- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-16
- Bylos Nr.
- 1S-503-919/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-2-00012-2000-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Daiva Jankauskienė, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- M. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. G. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (redakcija galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) ir nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2017 m. spalio 10 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis M. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2021 m. birželio 18 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 15 balų pagal OASys, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse (taip pat ir AA grupės susitikimuose), bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų nepažeidė, drausmine tvarka nebaustas, skatintas 5 kartus už gerą elgesį ir darbą, dirba, t.y. daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis atitinka tiek formalias, tiek ir realias BVK numatytas lygtinio paleidimo sąlygas. Teismas nors ir pritaria šioms Komisijos išvadoms, tačiau vis dėlto, atsisakydamas patvirtinti nutarimą, į jas neatsižvelgia.
4.2. Skunde teigiama, kad teismas nurodo, jog remiasi teismų praktika, tačiau nenurodo nei vienos konkrečios nutarties, be to, kiekvienas lygtinio paleidimo atvejis turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismo argumentai, kuriais atsisakoma tvirtinti Komisijos nutarimą prieštarauja aukštesnės instancijos teismų formuojamai praktikai nagrinėjant skundus dėl lygtinio paleidimo netaikymo (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-805-317/2019). Teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė apelianto padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir sunkumui, pavojingumui bei slapstymuisi, o ne jo akivaizdžiai daromai pažangai. Taip pat nepagrįstai vertino ir likusios neatliktos bausmės dalį, nes nagrinėjamu atveju nuteistojo atlikta bausmės dalis atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, todėl tokie teismo argumentai, kad likusi neatlikta bausmės dalis prieštarauja teisingumo principui ar yra per didelė, yra nelogiški ir nepagrįsti.
4.3. Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nepagrįstai remiasi Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balais, nes minėti balai po 2021 m. liepos 1 d. Teisingumo ministro įsakymo tapo nebeaktualūs, todėl ir teismo išvada, kad abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija kelia balų mažėjimas, yra nepagrįsta. Priešingai, faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo teigiami pokyčiai (darbinė motyvacija, pasikeitęs mąstymas ir nuostatos) yra akivaizdūs. Nuteistasis yra pasirengęs išeiti į laisvę ir integruotis į visuomenę bei nedaryti naujų nusikalstamų veikų, pasimokęs iš savo ankstesnio netinkamo elgesio.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. G. skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. G. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Kauno apylinkės teismas, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti paleistas lygtinai. Įvertinus M. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 5 kartus skatintas, nebaustas, mokėsi ir įgijo staliaus specialybę, jam suteikta teisė be sargybos išvykti už pataisos įstaigos ribų, pataisos įstaigoje dirba, lygtinio paleidimo atveju taip pat bus įdarbintas (gautos tai patvirtinančios pažymos), pagal galimybes dengia civilinį ieškinį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą, nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama M. G. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam nustatyta žema 15 balų pagal „OASys“ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią vis dar sudaro dinaminiai balai, o juos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu ne tik turi galimybę, bet ir privalo sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam, nors jau pakankamai ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, vis dar išskiriamas kriminogeninis rizikos veiksnys – emocinė gerovė, kuris yra neabejotinai reikšmingas bei svarbus tolimesnei nuteistojo resocializacijai. Minėtas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik M. G. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šio kriminogeninio veiksnio egzistavimu, nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis vertindamas aplinką ir kitus žmones linkęs pasitikėti sveiku protu ir savo tiesioginiu patyrimu, pernelyg greitai daro išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys neabejotinai gali lemti pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą būnant laisvėje. Abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos analizuojamu atveju kilo ir Komisijai, kuri nebuvo vieninga priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą (kaip matyti iš 2021 m. birželio 17 d. posėdžio protokolo, net du iš penkių komisijos narių pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą M. G.).
9. Nors nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju M. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą (kvalifikuotas nužudymas). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad apeliantas nuo teismo pasislėpė, slapstėsi daugiau kaip 16 metų, 2016 m. buvo išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį jis buvo sulaikytas. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines M. G. nuostatas bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.
10. Nuteistojo skunde akcentuojama teigiama darbinė motyvacija, darbas pataisos namuose, teigiama darbdavio charakteristika (kartu su skundu pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika), galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę (dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (gauta tai patvirtinanti pažyma)), gauti paskatinimai, nuobaudų neturėjimas, įgyta specialybė, civilinio ieškinio dengimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bausmę M. G. atlieka ne už turtinio pobūdžio nusikaltimus, todėl teigiama darbinė motyvacija ir suinteresuotumas dirbti ir sąžiningai užsidirbti pragyvenimui šiuo atveju nėra esminės aplinkybės lygtinio paleidimo taikymui. Sutiktina, jog skunde akcentuojami glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir teigiama nuostata į darbą gali taip pat veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, kad gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje M. G. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors nuteistasis skunde pabrėžia jog net 5 kartus skatintas pataisos namuose, nei karto nebaustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau šie duomenys tik patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų negaliojimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju leidžia pagrįstai abejoti M. G. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
11. Priešingai, nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas pateiktą 2021 m. gegužės 13 d. Socialinio tyrimo išvadoje pateiktu duomenis įvertino tinkamai, neperžengdamas savo kompetencijos ribų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė į šioje išvadoje nurodytas aplinkybes, taip per išskirtus nusikalstamo elgesio rizikos balus. Nors nuo 2021 m. liepos 1 d. pasikeitė reikalavimai dėl Socialinio tyrimo išvados turinio ir atsisakyta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balų įvertinimo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Socialinio tyrimo išvada, kuria rėmėsi tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas nagrinėjamu atveju buvo surašyta iki teisinio reglamentavimo pasikeitimo, t.y. 2021 m. gegužės 13 d., todėl apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai rėmėsi visais Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais duomenimis. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, taip pat neturi pagrindo daryti kitokią nei apylinkės teismas išvadą.
12. Atmetant nuteistojo skundą, pažymėtina, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad M. G. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.
13. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus M. G. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 15 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.