Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-05 · Byla Nr. 2SA-81-464/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-05
Bylos Nr.
2SA-81-464/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Pareiškėjas
A. V.
Kategorijos
  • 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-81-464/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10395-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 75.6.1.; 128.11.; 129.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. T., D. V., G. Š., A. V., K. S., antstolė V. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėja A. V. 2012-07-19 skundu (b.l. 5-8) prašė pripažinti antstolio D. T. atliktus vykdymo veiksmus - pareiškėjos sąskaitose esančių piniginių lėšų areštą - neteisėtais bei juos panaikinti. Nurodė nesutinkanti su antstolio patvarkymu areštuoti ir vykdyti išieškojimą iš pareiškėjos gaunamų piniginių lėšų. Pareiškėjai apie sutuoktinio 159 118 Lt skolą kreditoriams nebuvo žinoma. Paskolos sutartis D. V. sudarė savarankiškai, pinigus skolindamasis savo asmeninėms reikmėms - UAB „Dargis“ laivo statybai. Taigi pasiskolinti pinigai nebuvo reikalingi šeimos poreikių tenkinimui.

Antstolis D. T. 2012-07-26 patvarkymu (b.l. 2) pareiškėjos skundą atsisakė patenkinti. Nurodė pasiūlęs išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko D. V. turto dalies, esančios bendra su pareiškėja nuosavybe, nustatymo. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-07-16 nutartimi skolininkui D. V. priklausanti turto dalis buvo nustatyta. Nukreipti išieškojimą į skolininko D. V. gaunamą darbo užmokestį UAB „Dargis“ nėra galimybės, kadangi pats skolininkas yra įmonės vadovas, kitų samdomų darbuotojų įmonėje nėra, įmonė registruota pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu, paties skolininko gyvenamoji vieta nėra žinoma, jam vykdymo procese atstovauja teismo paskirtas kuratorius. Pažymėjo, kad iš areštuotų piniginių lėšų pareiškėjai A. V. 2012-06-25 patvarkymu buvo leista išmokėti vienos minimalios mėnesinės algos dydžio sumą kas mėnesį. Kadangi skundžiamu antstolio patvarkymu piniginės lėšos, esančios pareiškėjos sąskaitoje, buvo areštuotos, tačiau liko saugojimui pačios pareiškėjos sąskaitoje, todėl vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išmokėjimas iš pareiškėjos areštuotoje sąskaitoje esančių lėšų gali būti atliekamas pareiškėjai nuvykus į banko padalinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-08-30 nutartimi (b.l. 46-48) pareiškėjos A. V. skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog antstolis D. T. CPK nuostatų, reglamentuojančių vykdymą ar išieškojimo eiliškumą, nepažeidė. Duomenų apie tai, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis (skolininkas vykdomojoje byloje) būtų sudarę vedybų sutartį, ar kad būtų nustatytos jų nuosavybės dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ar skolininko dalis bendrame su kitais asmenimis turte, nebuvo. Pareiškėja įrodymų patvirtinančių, kad skolininkas gautus pinigus panaudojo savo asmeniniams poreikiams, nepateikė. Todėl teismas preziumavo, kad paprastuoju neprotestuotinu vekseliu gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams. Teismas pažymėjo, kad 2011-07-26 patvarkymu Nr. 0116/11/01167 bankui duotas nurodymas leisti A. V. kas mėnesį naudotis areštuota pinigų suma, neviršijančia Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos iki bus nustatyta skolininkui priklausanti dalis bendrame sutuoktinių turte. Įrodymų, patvirtinančių kad bankas neleidžia pareiškėjai naudotis Vyriausybės nustatyta viena minimalia mėnesine alga kas mėnesį, taip pat į bylą nepateikta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja A. V. atskiruoju skundu (b.l. 63-65) prašo panaikinti Vilniaus m. 1ojo apylinkės teismo 2012-08-30 nutartį ir jos skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti.

Nurodo, jog apie sutuoktinio D. V. 159 118 Lt skolą kreditoriams G. Š., K. S. ir A. V. pagal tris paskolos sutartis jų paėmimo metu nežinojo. Šis faktas išaiškėjo vykstant teisminiams procesams, tiek su kreditoriais, kurie bandė visą išieškojimą pagal su D. V. sudarytas paskolos sutartis nukreipti į pareiškėjos turtą (jos gaunamas pajamas), tiek ir su pačiu paskolų gavėju – D. V., su kuriuo Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme yra bylinėjamasi dėl santuokos nutraukimo. D. V. paskolos sutartis su minėtais kreditoriais sudarė savarankiškai ir pinigus skolinosi išimtinai savo asmeninėms reikmėms, t. y. UAB „Dargis“ laivo statybai. Pinigų skolinimąsi ir jų panaudojimą laivo statybai patvirtina UAB „Dargis“ banko išrašuose užfiksuotos piniginės operacijos. Lėšos, gautos pagal D. V. sudarytas paskolos sutartis, nebuvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui. Pasiskolintų lėšų panaudojimą išimtinai laivo statybai gali patvirtinti ir pats D. V..

Atsiliepimas

Antstolis D. T. atsiliepimu (b.l. 103) prašo atskirąjį skundą atmesti.

Nurodo, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Skolininko sutuoktinei leista naudotis viena minimalia mėnesine alga kas mėnesį iš areštuotų sąskaitų.

