Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovams Vytautui Adaškevičiui ir advokatei Dianai Višinskienei, atsakovei, R. L., atsakovės atstovui advokatui Sauliui Brazauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alvarsas“ ieškinį atsakovei R. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Išklausius šalių ir jų atstovų paaiškinimus (2 t., b. l. 72-77), liudytojų I. C. (I. C.) (2 t., b. l. 80-81), D. G. (2 t., b. l. 77-79), R. M. (2 t., b. l. 79-80), V. S. (2 t., b. l. 81-82), Rimutės, Šolienės (2 t., b. l. 82-84), Dainiaus Adaškevičiaus (2 t., b. l. 84-86), S. M. (2 t., b. l. 115-116) parodymus, susipažinus su byloje esančiais rašytinais įrodymais, nustatyta, kad 2009 m. sausio 19 d. ieškovė su užsakovu S. G. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 09/01/19 (1 t., b. l. 12), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio Vytauto g. 27, Kalvarijoje, remonto darbus, o užsakovas – už juos atsiskaityti. Statybos darbų užsakovas S. G. 2009 m. birželio 18 d. mirė (1 t., b. l. 13, 56). Po jo mirties turtą paveldėjo atsakovė (1 t., b. l. 14-16, 57-62, 108). Ieškovės teigimu, ji darbus atliko, tačiau nei S. G., nei jo turtą paveldėjusi atsakovė už atliktus darbus neatsiskaitė. Ieškovė atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą surašė 2012 m. kovo 1 d. (1 t., b. l. 19-22) ir 2012 m. kovo 16 d. raštu (1 t., b. l. 23), pakartotinai – 2012 m. balandžio 16 d. raštu kreipėsi į atsakovę (2 t., b. l. 104), ragindama pasirašyti gyvenamojo namo remonto pažymą apie atliktus darbus, atliktų darbų aktą, PVM sąskaitą – faktūrą bei informuoti ieškovę apie atsiskaitymo už atliktus darbus įvykdymą. Atsakovė pareikalavo pateikti patvirtintą sutarties Nr. 09/01/19 nuorašą (1 t., b. l. 23, 24, 69, 70). Atsakovei nesumokėjus, kreipėsi į teismą.

Dėl termino atnaujinimo

Byloje neginčytinai nustatyta, kad S. G. palikimą priėmė atsakovė (1 t., b. l. 57-62, 108) (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 straipsnio 2 dalis). Praleistas reikalavimo pateikimo terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nurodytas reglamentavimas, nustatantis konkrečius kreditorių reikalavimų pateikimo terminus, sudaro prielaidas civilinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui, t. y. kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, apie kurias jiems buvo pareikšta per nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012, kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodžiusi, jog į atsakovę kreipėsi žodžiu dėl apmokėjimo už darbus, tačiau atsakovė su tuo nesutiko. Tai, kad ieškovė prašo atnaujinti terminą, reiškia, jog ji pati pripažįsta, jog apie turimą reikalavimą S. G. įpėdinei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nepareiškė. Prašydama pratęsti įstatymo nustatytą terminą ieškovė nurodė, jog neturėjo sutartimi numatytų remonto darbų pabaigos dokumentų, žodžiu reikalavimą atsakovei apmokėti sąskaitą ieškovė yra reiškusi, atsakovė žadėjo sumokėti (1 t., b. l. 5).

Įstatyme nenustatyta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju tai sprendžia teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), į tai, ar asmuo operatyviai ėmėsi veiksmų savo teisei realizuoti, ar terminas praleistas nežymiai ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A- 173/2012).

