Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Švedienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties, kuria priimtas A. N. atskirasis skundas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo ir atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą dėl ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-05-09 A. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2013-05-09, 00.38 val., viešoje vietoje, ant Šilo tilto, Šilo g., Vilniuje, ant kelio važiuojamosios dalies padėjo betoninį bloką, tuo pažeisdamas viešąją tvarką, atvykus policijos pareigūnams atsisakė vykdyti jų reikalavimus nutraukti pažeidimą ir patraukti kliūtį nuo važiuojamosios dalies. Pristatytas į Vilniaus aps. VPK Vilniaus 1 PK, atsisakė vykdyti policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus, leisti apžiūrėti daiktus, pasipriešino jėga. Vilniaus miesto apylinkės teisme A. N. atžvilgiu nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla dėl Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., 187 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo.

2013-11-04 atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, 2013-10-15 atskirasis skundas atmetamas.

ATPK 35 straipsnyje reglamentuoti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. ATPK 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 35 str. 3 d. numatyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

ATPK 35 str. 3 d. nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimas yra procesinis veiksmas, įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu (ar administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio teismo nutartimi), kuriame konstatuojamos ATPK 35 straipsnyje nurodytos priežastys, objektyviai kliudančios spręsti pažeidėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, bei nurodomas terminas, kuriam pratęsiamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Tai yra vienas iš tarpinių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje kylančių klausimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad įstatymai, reglamentuojantys administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną, nenumato procesinio sprendimo, kuriuo pratęsiami administracinės nuobaudos skyrimo terminai, apskundimo galimybės. Pareiškėjas, manydamas, kad nagrinėjant bylą pažeistos tam tikros procesinės normos (nagrinėjamu atveju kyla klausimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo klausimo išsprendimo), gali šias aplinkybes ginčyti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės pateikdamas apeliacinį skundą. Nutarimas dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo neskundžiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-6200/2008, Nr. N62-5614/2009 ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. N. byla nėra išnagrinėta iš esmės ir nutarimas, kurį būtų galima skųsti apeliaciniu skundu, nepriimtas.

Nutartis pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą nedaro jokios tiesioginės įtakos asmens teisėms ar pareigoms, ji negali būti vertinama ir kaip savarankiškas administracinis aktas, skundžiamas apeliaciniu skundu ATPK nustatyta tvarka. Skundžiama nutartis vertintina kaip teismo atliktas procesinis veiksmas, kuris jokių teisinių pasekmių A. N. nesukėlė, tačiau turi įtakos jo procesinių teisių įgyvendinimui.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 nutartis dalyje dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo apeliacine tvarka negali būti skundžiama. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-24 nutarties dalis, kuria priimtas A. N. skundas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo, neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

ATPK 249 str. 2 d. numatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos.

Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas nenumato atskiros apylinkės teismų nutarčių dėl ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo apskundimo tvarkos, tačiau teismo nuomone, tokios nutartys yra skundžiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso X dalimi. Be to, ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimas yra laikomas procesine prievartos priemone, apribojančia atsakomybėn traukiamo asmens teises, todėl asmeniui, nesutinkančiam su tokios ekspertizės paskyrimu, turi būti suteikta teisė tokią žemesniojo teismo nutartį apskųsti aukštesniajam teismui.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 nutartis dalyje dėl ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės paskyrimo apeliacine tvarka skundžiama. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-24 nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti A. N. skundą dėl ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo, neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

A. N. atskirojo skundo argumentas, kad teisėjas nepagrįstai atmetė nušalinimus, yra nepagrįstas. BPK 58 str. 2 d. reglamentuoja teisėjo nušalinimo pagrindus. Iš A. N. skundo matyti, kad jis išreiškė savo subjektyvią nuomonę, kuri neatitinka BPK 58 str. 2 d. numatytų teisėjo nušalinimo pagrindų.

Siekiant užtikrinti A. N. administracinio teisės pažeidimo bylos dėl Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., 187 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo išnagrinėjimo operatyvumą, teismas pasisakys ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 nutarties pagrįstumo.

BPK 206 str. 2 d. nustatyta, kad asmens psichikos būklės tyrimą atlieka teismo psichiatras, psichologas. Ekspertizė skiriama kai nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti tyrimą, kuriam reikalingos specialios žinios. Pagal BPK 286 str. 1 d. teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva.

Iš 2013-10-08 nutarties matyti, kad bylos nagrinėjimo metu A. N. elgesys sukėlė teismui abejonių jo psichine sveikata. Siekiant išsklaidyti abejones teismas priėmė sprendimą panaudoti specialias teismo psichiatrijos mokslo žinias. Kadangi ATPK nenumato ekspertizės skyrimo pagrindų ir tvarkos, teismas taikė analogiją su BPK 286 str.

Apylinkės teismas, A. N. skirdamas ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, nepažeidė BPK 286 str. nuostatų. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. N., būdamas tinkamai informuotas, neatvyko į 2013-09-07 teismo posėdį, nepateikė prašymo dėl klausimų ekspertams ir dėl konkretaus eksperto skyrimo.

Esant tokioms aplinkybėms teismas pagrįstai savo iniciatyva A. N. paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti 2013-10-15 atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atsisakyti priimti A. N. atskirąjį skundą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo ir priimti jo atskirąjį skundą dėl ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.