Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-21 · Civilinė byla Nr. e2A-796-580/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-21
Bylos Nr.
e2A-796-580/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13894-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė, Neringa Švedienė
Ieškovas
K. E.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-796-580/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13894-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.9.; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. E. ir atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K. E. prašė iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 1 074,70 Eur turtinės žalos atlyginimą, 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. Kauno apylinkės teismo teisėjos S. V. veiksmai civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 buvo neteisėti. Teisėja be teisinio pagrindo išdavė 2017-10-12 vykdomąjį dokumentą ir atmetė ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto panaikinimo. Kauno apygardos teismui 2018-01-25 nutartimi pripažinus teisėjos S. V. veiksmų neteisėtumą, teisėja 2018-02-06 nutartimi panaikino vykdomąjį raštą. Teisėja privalėjo panaikinti vykdomąjį raštą, kai buvo nurodytas jos veiksmų neteisėtumas, tačiau veikė taip, kad iš K. E. atlyginimo būtų padaryti išskaitymai. Išieškotos lėšos negrąžintos;

1.2. teisėja S. V., pažeisdama CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2015-06-15 nutartimi priteisė A. V. iš K. E. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pateikiant pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014 įvykdymo atgręžimo. Šios išlaidos negalėjo būti priteistos, nes sprendimas A. V. naudai nebuvo priimtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015-04-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 nebuvo išspręstas įvykdymo atgręžimo klausimas. A. V. dėl sprendimo atgręžimo kreipėsi ne dėl K. E. kaltės, o dėl to, kad šio klausimo neišsprendė teismas;

1.3. teisėja S. V. 2018-02-19 priėmė A. V. raštelį, pavadintą „atskiruoju skundu“, kuris neatitiko procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nebuvo pasirašytas advokato;

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Kauno apygardos teismo teisėjo A. R. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog 2018-03-20 nutartimi atmesdamas A. V. atskirąjį skundą, teisėjas netaikė A. V. CPK 95 straipsnyje numatytų sankcijų. Teisėjas neįvertino A. V. kreipimosi į teismą teikiant atskirąjį skundą nesąžiningumo ir nutartyje dėstomais motyvais patvirtino, kad galėjo neskaityti atsiliepimo į atskirąjį skundą. Toks teisėjo elgesys nesuderinamas su protingumo principais ir teisingumo vykdymu;

1.5. dėl neteisėtų teismų veiksmų ieškovas patyrė 1 074,70 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: 324,47 Eur išskaitymai iš atlyginimo, 100 (+0,23) Eur bylinėjimosi išlaidos, sumokėtos A. V., 650 Eurų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms;

1.6. K. E. patyrė 300 000 Eur neturtinę žalą dėl to, kad teismai jo atžvilgiu sąmoningai priima neteisingus sprendimus, ignoruoja įstatymų nuostatas, nesilaiko reikalavimų elgtis protingai ir sąžiningai. Neturtinė žala padaryta šiurkščiai pažeidus Konstitucijoje, įstatymuose, Europos Žmogaus teisių konvencijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Visuotinėje Žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintas teises. Pablogėjo K. E. sveikata, sumažėjo bendravimo galimybės, dėl pakirsto pasitikėjimo Lietuvos teismais, teisingumu ir valstybe, ieškovas negali gyventi ir dirbti Lietuvoje, kadangi teismai nevykdo teisingumo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1. priteisiant žalos atlyginimą, turi būti nustatyta teismo ar kito teismo pareigūno kaltė. Teismo klaidos, pasireiškiančios netinkamu tesės aktų taikymu arba byloje esančių įrodymų vertinimu yra pagrindas panaikinti procesinį sprendimą institucine tvarka, tačiau tai nėra pagrindas daryti išvadą apie neteisėtus ir kaltus teismo veiksmus;

Šalies argumentai

2.2. pareiškėjos A. V. reikalavimą grąžinti jai 36 306,03 Eur K. E. įvykdė po to, kai A. V. 2015-05-14 kreipėsi į teismą su atgręžtiniu reikalavimu. Pareiškimas pareikštas pagrįstai, todėl bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl ieškovo kaltės. Ieškovas geranoriškai įvykdė Kauno apylinkės teismo 2015-06-15 nutartį ir jos neskundė;