Iš byloje esančių įrodymų teismas sprendžia, kad reikalavimo apmokėti sąskaitą atsakovei per įstatymo nustatytą terminą ieškovė nepateikė ir negalėjo pateikti, nes atliktų darbų aktas bei PVM sąskaita faktūra surašyti tik 2012 m. kovo 1 d. (1 t., b. l. 19-22) ir tik 2012 m. kovo 16 d. išsiųsti atsakovei (1 t., b. l. 17-18), pakartotinai reikalavimas išsiųstas 2012 m. balandžio 16 d. (1 t., b. l. 23), o pati rangos sutartis – 2012 m. gegužės 2 d. (1 t., b. l. 24), nors namo rekonstrukcijos darbai atlikti ir statinys pripažintas tinkamu naudoti 2009 m. gegužės 4 d. aktu (1 t., b. l. 14-15). Ieškovė nurodžiusi, jog nežinojo, kas paveldėjo S. G. turtą. Teismo nuomone, aplinkybė, kad kreditorius nežino arba žino ne visus palikimą priėmusius įpėdinius, pati savaime negali būti laikoma svarbia priežastimi pratęsti praleistą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Be to, iš byloje esančio prašymo notarų biurui matyti, kad prašymas siekiant išsiaiškinti S. G. įpėdinius notarų biurui rašytas tik 2012 m. birželio 8 d. (1 t., b. l. 25), kai tuo tarpu ieškinys atsakovei surašytas 2012 m. birželio 7 d. (1 t., b. l. 4). Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nuo 1996 m. vasario 13 d. iki 2012 m. kovo 8 d., buvo ieškovės darbuotoja (1 t., b. l. 67-68, 161-171). Teismo posėdžio metu ieškovės direktorius pripažino, jog asmeniškai dalyvavo S. G. laidotuvėse ir žinojo apie tai, kad paveldėtoja yra atsakovė, tačiau reikšti reikalavimą trukdė žmogiškumas, daugiau priežasčių nebuvo (2 t., b. l. 74). Ieškovės atstovė parengiamojo posėdžio metu yra nurodžiusi, kad R. L. žodžiu patvirtinusi, jog namas, kuriame buvo atliekamas remontas, nuosavybės teise priklausys jai (1 t., b. l. 122). Kaip matyti ieškinys pareikštas teisme besibaigiant įstatymo numatytam naikinamajam trejų metų terminui (CPK 5.63 straipsnio 4 dalis). Taigi, iš nurodytų aplinkybių ir aptartų įrodymų darytina išvada, kad ieškovė operatyviai nereagavo dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą neinformavo atsakovės apie turtinius palikėjo įsipareigojimus. Ieškovės nurodytų termino praleidimo priežasčių teismas nepripažįsta svarbiomis, leidžiančiomis pratęsti praleistą trijų mėnesių teminą, todėl šis reikalavimas atmestinas ir terminas reikšti reikalavimą neatnaujintinas.

Neatnaujinus termino, būtų savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, tačiau teismas pasisako ir dėl kitų ieškinio argumentų.

Dėl reikalavimo apmokėti statybos darbus

Ieškovė reikalavimą grindžia 2009 m. sausio 19 d. su užsakovu S. G. sudaryta statybos rangos sutartimi Nr. 09/01/19 (1 t., b. l. 12), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio Vytauto g. 27, Kalvarijoje, remonto darbus, o užsakovas – už juos atsiskaityti. Sutarties 2 punkte nustatė, kad sutarties kaina yra pagal faktiškai atliktus darbus. Pagal minėtą sutartį, darbus rangovas įsipareigojo pradėti 2009 m. sausio 20 d., o baigti – 2009 m. balandžio 30 d. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, buvo atlikta namo rekonstrukcija, statinys pripažintas tinkamu naudoti 2009 m. gegužės 4 d. aktu (1 t., b. l. 14-16; 3 t., b. l. 102-103). Statybos darbų užsakovas S. G. 2009 m. birželio 18 d. mirė (1 t., b. l. 13, 56). Po S. G. mirties jo turtą, tame tarpe ir ginčo namą Vytauto g. 27, Kalvarijoje, paveldėjo atsakovė (1 t., b. l. 14-16, 57-62, 108). Anot ieškovės, nei S. G., nei jo turtą paveldėjusi atsakovė už atliktus darbus neatsiskaitė. Kaip jau minėta, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tik 2012 m. kovo 1 d. surašytas atliktų darbų aktas bei PVM sąskaita faktūra, kurie 2012 m. kovo 16 d. ieškovė raštu (1 t., b. l. 17-22) išsiųsti atsakovei raginant pasirašyti gyvenamojo namo remonto pažymą apie atliktus darbus, atliktų darbų aktą, PVM sąskaitą – faktūrą bei informuoti ieškovę apie atsiskaitymo už atliktus darbus įvykdymą. Atsakovei pareikalavus pateikti patvirtintą sutarties Nr. 09/01/19 nuorašą (1 t., b. l. 69, 70), 2012 m. balandžio 16 d. raštu ieškovė į atsakovę kreipėsi pakartotinai (1 t., b. l. 23, 24; 2 t., b. l. 104).

