- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-1669-370/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08709-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Eugenija Morkūnienė
- Skolininkas
- E. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. T., E. T., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 96.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-1669-370/2010
2010 m. gruodžio 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-27 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10738-676/2010 pagal skolininkės E. V. skundą dėl antstolio Albino Zenkevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys A. T., A. T., E. T., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento vaikų teisių apsaugos tarnyba, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-07-08 nutartimi atsisakė priimti E. V. vardu paduotą, bet J. S. pasirašytą skundą dėl antstolio veiksmų CPK 137 str. 2 d. 8 p. pagrindu – pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
J. S. E. V. vardu padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-08 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-07-27 nutartimi atsisakė priimti J. S. pasirašytą atskirąjį skundą CPK 315 str. 2 d. 2 p. pagrindu – skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu J. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-27 nutartį kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad jo su E. V. sudarytoje pavedimo sutartyje notariškai patvirtintos įgaliotojos deleguotos įgaliotiniui teisės ir pareigos. Įgaliotojas turi vykdyti įgaliotojos pavedimus asmeniškai. Pavedimo sutartyje J. S. pavesta atstovauti E. V. visose teisinėse institucijose, rašyti jos vardu pareiškimus, kitus dokumentus, už ją pasirašyti, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su pavedimu, todėl, apelianto nuomone, jis turėjo teisę pasirašyti skundą ir jį pateikti teismui. E. V. pati nepasirašė skundo dėl pateisinamų priežasčių, ji yra išvykusi į Vokietiją, o grįžti į Lietuvą vien atskirajam skundui pasirašyti būtų didelės sąnaudos, be to, klausimas susijęs su jos darbiniais klausimais ir sveikatos būkle. CPK XI skyriuje reglamentuotas procesas susijęs su procesiniais dokumentais. Įstatymas numato, kad už dalyvaujantį byloje asmenį, kuris negali pasirašyti, procesinį dokumentą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios pats dalyvaujantis byloje asmuo negalėjo pasirašyti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 str. 1 d.). Apeliantas savo teisę pasirašyti procesinį dokumentą už pareiškėją grindžia jo su pareiškėja sudaryta pavedimo sutartimi. CPK 56 str. 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas asmenų, kurie gali būti atstovais teisme pagal pavedimą. Kiti asmenys atstovais gali būti tik kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais (CPK 56 str. 2 d.). Pavedimo sutartimi negalima įgaliotiniui suteikti, o įgaliotinis negali įgyti daugiau teisių, nei atstovui pagal pavedimą numato įstatymas, t. y. konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju pavedimo sutartis negali būti pagrindu netaikyti CPK 51 str. 1 d. apribojimų savarankiškam atstovavimui teisme. Vykdydamas pavedimo sutartį apeliantas gali įgaliotojos naudai sudaryti sutartį su advokatu ar advokato padėjėju ir kartu su jais ginti įgaliotojos teises ir teisėtus interesus teisme.
CPK 111 str. 5 dalies nuostata, kad už dalyvaujantį byloje asmenį, kuris negali pasirašyti, procesinį dokumentą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios pats dalyvaujantis byloje asmuo negalėjo pasirašyti pateikiamo dokumento, taikytina tik tais atvejais, kai pats byloje dalyvaujantis asmuo negali pasirašyti dėl ligos ar fizinio trūkumo. Visais kitais atvejais įstatyme numatytas atstovavimo institutas (CPK 51–60 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.