2.3. prieš išduodamas vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1588/748/2013 Kauno apylinkės teismas įvertino tik LAT 2015-04-10 nutarties rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad likusios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys paliktos nepakeistos, todėl buvo galima manyti, kad nepakeista ir dalis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo A. V.. Kauno apylinkės teismas padarė klaidą, nes pagal LAT 2015-04-10 nutarties motyvuojamąją dalį bylinėjimosi išlaidos iš K. E. nepriteistos. Teismo veiksmuose nėra kaltės, nes klaida nebuvo akivaizdi, galėjo būti pastebėta tik išsamiai įvertinus LAT 2015-04-10 nutarties motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis. Klaida pastebėta mažiau nei per 4 mėnesius, teismas pats panaikino vykdomąjį raštą;

2.4. Kauno apygardos teismo teisėjas A. R. neturėjo pagrindo manyti, kad A. V. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes A. V. klaidingai suprato LAT 2015-04-10 nutartį;

2.5. iš ieškovo pateiktų atsiskaitymo lapelių neaišku, pagal kokį vykdomąjį dokumentą buvo vykdomas priverstinis išieškojimas iš darbo užmokesčio, nežinoma, ar nepagrįstai išieškotos lėšos buvo grąžintos. Ieškovas neįrodė, kad 650 Eur advokatui sumokėjo už atskirųjų skundų surašymą civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013. Atskiruosius skundus teikė ieškovas, skundai advokato nepasirašyti. Bylinėjimosi išlaidų dydis aiškiai neatitinka teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos);

2.6. ieškovas nepateikė neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų. Nėra pagrindo manyti, kad dėl nepagrįstai išduoto vykdomojo dokumento ieškovas patyrė tokio masto dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kad už tai jam turi būti atlyginta žala pinigais. Ieškovo galimi nepatogumai gali būti kompensuojami teisių pažeidimo pripažinimu.

I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui K. E. iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 350 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad:

3.1. nenustatyta, kad teismai (teisėjai) būtų atlikę įstatymų draudžiamus veiksmus. Nėra pagrindo teigti, kad teismai neatliko įstatymuose jiems numatytų pareigų. Teisėjų procesinių veiksmų teisėtumui patikrinti nustatyta speciali instancinė tvarka. Kauno apygardos teismo 2018-03-20 nutartis, kuria atmestas A. V. atskirasis skundas, yra įsiteisėjusi ir privaloma vykdyti;

3.2. A. V. pareiškimas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo buvo išnagrinėtas pagal CPK 762 straipsnio 2 dalies nuostatas. K. E. reikalavimus įvykdė jau po pareiškimo jam įteikimo, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistos teisėtai;

3.3. Kauno apylinkės teismo teisėja, išduodama 2017-10-12 vykdomąjį raštą ir jo nepanaikindama pagal 2017-10-17 ieškovo prašymą, neatliko įstatymo draudžiamų veiksmų. Vykdomasis raštas išduotas išsamiai neįsigilinus į LAT 2015-04-10 nutarties turinį. Išduodamas 2017-10-12 vykdomąjį raštą ir 2017-10-27 atmesdamas ieškovo prašymą jį panaikinti, Kauno apylinkės teismas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tai sąlygoja teismo veiksmų pripažinimą neteisėtais;

3.4. spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismas neturėjo daryti savarankiškų išvadų dėl to, kokios sumos priteistos. Atidumo stoką, vertinant LAT 2015-04-10 nutarties turinį, galima vertinti kaip akivaizdžią ir šiurkščią klaidą. Teismo neteisėti veiksmai išduodant 2017-10-12 vykdomąjį raštą ir priimant 2017-10-27 nutartį, kuria atmestas ieškovo prašymas jį panaikinti, padaryti esant teismo kaltei;

3.5. ieškovo reikalavimas priteisti 100 Eur, kuriuos jis sumokėjo A. V., vykdydamas Kauno apylinkės teismo 2015-06-15 nutartį, nesusijęs priežastiniu ryšiu su veiksmais, kuriuos teismas konstatavo esant neteisėtais ir kaltais;

3.6. ieškovo reikalavimas priteisti 324,47 Eur netenkinamas, kadangi nenustatytas valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visetas. Iš ieškovo išieškota suma negali būti laikoma dėl neteisėtų teismo veiksmų patirta žala, kadangi nepagrįstai išieškotoms sumoms susigrąžinti skirtas vykdymo atgręžimo institutas. Ieškovas dėl atgręžimo nesikreipė;

3.7. ieškovas neįrodė, jog 650 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai patyrė gindamasis dėl nepagrįstai išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013. Advokato padėjėjas atstovavo ieškovą ir kituose procesiniuose veiksmuose. Išlaidos žymiai viršytų Rekomendacijose nustatytus rekomendacinius advokato padėjėjo pagalbos įkainius;

3.8. atsižvelgiant į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovo patirta neturtinė žala vertintina 350 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4. Ieškovas K. E. apeliaciniu skundo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

4.1. pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo paviršutiniškai. Nurodyta, jog nenustatyta teismų (teisėjų) įstatymų draudžiamų veiksmų ar pareigų neatlikimo, tuo pačiu nurodyta, jog LAT nutarties turinio neišsiaiškinimas reiškia pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą;

4.2. teisėjos S. V. veiksmus laikyti klaida ar pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu būtų galima tada, jei ji būtų tenkinusi 2017-10-17 ieškovo prašymą panaikinti vykdomąjį raštą ir neteisėtas išieškojimo procesas nebūtų pradėtas. Teisėja prašymą atmetė, neteisėtai siekė atimti ieškovo teisę skųsti nutartį. Tai laikytina sąmoningai neteisėtais įstatymų nuostatoms prieštaraujančiais teisėjos veiksmais, piktnaudžiaujant padėtimi ir tarnybos pareigų neatlikimu. Išvada, kad teisėja tik pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, padaryta neįvertinus įrodymų, objektyviai neišnagrinėjus bylos aplinkybių,

4.3. teisėjas A. R. netaikė A. V. CPK 95 straipsnyje numatytų sankcijų, nurodęs, kad nėra piktnaudžiavimo 2017-10-06 pateikiant prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Teisėjas neatsakė į prašymo taikyti sankcijas už nesąžiningą procesinį elgesį argumentus, nepaaiškino, kodėl A. V. elgesį laiko sąžiningu. A. V. akivaizdžiai nesąžiningą atskirąjį skundą padavė, po to, kai teisėja S. V. panaikino vykdomąjį raštą. Ieškovas turėjo rašyti atsiliepimą, konsultuotis su teisininku;

Žemesnės instancijos teismas

4.4. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 100 Eur, kuriuos ieškovas, vykdydamas Kauno apylinkės teismo 2015-06-15 nutartį, sumokėjo A. V.. Pagal CPK 762 straipsnio 1 dalį LAT privalėjo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, bet to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsirado ieškovo kaltė. A. V. neragino ieškovo geranoriškai atiduoti pinigus, tuo ji piktnaudžiavo teise kreiptis į teismą. Priteisdama A. V. išlaidas teisėja S. V. pažeidė CPK 94 straipsnio 1 dalies bei CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas. Tai, kad 2015-06-15 nutartis nebuvo panaikinta apeliacine tvarka, padidino ieškovo patirtą žalą ir neužkirto jam kelio prašyti šios žalos atlyginimo. Teismui konstatavus teisėjos neteisėtus veiksmus, yra priežastinis ryšys dėl turtinių ieškovo praradimų;

4.5. išvada, jog iš ieškovo darbo užmokesčio išieškota suma nelaikytina jo dėl neteisėtų teismo veiksmų patirta žala, prieštarauja CK 6.249 straipsnio 1 daliai ir teismų praktikai. Jei teisėja S. V. nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, ieškovas būtų gavęs uždirbtus pinigus. CPK 761 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, priimdamas naują sprendimą ar nutartį. Teisėja S. V., panaikinusi vykdomąjį raštą, nevykdė pareigos pasirūpinti, kad ieškovui būtų grąžinta viskas, kas buvo išieškota. Įstatyme numatyta asmens teisė kreiptis dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, teismo nuo šios pareigos neatleidžia. Įpareigojant ieškovą pačiam inicijuoti naujus teisminius procesus, jam būtų sudaromi papildomi rūpesčiai;