Byloje liudytoju apklaustas D. Adaškevičius patvirtino, kad jis ginčo objekto darbų priežiūros nevykdė, nes tai darė pati atsakovė, kuri, kaip nustatyta byloje nuo 1996 m. vasario 13 d. iki 2012 m. kovo 8 d. UAB „Alvarsas“ dirbo darbų vykdytoja, vadove, technikos direktore (1 t., b. l. 63-66, 67-68, 71, 161-171, 103), tačiau 2012 m. vasario 15 d. pasiprašė atleidžiama iš darbo (1 t., b. l. 164). R. L. išmokėti dividendai (3 t., b. l. 133). Taigi, ji dirbo UAB „Alvarsas“ technikos direktore tuo laikotarpiu, kai buvo remontuojamas jos tėvo namas. Ieškovės atstovų aiškinimu, pati R. L. buvo atsakinga už tėvo namo remontą, todėl privalėjo pildyti visus dokumentus. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtent R. L. buvo paskirta vykdyti ginčo objekto priežiūrą. Iš tikrųjų Technikos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose numatyta viena iš technikos direktoriaus funkcijų – vadovauti įmonės gamybinei – ūkinei veiklai. Technikos vadovas yra atsakingas už statybos objektų aprūpinimą statybinėmis medžiagomis, mechanizmais, transporto priemonėmis, įrankiais, mažosios mechanizacijos priemonėmis bei energetiniais resursais (2 t., b. l. 172-176, 177-178). Atsakovė su pareiginiais nuostatais ir darbų vadovo pareigybine instrukcija buvo supažindinta pasirašytinai (2 t., b. l. 176, 178). Tačiau, kaip matyti iš minėtų nuostatų technikos direktorius pavaldus UAB „Alvarsas“ vadovui (3 punktas), taigi, būtent vadovo pareiga buvo pareikalauti, jog tinkamai ir laiku būtų vykdomi darbai bei pildomi visi dokumentai, tačiau tai padaryta nebuvo. Kaip minėta atliktų darbų aktas surašytas tik 2012 m. kovo 1 d., aktas surašytas už 2009 m. sausio 19 d. - 2012 m. kovo 1 d.

Taigi, iš akto galima spręsti, jog sutartimi numatytų darbų ieškovė laiku neatliko, nors rangovas yra atsakingas už darbų pagal sutartį pabaigos termino pažeidimą (CK 6.652 straipsnio 2 dalis), užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą tik su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655 straipsnio 1 dalis).

Liudytojas D. Adaškevičius patvirtino, kad būtent jis surašė minėtą aktą iš objekte dirbusių žmonių paaiškinimų bei pateikto sunaudotų medžiagų sąrašo, nors, kas tokį sąrašą sudarė, pasakyti negalėjo. Kaip liudytoja apklausta vyr. finansininkė R. Š. patvirtino, kad medžiagos nurašomos remiantis atliktų darbų aktu, jeigu aktas nebuvo pristatytas, tai ir medžiagos nebuvo nurašytos, tačiau nors darbai vyko 2009 metais, tačiau jie, anot liudytojos, neužaktuoti. Liudytojos nuomone, medžiagos, kurios buvo nuvežtos į objektą Kalvarijoje, galėjo būti nurašytos kitam objektui, nurašymus darydavo R. L., o tvirtindavo direktorius.

Tačiau jau vien dėl anksčiau nurodytų aplinkybių iš atliktų darbų akto ir sudarytos lokalinės sąmatos, negalima spręsti, jog visi nurodyti darbai, jų kiekiai yra teisingi, visos nurodytos medžiagos buvo panaudotos S. G. namo remontui. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės užsakymu UAB „Skena“ atliko UAB „Alvaras“ gyvenamajame name, adresu Vytauto g. 27, Kalvarijoje, sudaryto atliktų darbų akto už 2009 m. sausio 19 d. – 2012 m. kovo 1 d., patikrinimą. Ši išvada (2 t., b. l. 28-44) vertintina kaip pateiktas rašytinis įrodymas kartu su kitais įrodymais. Išvadoje nurodyta, kad UAB „Alvarsas“ sudarytame gyvenamojo namo, esančio adresu Vytauto g. 27, Kalvarijoje, atliktų darbų akte už 2009 m. sausio 19 d. – 2012 m. kovo 1 d., numatyti statybos darbai priskirtini pastato rekonstrukcijos darbams; atliktų darbų aktas sudarytas nesilaikant statybinių techninių reglamentų reikalavimų, nes dalis darbų aktuojami sustambintais įkainiais, taikomi atliktų darbų aktavimui netinkami įkainiai, iškraipomi įkainių darbo ir išlaidų aprašymai; atliktų darbų aktas sudarytas asmens, nežinančio realios padėties rekonstruotame gyvenamajame name, todėl abejotina, kad darbai buvo atlikti pagal UAB „Alvarsas“ sudarytą atliktų darbų aktą.

Ieškovė pateikė statybos medžiagų, panaudotų adresu Vytauto g. 27, Kalvarijoje, sąrašą (1 t., b. l. 148-152), lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2011 m. spalio mėnesio kainas (1 t., b. l. 153-155), ištrauką iš STR dėl Vytauto g. 27, Kalvarijoje, gyvenamojo namo remonto darbų klasifikacijos (1 t., b. l. 156), prekių likučių sandėlyje 2010 m. gruodžio 31 d. sąrašą (2 t., b. l. 99-100), UAB „Alvarsas“ darbininkų, dirbusių gyvenamojo namo remonto darbus, sąrašą (1 t., b. l. 157), įmonės balansą už 2009 metus (3 t., b. l. 16), 2009 metų nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą (3 t., b. l. 17), aiškinamuosius raštus dėl įmonės ilgalaikio materialaus turto, balanso (3 t., b. l. 14, 15, 18-22), 2010 metų finansines ataskaitas (2 t., b. l. 9, 15), pelno nuostolių ataskaitas (2 t., b. l. 10, 13, 16), nuosavo kapitalo ataskaitą (2 t., b. l. 10-11, 16-17), balansą (2 t., b. l. 12, 18, 19), 2011 metų nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą (2 t., b. l. 20), metinius pranešimus (2 t., b. l. 14, 27), aiškinamąjį raštą prie 2011 metų balanso su priedais (2 t., b. l. 21-26), UAB „Alvarsas“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2010 m. balandžio 30 d., protokolus Nr. 2, kuriame nurodyta, kad įmonės 2009 metų ekonominių rodiklių nuosmukiui, lemiamos įtakos turėjo I pusmečio gamybinių apimčių neturėjimas (3 t., b. l. 11-12), protokolą Nr. 3 (3 t., b. l. 15). Tačiau šie pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių.

Byloje buvo paskirta teismo techninė statybos ekspertizė nustatyti statinių pagerinimo darbus ir atliktų darbų vertę, ekspertizę pavedant atlikti ekspertei Zitai Bražienei (2 t., b. l. 117-118). 2013 m. balandžio 5 d. Teismo statybinės techninės ekspertizės aktu ekspertė padarė išvadą, kad statybos eigoje namo remonto darbai išsivystė į pastato rekonstrukciją. 2009 m. gegužės 4 d. ginčo objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą vertintino kaip savavalinės statybos įteisinimo procedūrą, nes rekonstrukcijos atveju turėjo būti atlikta eilė procedūrų, kaip projekto parengimas, jo patvirtinimas, statybos leidimo išėmimas, statybos darbų žurnalo pildymas, techninio prižiūrėtojo atsiradimas ir t. t.; bendra išorės ir vidaus pagerinimo darbų vertė 2009 metų kainomis – 297 191,43 Lt (2 t., b. l. 128-162). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savo išvadas ekspertė padarė iš bylos medžiagos, neapžiūrėjusi ginčo objekto vietoje.