Suinteresuoti asmenys G. Š., A. V., K. S. atsiliepimu (b.l. 104-106) prašo Vilniaus m. 1ojo apylinkės teismo 2012-08-30 nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, jog jai nebuvo žinoma apie D. V. 159 118 Lt skolą. UAB „Dargis“ sąskaitos išrašuose, kuriuos pareiškėja pridėjo prie atskirojo skundo, yra nurodoma, kad laivo statybai pinigai buvo pervedinėjami iš AB „Citadele“ banko bendro naudojimo sutuoktinių sąskaitos. Kiekviename išraše, kurio paskirtis įvardinta „laivo statyba“, mokėtoju nurodyti abu sutuoktiniai - D. V. ir A. V.. Pavedimai buvo atilikti tiek D. V., tiek ir pačios A. V., ką patvirtina skirtingi sutuoktinių asmens kodai prie išrašų. Pareiškėja per visą ginčo dėl skolos laikotarpį, jokiais būdais neišreiškė savo prieštaravimo dėl jos sutuoktinio D. V. sudarytų sandorių. D. V. pinigus skolinosi laivo statybai, pastačius laivą buvo planuojama jį nuomoti, o vėliau parduoti. Pardavus laivą buvo padidintos ne vieno, o abiejų sutuoktinių turto apimtys. Skolintais pinigais D. V. padidino ne savo asmeninį turtą, bet bendrą sutuoktinių turtą, todėl paskolos sutartys, sudarytos su kreditoriais, laikomos sutartimis, sudarytomis šeimos interesams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, civilinėje bei vykdomosiose bylose esančią medžiagą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų turto, teisėtumo kontrolę. Atskirojo skundo argumentai nesudaro prielaidų pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Byloje keliamas antstolio patvarkymo areštuoti apeliantei (skolininko sutuoktinei) banko sąskaitose turimas lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).

Valdomosios bylos Nr. 0241/11/01856 duomenimis nustatyta, kad antstolis D. T., vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2011-07-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4579-302/2011 dėl 159 118 Lt skolos, 0,02 proc. delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko D. V., išieškotojų G. Š., K. S., A. V. naudai, 2012-06-25 patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinės – apeliantės A. V. pinigines lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, leisdamas jai naudotis vienos minimalios mėnesinės algos dydžio suma (t. 1, v.b.l. 2, 227). Taip pat antstolis pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (t. 1, v.b.l. 174). Nors apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog apie sutuoktinio skolas jai nebuvo žinoma, pinigai buvo pasiskolinti jos sutuoktinio asmeniniam interesams, o ne šeimos poreikiams tenkinti, šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui išspręsti.

Atskirojo skundo turinys leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju apeliantė sutapatina du skirtingus antstolio procesinius veiksmus, atliekamus sprendimo priverstinio vykdymo eigoje – sutuoktinio (ar sutuoktinių) turto areštą, ką numato ir antstolį tiesiogiai įpareigoja atlikti teisės norma, t.y. CPK 667 str., bei vėlesnę procedūrą - išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto. Kaip matyti, skundžiamu 2012-06-25 patvarkymu (t. 1, v.b.l. 227) antstolis tik areštavo apeliantės lėšas CPK 689 str., 667 str. normų pagrindu. Galimybę išieškoti iš antstolio areštuoto bendro sutuoktinių turto turi nustatyti teismas, bet ne antstolis. Nagrinėjamos bylos atveju antstolis, nustatęs, jog pats skolininkas neturi pakankamai asmeninio turto, iš kurio galima būtų vykdyti išieškojimą, tačiau jis yra sudaręs santuoką su apeliante, bei priimdamas skundžiamą patvarkymą ir areštuodamas apeliantei priklausančias pajamas, o vėliau pasiūlydamas išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo, procesinių teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš fizinių asmenų turto, nepažeidė. Pagal CK 3.112 str. nuostatas išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo, galima iš bendro sutuoktinio turto dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Taigi areštas pats savaime nesuponuoja neabejotino vykdymo iš areštuotos dalies, o tik sudaro prielaidas spręsti, ar galima nukreipti išieškojimą į bendro turto dalį ir į kurią dalį konkrečiai. Pažymėtina, kad toks klausimas teismo jau buvo spręstas. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-07-16 nutartimi (t. 2, v.b.l. 34-35) nustatė, jog ½ dalis apeliantės gaunamų pajamų priklauso skolininkui D. V., o Vilniaus apygardos teismas 2012-11-08 nutartimi (t. 2, v.b.l. 89-88) minėtą 2012-07-16 nutartį paliko nepakeistą. Vadinasi, antstolis gali nukreipti išieškojimą, tačiau ne į kito sutuoktinio asmeninį turtą, kaip teigia apeliantė, tačiau į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuria pagal CK 3.89 str. 1 d. 5 p. pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. CK 3.88 str. 2 d. yra įtvirtinta prezumpcija, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, nagrinėjamu atveju tokia prezumpcija paneigta nebuvo.

Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, areštuojant apeliantės pajamas, esančias jos atsiskaitomosiose banko sąskaitose, turint tikslą vykdymo proceso metu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nėra teisinio pagrindo. Kita vertus, antstolis D. T. 2013-01-04 patvarkymu pakeisdamas 2012-06-25 patvarkymą dėl lėšų arešto, jau nurodė kredito įstaigoms nurašyti į antstolio depozitinę sąskaitą ½ dalį apeliantės sąskaitose esančių lėšų, neviršijant išieškomos sumos (t. 2, v.b.l. 142, 143, 148-, 149). Tokiu būdu ½ dalis piniginių lėšų dalis priklauso apeliantei ir į jas negali būti nukreiptas išieškojimas nenustačius, kad prievolė yra solidari.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 116), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė