Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-770-309-2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-05-23Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-11-07Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
1A-770-309-2013
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00373-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-770-309/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00373-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1; 1.2.26.2.1; 2.1.7.3; 2.1.7.4; 2.4.2.1; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,nuteistajam J. K., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir skirta jam laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu (iš dalies pakeistu 2013 m. gegužės 16 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu) paskirta subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir J. K. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę J. K. paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaitytas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu įskaitytas laikas (pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta 40 parų arešto bausmė) ir pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendį (iš dalies pakeistu 2013 m. gegužės 16 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu) atlikta laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 1 d. apie 3.30 val. (duomenys neskelbtini), ties namu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį P. Č., o būtent: pagriebdami P. Č. už rūbų bei pargriaudami ant žemės, kojomis spirdami tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tačiau ne mažiau kaip tris smūgius, tuo sukeldami jam fizinį skausmą, pagrobė svetimą nukentėjusiajam P. Č. priklausantį turtą – 500 Lt, 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-S5230“, 30 Lt vertės piniginę, iš viso pagrobė svetimo turto už 680 Lt.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo priimtą nuosprendį ir jį išteisinti.

Skunde nurodo, kad nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, kadangi yra nekaltas ir nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo.

Teigia, kad nagrinėjant šį skundą reikalinga atsižvelgti į tai, kad nukentėjusiojo P. Č. parodymai yra nenuoseklūs ir jais negalima remtis kaip teisingais ir nuoširdžiais, nes pirmosios apklausos metu nurodė, kad nusikaltimo metu nematė jį užpuolusių vaikinų. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytoja D. J., prašant jos pagalbos, telefonu informuoti policijos pareigūnus apie įvykusį užpuolimą. Todėl prašo remtis liudytojos D. J. teismo posėdžio metu duotais išsamiais parodymais patvirtinančiais pirminius nukentėjusiojo parodymus.

Taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo parodymai prieštaringi, meluoja, kad prisimena įvykio metu matęs veidą ir kažkokius batus, kurie bylos tyrimo metu niekur nefigūravo, taip pat byloje nesurinkta duomenų ar tie batai egzistavo ir iš kur jie atsirado, todėl to negalima traktuoti kaip įrodymo prieš jį.

Be to, byloje nėra nustatyta, kad įvykio metu jis buvo klube „(duomenys neskelbtini)“, nes ir pats to neprisimena. Liudytojų teigimu klube „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. kovo mėn. jie buvo tik švęsti jo brolio E. Č. gimtadienio, kuris buvo kovo 15 d., o ne kai įvyko įvykis kovo 1 d. Pasak apelianto, naktiniame klube jis lankydavosi tik su savo drauge R. Š.. Tai patvirtina visi byloje apklausti liudytojai. Tik kažkodėl R. Š. tyrimo metu kaip liudytoja apklausta nebuvo, nors tokį prašymą buvo pateikęs ikiteisminio tyrimo tyrėjui. Mano, kad liudytoja R. Š. gali pateikti svarbių įrodymų nagrinėjant šią bylą.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, jo pašnekesyje sklindančio tikro balso tembro nukentėjusysis niekaip negalėjo girdėti dėl naktiniame klube garsiai sklindančios muzikos ir atmosferos, per kurią neįmanoma susikalbėti. Šią aplinkybę taip pat patvirtina visi bylos liudytojai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Įrodinėjimo procesas byloje negali būti begalinis, byloje turi būti surenkama tiek įrodymų, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms daryti. Vien proceso dalyvių manymas, kad byloje buvo šališkai ar netinkamai ištirti byloje surinkti įrodymai, nesant proceso ar nuosprendžio surašymo taisyklių pažeidimų, nesudaro pagrindo daryti išvados apie tokių pažeidimų buvimą.

Teisėjų kolegija išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus BPK normų nepažeidė, padarė teisiškai pagrįstas išvadas atitinkančias byloje nustatytas aplinkybes.