Ieškovės atstovės prašymu teismas skyrė pakartotinę teismo statybos techninę ekspertizę (3 t. , b. l. 77-79). Ekspertas Sigitas Valiukonis 2013 m. liepos 26 d. ekspertizės akto išvadoje (3 t., b. l. 86-95) bei apklausiamas teismo posėdžio metu, nurodė, kad statinyje atlikti rekonstrukcijos darbai, kurie nesugretinami su rangos sutarties objekte sutartais statybos darbais – statinio remontu. Vykdant statinio rekonstravimo darbus yra privalomas statybos leidimas ir privaloma pildyti statybos darbų žurnalą.

Kad rangos sutartimi numatyti statybos remonto darbai peraugo į rekonstrukciją, aiškino ir ieškovės direktorius. Kaip minėjo ekspertai, rekonstrukcijai buvo reikalingas projektas, leidimas ir pan., tačiau ieškovė UAB „Alvarsas“, neturėdama minėtų dokumentų, vykdė ir toliau darbus, tuo prisiimdama riziką.

Ieškovė pateikė darbininkų, dirbusių gyvenamojo namo remonto darbus pagal statybos rangos sutartį Vytauto g. 27, Kalvarijoje, sąrašą (1 t., b. l. 157), 2009 m. sausio – balandžio mėnesių išrašą iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio (3 t., b. l. 134-136), 2011 m. balandžio – gegužės mėnesių išrašą iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių (3 t., b. l. 137). Dalis dirbusių darbininkų apklausti teisme kaip liudytojai. Tačiau tiek iš pačios ieškovės pateiktos informacijos, tiek iš VSDFV informacijos apie UAB „Alvarsas“ darbuotojų I. C. (I. C.), V. S., M. V., M. N., R. D., L. Ž., A. O., D. G., R. M., A. S. valstybinį socialinį draudimą nuo 2009 m. sausio 20 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. (3 t., b. l. 140-151) matyti, kad beveik visi nurodyti darbininkai visą ar dalį 2009 m. balandžio mėnesio, t. y., kai pagal sudarytą rangos sutartį turėjo būti atlikti remonto darbai, buvo nemokamose atostogose.

Kaip spręstina iš bylos medžiagos, tarp šalių kilęs ne vienas ginčas: atsakovė atleista iš darbo, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutarimu ieškovės direktoriui V. Adaškevičiui paskirta 9000 Lt bauda už ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, t. y. už tai, kad nevykdė įmonės akcininkės R. L. raštiško prašymo pateikti reikalaujamų dokumentų kopijas, ir atvykus jai į įmonę, nesudarė sąlygų su prašomais dokumentais susipažinti (2 t., b. l. 4-8). Kauno apygardos teismas 2012 rugsėjo 17 d. nutartimi paliko Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą (2 t., b. l. 1-3; 3 t., b. l. 10). Išnagrinėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog tik kilus nesutarimams tarp bendrovės akcininkės R. L. bei bendrovės vadovo, buvo surašytas atliktų darbų aktas bei pareikalauta sumokėti už darbus, netgi tiksliai nežinant, kokie darbai buvo atlikti. O tai galima spręsti ir iš pačios ieškovės prašymų skirti ekspertizes tam, kad nustatyti, kokie darbai buvo atlikti, kokios ir kiek sunaudota medžiagų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atmeta ieškovės ieškinį, kaip neįrodytą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alvarsas“, įmonės kodas151299776, valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 01011239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000), 78 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.