nuobauda. Įstaigos nustatytos tvarkos nesilaikymas, dėl ko yra skiriamos nuobaudos, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo pastarojo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, charakterizuoja, kaip asmenį, nesugebantį paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, kas reiškia, jog nuteistasis dar nepasiruošęs laikytis ir laisvėje nustatytų elgesio taisyklių ir vykdyti reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, kad pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir turi atlikti tokią bausmę (ar jos dalį), kuri atitiktų bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl, teismo vertinimu, negalima neįvertinti to, kad likusi neatlikta laisvės atėmimo dalis yra didelė – iš paskirtos 10 m. laisvės atėmimo bausmės likusi neatlikta laisvės atėmimo dalis yra net 4 m. 6 mėn. ir 14 d.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra žymi ir pakankama, kad leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu R. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 93-907.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 93-907 taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė