- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- ATP-152-81/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-00155-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Cemnolonskienė
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Petrašiūnų nuovados specialistė 2012 m. sausio 4 d. surašė R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011-12-16 apie 21 val., panaudojo tėvų valdžią priešingai savo dukros J. S. gim. (duomenys neskelbtini) interesams, ko pasėkoje nuo 2011-12-16 iki 2011-12-19 piktybiškai neatidavė jos motinai, t.y. padarė Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 13 d. nutarimu R. S. pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 straipsnio 1 dalyje ir skyrė jam administracinę nuobaudą- įspėjimą. Teismas nustatė: nors pažeidėjas kaltės nepripažįsta, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, R. K. pareiškimu, tarnybiniu pranešimu, mažametės J. S. paaiškinimu. Teismas nenustatęs pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė sankcijoje numatyta nuobaudą – įspėjimą.
Pareiškėjas R. S., nesutikdamas su šiuo nutarimu, jį skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo panaikinti 2012-01-13 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, išreikalauti iš Kauno AVPK Dainavos PK bylą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. 26NT-1359770-12 pagal jo pareiškimą, registracijos Nr. 20-26-AP-2397. Skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn jis patrauktas neįsigilinus į situaciją ir vertinant tik R. K. parodymus. Teismas neatsižvelgė į policijos pareigūnų paaiškinimus, jog mergaitei vėlyvu metu nebuvo būtinybės grįžti pas mamą, o geriau pasilikti miegoti pas jį. Skundo autorius teigia, kad į jo namus 2011-12-14 apie 15.30 atėjusi dukra papasakojo, kad gruodžio 13 d. vakare susipyko su mama, todėl po pamokų atėjo ir pasiliko pas jį. R. K. (buvusi žmona ir dukters mama) iškvietė policijos pareigūnus. Skundo autorius teigia, kad dukrai buvo daromas spaudimas, nes apklausoje nedalyvavo vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, bet dalyvavo motina.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
R. S. skundas tenkinamas iš dalies.
R. S. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 181 str. 1 d., kurioje numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams.
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio prasmės galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). LR ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.
Vadovaujantis LR ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes neįvertintas surinktų įrodymų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, R. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl vien rašytinių dokumentų. Teismas iš esmės aprašydamas veikos aplinkybes išimtinai vadovavosi tik suinteresuotos bylos baigtimi rašytinais paaiškinimais R. K. pareiškimu (b.l. 4), paaiškinimu (b.l. 6) patrulio tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), mažametės J. S. paaiškinimu (b.l. 7). Teismas asmenų, kurių paaiškinimais grindžiamas kaltinimas R. S. neapklausė. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, neapklausęs teisme liudytojais (R. K., tarnybinį pranešimą surašiusio vyresniojo patrulio N. L., administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusio asmens) nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Šiuo atveju R. S. nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo savo kaltę neigė ir nurodė, kad su buvusia žmona vyksta konfliktai. Dukra pas jį atėjo savo noru.
Dėl šių aplinkybių priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Nenurodžius motyvuotų išvadų dėl teismo nustatytų aplinkybių, nenurodžius motyvuoto jų įvertinimo, buvo pažeista asmens teisė į motyvuotą ir argumentuotą teismo sprendimą.
Pareiškimas ir paaiškinimai nėra lygiaverčiai įrodymai juos vertinant ir gretinant su teismo posėdyje asmenų duotais parodymais, kai jie yra įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl esant akivaizdiems prieštaravimams tarp byloje esančių įrodymų, kurie yra esminiai bei reikšmingi nustatant faktines veikos aplinkybes bei sprendžiant asmens atsakomybės klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą, vadovaujantis LR ATPK 256 str. 3d. rinkti įrodymus, iškviesti į teismo posėdį ir apklausti tuos asmenis, kurių rašytinių paaiškinimų pagrindu teismas nustatė veikos aplinkybes ir grindžia atsakomybėn trauktino asmens kaltę, tačiau to nepadarė.
Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. skunde neigia teismo nutarime padarytą išvadą dėl kaltės prisipažinimo tačiau tokio tvirtinimo apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Pabrėžtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartis bylose Nr. N1-1333/2007, N662-2149/2009).
Vadovaujantis LR ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas paminėtas normas pažeidė, todėl nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
-R. S. skundą tenkinti iš dalies;
-Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio13 d. nutarimą panaikinti, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.