Kauno apygardos teismo nutartis

2016-12-06 · Civilinė byla Nr. e2S-2504-260/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-06
Bylos Nr.
e2S-2504-260/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19212-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Bauleta“
Atsakovas
E. V., K. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2504-260/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19212-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.2; 3.3.2.4 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bauleta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bauleta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas civilinėje byloje Nr. e2-24646-944/2016 pagal ieškovės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bauleta“ ieškinį atsakovams E. V. ir K. R. dėl administravimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymo esmė

Šalies argumentai

Ieškovė bankroto administratorė UAB „Bauleta“ 2016 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti jai iš atsakovų E. V. ir K. R. solidariai 2 255,60 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 51 Eur žyminį mokestį.

Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 2 255,60 Eur dydžio sumai areštuoti atsakovams E. V. ir K. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, pavedant atsakovų turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovės bankroto administratorės UAB „Bauleta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovų sunkią turtinę padėtį, dėl kurios šie negalės atsiskaityti su ieškove, bei atsakovų galimą siekį turimą turtą paslėpti, perleisti kitiems asmenims, taip išvengiant prievolės ieškovei įvykdymo. Taip pat ieškovė nepateikė duomenų, kad prašoma priteisti 2 255,60 Eur suma atsakovams yra didelė. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė būtinumo taikyti atsakovams prašomus turtinius suvaržymus, aplinkybės, kad atsakovai neatsiskaito su ieškove, nelaikė patvirtinančią, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas, siekdamas šalių interesų pusiausvyros ir remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Bauleta“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – 2 255,60 Eur dydžio sumai areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, pavedant atsakovų turtą surasti ir aprašyti apeliantės UAB „Bauleta“ pasirinktam antstoliui. Atskirąjį skundą ji grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad apeliantė nepateikė duomenų, jog atsakovų turtinė padėtis yra bloga ir jie negalės atsiskaityti su ja, kad atsakovai gali turtą paslėpti, perleisti kitiems asmenims, taip išvengiant prievolės apeliantei įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta remiantis formaliais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindais, neatsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę.

Pirmosios instancijos teismas neanalizavo galimybės priimti/nepriimti ieškovei palankų teismo sprendimą, todėl, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas labai paviršutiniškai sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams bei visiškai deklaratyviai ir be jokio teisinio pagrindo netenkino ieškovės UAB „Bauleta“ prašymo taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tais atvejais, kai jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra savarankiškas teisių gynimo būdas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Apeliantė UAB „Bauleta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia atsakovų sunkia turtine padėtimi. Siekdama pagrįsti savo nurodomas aplinkybes apeliantė pateikė nekilnojamojo turto registro išrašus apie atsakovams E. V. ir K. R. priklausantį turtą, iš kurių matyti, jog E. V. turto iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą neturi, o K. R. nors ir turi jo vardu registruoto turto, tačiau dalį jo jau yra perleidęs tretiesiems asmenims, todėl apeliantė laiko, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad išlieka tikimybė, jog atsakovas K. R. ketina ir kitą dalį turto perleisti tretiesiems asmenims, tokiu būdu nepaliekant ieškovei galimybės vykdyti išieškojimą iš jam nuosavybės teise priklausančio turto. Duomenų apie atsakovų gaunamas pajamas pateikti neturi galimybės, kadangi duomenys apie atsakovų gaunamą darbo užmokestį nėra vieši.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš į bylą apeliantės pateiktų nekilnojamojo turto išrašų negalima nustatyti realios atsakovui K. R. priklausančio turto vertės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas K. R. ketina jam priklausantį turtą perleisti tretiesiems asmenims. Duomenų apie atsakovo E. V. sunkią turtinę padėti apeliantė nepateikia teigdama, jog ši pareiga tenka pačiam atsakovui. Atkreiptinas dėmesys, jog vien ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia apeliantei pranašumo atsakovų atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas ir pagrįstas, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, jei nėra objektyvių priežasčių jų taikymui, nepagrįstai suvaržytų atsakovų teises, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo reikalavimus. Apeliantė, pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė įrodymų, kodėl ieškinio suma atsakovams laikytina didele. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog nėra pateikta objektyvių įrodymų, lemiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę (CPK 144 str., 178 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl to Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis nekeistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

ieškovės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bauleta“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis