- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-08-22
- Bylos Nr.
- 1-939-1060/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- R. K.
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Prienų rajono apylinkės teismo 2015-08-04 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį 9 MGL (338,94 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 MGL (225,96 EUR) dydžio bauda. 2016-02-23 išduotas vykdomasis raštas, bauda išieškota iš dalies.
kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018-06-20 apie 21.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į gyvenamąjį namą durų, kilus konfliktui, tyčia suėmęs rankomis nukentėjusiajai Z. Š., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, už dešinės rankos riešo, jėga užlaužė nukentėjusiajai Z. Š. ranką už nugaros ir tokiu būdu smurtaudamas šeimos nariui – nukentėjusiajai Z. Š. sukėlė fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. K. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad su Z. Š. kartu gyvena apie 8 metus namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kartu turi tris mažamečius vaikus. 2018-06-20 apie 21.00 val. jis parėjo namo išgėręs alaus, Z. Š. namuose gulėjo neblaivi. Tarp jo ir Z. Š. kilo žodinis konfliktas, į kurį įsiterpė sugyventinės sūnus K. Š.. Supykęs ant K. užsivijo jį į lauką, Z. Š. išbėgo paskui jį. Z. Š. priėjusi prie jo šaukė, bandė pagriebti jam už drabužių ir jį sulaikyti, todėl būdamas girtas ir supykęs ant sugyventinės, ranka sugriebė jai už dešinės rankos riešo ir užlaužė ranką už nugaros. Užlaužus sugyventinei ranką ji pradėjo šaukti, kad jai skauda ir prašė paleisti. Paleidus ranką Z. Š. nuėjo į kambarį. Jis pats iškvietė policiją, kad Z. Š. namuose būtų rasta girta su vaikais. Z. Š. atsiprašė, su ja bendrauja, lanko vaikus. Nuoširdžiai gailisi, kad Z. Š. sukėlė fizinį skausmą (b. l. 92-93).
Nukentėjusioji Z. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog R. K. yra jos sugyventinis, kartu gyvena aštuoneri metai, turi tris vaikus, kartu gyvena jos sūnus iš pirmos santuokos K. Š.. 2018-06-20 dienos metu ji išgėrė alkoholio, R. K. į namus sugrįžo apie 21.00 val., buvo neblaivus. Tarp jų įvyko konfliktas, į kurį įsikišo jos sūnus K. Š.. R. K. žengė link sūnaus, kuris išbėgo į lauką. Išsigandusi ji taip pat išbėgo į lauką, prie pat durų ranka norėjo sugriebti R. K. už rankos, ar už drabužių ir jį taip sulaikyti. Jai link R. K. ištiesus dešinę ranką, jis savo ranka, tiksliai negali pasakyti kuria, sugriebė jai už dešinės rankos riešo ir užlaužė jai už nugaros. Jautė skausmą, šaukė kad paleistų ranką, kad jai skauda. Jai skaudėjo ranką, tačiau pas gydytojus nesikreipė, kraujosruvos, kitų žymių ant rankos neliko. Dėl rankos užlaužimo jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas supaprastinta tvarka (b. l. 30-31).
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:
liudytojo K. Š. parodymais, kad dienos tiksliai neprisimena, bet tai buvo trečiadienis, apie 21 val. į namus sugrįžo neblaivus patėvis R. K., Tarp mamos Z. Š. ir R. K. įvyko konfliktas, kurio metu jis R. K. paklausė ką jis padarys, tuomet pakilęs nuo stalo R. K. užsimojo ranka, bet jis pasitraukė ir pabėgo iš kambario. R. K. jį nusivijo į kiemą, mama išbėgo paskui jį. Atsisukęs matė, kaip R. K. paėmė mamai už dešinės rankos, maždaug ties riešu ir užsuko ranką už nugaros. Mama šaukė, iš riksmo suprato, kad jai skauda. Norėdamas apginti mamą pasiėmė kieme buvusią kačergą ir ėjo link R. K., tada šis paleido mamos ranką. Būnant kambaryje mama dar skundėsi, kad jai skauda ranką. Po to atvyko policijos pareigūnai (b. l. 37-38);
liudytojo T. V. parodymais, kad 2018-06-20 dirbo su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu G. V.. Apie 22 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, kad pranešėjo sugyventinė neįsileidžia jo į namus. Atvykus nurodytu adresu prie namų juos pasitiko vyriškis, kuris prisistatė R. K., nuo jo sklido alkoholio kvapas. R. K. paaiškino, kad sugyventinė neįsileidžia jo į namus, ji yra neblaivi bei yra mažamečių vaikų. Z. Š. atidarė namų duris ir jiems užėjus į vidų paaiškino, kad tarp sugyventinio R. K. ir jos nepilnamečio sūnaus K. Š. kilo žodinis konfliktas. Z. Š. ir K. Š. žodžiu paaiškino, kad R. K. ranka bandė suduoti K. Š. per veidą, bet šis pabėgo į lauką. R. K. išbėgęs paskui K. Š. vijosi jį aplink namą. Tuo metu iš namo išbėgusi Z. Š. norėjo apginti sūnų, šaukė ant R. K., kad jis nelįstų prie jos sūnaus. Tada R. K. priėjo prie Z. Š. ir čiupęs už dešinės rankos riešo ją užlaužė už nugaros, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. R. K. sakė, kad Z. Š. paėmė už rankos norėdamasis gintis nuo jos, nes jam atrodė, kad ji nori jam trenkti per veidą. R. K. ir Z. Š. buvo apsvaigę nuo alkoholio (b. l. 40-41);
2018-06-20 Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuota, kad 2018-06-20 policiją kvietė R. K., pranešdamas, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinė kabinėjasi, provokuoja konfliktą, agresyvi ir neblaivi. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2018-06-20 apie 22 val. R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, taip pat apsvaigusiai nuo alkoholio sugyventinei Z. Š. suėmęs už riešo užsuko dešinę ranką ir ją laužė. Ant Z. Š. dešinės rankos riešo buvo paraudimas (b. l. 12-15);
2018-06-20 Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta – sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 17, 18-22);
2018-06-20 asmens blaivumo testu, kuriame užfiksuota, kad R. K. nustatytas 1,47 promilių girtumas (b. l. 28).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. K. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kad 2018-06-20 apie 21.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į gyvenamąjį namą durų, tyčia suėmęs rankomis nukentėjusiajai Z. Š. už dešinės rankos riešo, jėga užlaužė nukentėjusiajai ranką už nugaros. Nukentėjusioji Z. Š. patvirtino, kad R. K. jai buvo užlaužęs ranką, dėl ko ji jautė fizinį skausmą.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad R. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 97-99, 101). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko (b. l. 104).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: R. K. teistas, paskirta bauda išieškota iš dalies (b. l. 65-66), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2016 m. birželio 13 d. nutarimu, paskirtų piniginių baudų nesumokėjęs (b. l. 60-63), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 54), nedirba (b. l. 57-58), registruotas darbo biržoje (b. l. 59). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – 9 mėnesius laisvės apribojimo.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. K. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Teismas paskiria kaltinamajam R. K. vieną BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaitomas R. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-06-20 22.30 val. iki 2018-06-21 13.15 val. (viena para) (b. l. 83-84, 85).
Kaltinamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 95-96) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (tęsti registraciją), būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (tęsti registraciją), būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kaltinamąjį R. K. įpareigoti per 4 mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-06-20 22.30 val. iki 2018-06-21 13.15 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti kaltinamajam R. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam R. K. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.