Nors nuteistasis J. K. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad J. K. 2012 m. kovo 1 d. apie 3.30 val. veikdamas su nenustatytu asmeniu apiplėšė nukentėjusįjį P. Č.. Tai patvirtina nukentėjusiojo P. Č. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai; asmens parodymo atpažinti protokolas (1 t. 107-110 b. l.); tarnybinis pranešimas dėl J. K. mobiliojo ryšio telefono prisijungimo prie bazinių stočių (1 t. 84 b. l.), liudytojos D. J. duoti parodymai.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog nukentėjusiojo P. Č. duoti parodymai yra nenuoseklūs ir jais tikėti nėra pagrindo, nes P. Č. meluoja, kad prisimena įvykio metu matęs veidą ir kažkokius batus, kurie bylos tyrimo metu niekur nefigūravo. Teisėjų kolegija išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo P. Č. duotus parodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nukentėjusiojo P. Č. duoti parodymai yra nuoseklūs ir jais netikėti nėra pagrindo, kadangi nukentėjusysis pirminės apklausos metu parodė, kad vienas jį užpuolusių vaikinų vilkėjo juoda sportinio tipo pūsta striuke, juodos spalvos džinsines kelnes, avėjo žalios spalvos sportinius batelius. Su šiuo vaikinu buvo susitikęs klube „(duomenys neskelbtini)“, įsidėmėjo jo batus (1 t. 88-89 b. l.). Papildomos apklausos metu patvirtino šias aplinkybes (1 t. 103-104 b. l.). Nukentėjusysis P. Č. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jis gulėdamas matė J. K. ir atpažino jį iš batų, taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausose nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Be to, nukentėjusiojo P. Č. duotus parodymus iš dalies patvirtina asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuoti duomenys, bei liudytojos D. J. duoti parodymai. Tai, kad P. Č. tiksliai nenurodė kokius veiksmus jo atžvilgiu atliko nuteistasis J. K. nesudaro pagrindo laikyti nukentėjusiojo P. Č. duotų parodymų nepatikimais. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių P. Č. būtų suinteresuotas apkalbėti J. K. ir jį nepagrįstai apkaltinti nusikaltimo padarymu, tokių aplinkybių nenurodė ir pats nuteistasis. Teismas neturi pagrindo remtis vien tik liudytojos D. J. parodymais, kad P. Č. jai sakė, jog jis nematė jį užpuolusių asmenų, kadangi šie parodymai nepaneigia pirmiau išdėstytų įrodymų visumos. Šiuo atveju atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusysis pas liudytoją D. J. užėjo netrukus po to, kai jo atžvilgiu buvo pavartotas smurtas bei atimti jam priklausantys daiktai t. y. galėjo būti susijaudinęs ir netiksliai vertinti įvykio aplinkybes.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje dalyvavo R. Š., tačiau nuteistasis J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad R. Š. teismo posėdžio salėje nėra, bei nenurodė, kad pageidautų, jog R. Š. būtų apklausta liudytoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos esminės tiriamo įvykio aplinkybės, todėl apklausus R. Š. kaip liudytoją apklausa naujų ir bylai esminių aplinkybių nustatyta nebūtų.

Teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusysis P. Č. įvykio metu nuteistojo J. K. iš balso atpažinti negalėjo, nes klube buvo didelis triukšmas, kadangi P. Č. duodamas parodymus nurodė, kad jis bendravo su J. K. ir nupirko jam gėrimų, taigi P. Č. girdėjo J. K. balsą klube.

Kolegija, įvertinusi J. K. asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam J. K. paskirta bausmė nėra per griežta. Skiriant galutinę subendrintą bausmę, bausmių bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo, ir galutinė subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat nėra per griežta.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas priimdamas 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendį, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai J. K. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą bei paskyrė teisingą bausmę, todėl šio nuosprendžio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. K. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisVidmantas Mylė