4.6. pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovo teisinių išlaidų realumu. Teismas darė subjektyvią prielaidą, jog ieškovo atstovas jį atstovavo ne tik ginantis nuo vykdomojo rašto. Taip pat nurodė, jog išlaidos žymiai viršytų rekomendacinius advokato padėjėjo pagalbos įkainius. Tokiu atveju ieškovo reikalavimas dėl išlaidų priteisimo turėjo būti tenkintas iš dalies. Ieškovas gynėsi ne tik nuo vykdomojo rašto, o nuo teisėjos S. V. smurto, tokie teisėjos veiksmai buvo tęstiniai;

4.7. teismas nevertino įrodymų, kad ieškovas 2017-10-13 lankėsi pas gydytoją psichiatrą, buvo nukreiptas psichologo konsultacijai, jam buvo skirtas gydymas stipriais migdomaisiais preparatais. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ankstesnis teisėjos S. V. smurtas K. E. atžvilgiu nelaikytinas neteisėtais veiksmais. Esminė ieškovo patirtos neturtinės žalos priežastis yra prarastas pasitikėjimas valstybe dėl ieškovo nurodytų teisėjų veiksmų.

Šalies argumentai

5. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad:

5.1. klaidos faktas negali būti tapatinamas su teismo kaltais veiksmais, kurie sudaro pagrindą konstatuoti, kad buvo padarytas deliktas;

5.2. ieškovo pateiktoje sąskaitoje už teisines paslaugas nenurodyta, kiek valandų advokato padėjėjas sugaišo teikdamas paslaugas, nepateikta detali paslaugų ataskaita. Neįrodyta, kad advokato padėjėjas būtų surašęs dokumentus procese dėl išduoto vykdomojo rašto panaikinimo, nes dokumentus pasirašė pats ieškovas. Ieškovo pateiktas 2018-03-13 pinigų priėmimo kvitas neįrodo, kad taip apmokėta už 2017-12-05 dokumentus civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 dėl proceso atnaujinimo;

5.3. tai, kad ieškovas nenori pasinaudoti atgręžtine vykdymo tvarka ir susigražinti 324,47 Eur turtinę žalą, negali būti pagrindu priteisti šią sumą iš valstybės.

5.4. ieškovo nurodomas padarytos neturtinės žalos dydis aiškiai neatitinka protingumo kriterijų. Teisės gynimo požiūriu ieškovas laikomas nesąžiningu.

6. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui buvo priteistas 350 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Nurodo, kad:

6.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino neteisėtus Kauno apylinkės teismo veiksmus ir kaltę. Vienu atveju, spręsdamas dėl neteisėtų Kauno apylinkės teismo veiksmų, teismas nurodė, kad 2017-10-12 vykdomasis raštas buvo išduotas išsamiai neįsigilinus į LAT 2015-04-10 nutarties turinį, kitu atveju, spręsdamas dėl kaltės, nurodė, kad nereikėjo atlikti teisinio vertinimo, o vykdomasis dokumentas buvo išduotas trūkstant atidumo;

6.2. iš LAT 2015-04-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 rezoliucinės dalies buvo galima manyti, kad Kauno apylinkės teismo 2014-05-28 sprendimo dalis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo A. V. liko nepakeista. Kauno apylinkės teismas, išdavęs vykdomąjį raštą A. V., padarė klaidą, nes pagal LAT nutarties motyvuojamąją dalį bylinėjimosi išlaidos A. V. iš ieškovo nepriteistos. Klaida negali būti laikoma akivaizdžia ir šiurkščia teisės aiškinimo ir taikymo klaida, kuri reikštų, kad teismo veiksmuose yra kaltė;

Žemesnės instancijos teismas

6.3. pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Kauno apylinkės teismas 2017-10-27 nutartimi atmesdamas ieškovo prašymą, atliko neteisėtą ir kaltą veiksmą. Motyvų, kokiu pagrindu teismas padarė šias išvadas, nėra, nenurodyti teisės aktai. Tai absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas;

6.4. ieškovo aiškinimas dėl neturtinės žalos nepagrįstas, neįrodyta, kad ieškovas negalėjo normaliai dirbti ir bendrauti. Ieškovas žinojo kur kreiptis, kad būtų apgintos jo teisės, ieškovas yra aktyvus teismo procesų dalyvis. Darant prielaidą, kad ieškovas patyrė nepatogumų ir pergyvenimų, jie nėra tokio masto, kad padaryta žala būtų atlyginta pinigais.

7. Ieškovas K. E. atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą prašo atmesti. Nurodo, kad:

Atsiliepimas

7.1. atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, jame nurodytų prieštaraujančių tarpusavyje motyvų vertinimas yra neįmanomas;

7.2. atsakovo apeliacinis skundas diskredituoja valstybės instituciją, susijusią su teisingumu, procesinis dokumentas turėtų būti vertinamas CPK 95 straipsnio nuostatų prasme, kaip veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Žemesnės instancijos teismas

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundo ribas.

10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą – išduodant vykdomąjį raštą pagal iš dalies pakeistus teismų sprendimus, sprendžiant kitus sprendimo vykdymo klausimus, priimant atskirąjį skundą, bei sprendžiant dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, bylinėjimosi išlaidų, nepriėmus sprendimo iš esmės priteisimo.

Teisinis civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią nagrinėjant civilinę bylą, reglamentavimas

11. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą atsižvelgtina į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą ir kt. Teismų išvadų dėl įrodymų vertinimo nesutapimas, neaiškumas dėl to, kokį poįstatyminį aktą reikėjo taikyti procesinio sprendimo pakeitimas ar panaikinimas savaime nereiškia, jog teisėjas padarė akivaizdžią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti.

12. Byloje paduotas tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliaciniai skundai, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka turi būti vertinamas pilnai, pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo išvadų. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisakys dėl kiekvieno ieškinyje nurodyto teismo veiksmo teisėtumo ir įvertins civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Ieškovas padavė ieškinį dėl šių teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą:

12.1. Kauno apylinkės teismo teisėjos S. V. veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 2015-06-15 nutartimi priteisiant A. V. iš K. E. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų;

Žemesnės instancijos teismas

12.2. Kauno apylinkės teismo teisėjos S. V. veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013, išduodant 2017-10-12 vykdomąjį raštą ir atsisakant jį panaikinti;

12.3. Kauno apylinkės teismo teisėjos S. V. veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 2018-02-19 priimant A. V. atskirąjį skundą;

Žemesnės instancijos teismas

12.4. Kauno apygardos teismo teisėjo A. R. veiksmų 2018-03-20 nutartimi atsisakant taikyti A. V. CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas.

Dėl faktinių aplinkybių ir civilinės bylos, kurioje ieškovas įrodinėja patirtą žalą, eigos

13. Nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2013-06-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 iš dalies tenkino ieškovės A. E. ieškinį ir atsakovo K. E. priešieškinį ir: 1) nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko Jasiulionienės, atsakovui Eivos pavardes; 3) padalino šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomą turtą; 4) priteisė ieškovei iš atsakovo 36 651,38 Lt (10 614,97 Eur) kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas statant gyvenamąjį namą ir įsigyjant namų apyvokos ir apstatymo reikmenis; 5) pripažino ieškovės ir atsakovo asmenines prievoles; 6) atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl garbės ir orumo pažeidimo paliko nenagrinėtą; 7) likusias ieškinio ir priešieškinio dalis teismas atmetė; 8) priteisė iš atsakovo 2 914,50 Lt ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės 229,92 Lt atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

14. Kauno apygardos teismas 2014-05-28 nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimo dalį dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto; priteisė atsakovui iš ieškovės 166 980,93 Lt (48 361,02 Eur) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; kitas teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas; priteisė iš atsakovo 335 Lt žyminio mokesčio, 3 015 Lt atstovavimo išlaidų, 804 Lt išlaidų už turto vertinimą apeliacinės instancijos teisme ieškovei ir 670 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme trečiajam asmeniui A. V..

15. LAT 2015-04-10 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutarties dalį, kuria pakeista Kauno apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimo dalis dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalijimo, ir šią dalį pakeitė, taip pat priteisė A. E. iš K. E. 10 665,60 Eur kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas statant gyvenamąjį namą ir įsigyjant namų apyvokos ir apstatymo reikmenis bei už K. E. priteisiamą didesnę turto dalį. Motyvuojamojoje nutarties dalyje LAT nurodė, jog atmesti abiejų šalių apeliaciniai skundai ir iš esmės paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (patikslinant turto vertę ir pagal ją ieškovei priteistiną kompensaciją), todėl jų bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neskirstytinos, išskyrus turto vertinimo išlaidas, be to, iš šalių priteista po 1/2 dalį procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybei. Rezoliucinėje dalyje kasacinis teismas pakeitė Kauno apygardos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: 1) priteisė A. E. iš K. E. 173,77 Eur turto vertinimo išlaidų; 2) priteisė iš A. E. ir K. E. po 3,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybės naudai. Likusias Kauno apygardos teismo nutarties dalis paliko nepakeistas (1 t., e. b. l. 78-102).

16. A. V. 2015-05-04 pateikė pareiškimą Kauno apylinkės teismui dėl Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutarties įvykdymo atgręžimo, kurio pagrindu prašė A. V. naudai grąžinti 36 306,03 Eur, kurie kaip kompensacija už pareiškėjai tenkančią didesnę turto dalį buvo sumokėti K. E., įvykdant Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutartį, kuri buvo panaikinta LAT 2015-04-10 nutartimi, taip pat priteisti iš K. E. bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2015-06-15 nutartimi procesą pagal A. V. 2015-05-04 pareiškimą nutraukė, nes K. E. 2015-05-27 grąžino pareiškėjai A. V. 36 306,03 Eur. Kadangi K. E. 2014-05-28 nutartį atgręžtinai įvykdė po to, kai A. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, teismas iš K. E. A. V. priteisė 100 Eur atstovavimo išlaidų (1 t., e. b. l. 31-32). Pagal byloje pateiktą mokėjimo nurodymą K. E. 2015-11-10 pervedė A. V. 100 Eur, nurodydamas, kad tai yra Kauno apylinkės teismo 2015-06-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2015 priteista bylinėjimosi išlaidų suma (1 t., e. b. l. 22).

17. Kauno apylinkės teismas 2017-10-12 pagal Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutartį, išdavė vykdomąjį raštą dėl 670 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme išieškojimo iš atsakovo K. E. trečiojo asmens A. V. naudai (1 t., e. b. l. 6). K. E. 2017-10-17 kreipėsi į teismą su prašymu vykdomąjį raštą panaikinti, nurodydamas, kad Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo buvo pakeista LAT 2015-04-10 nutartimi, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovo K. E. A. V. nepriteistas (1 t., e. b. l. 33). Kauno apylinkės teismas 2017-10-27 nutartimi K. E. prašymą atmetė, konstatuodamas, kad vykdomasis raštas A. V. išduotas pagrįstai ir teisėtai. Teismas nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutarties dalis dėl 670 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme trečiajam asmeniui A. V. iš atsakovo K. E. nebuvo pakeista (1 t., e. b. l. 29-30). Dėl šios nutarties K. E. pateikė 2017-11-08 atskirąjį skundą (1 t., e. b. l. 23). Kauno apylinkės teismas 2017-11-10 nutartimi atsisakė priimti K. E. 2017-11-08 atskirąjį skundą dėl 2017-10-27 nutarties, nurodydamas, jog nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl vykdomojo rašto panaikinimo, yra neskundžiama (1 t., e. b. l. 20-21). Kauno apygardos teismas 2018-01-25 nutartimi tenkino K. E. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017-11-10 nutarties, nutarė Kauno apylinkės teismo 2017-11-10 nutartį panaikinti ir K. E. 2017-11-08 atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2017-10-27 nutarties priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (1 t., e. b. l. 9-12). Kauno apylinkės teismas 2018-02-06 nutartimi, sutikdamas su K. E. atskiruoju skundu dėl 2017-10-27 nutarties, ją panaikino, taip pat panaikino 2017-10-12 A. V. išduotą vykdomąjį raštą (1 t., e. b. l. 13-14).

18. A. V. dėl Kauno apylinkės teismo 2018-02-06 nutarties 2018-02-19 pateikė atskirąjį skundą (1 t., e. b. l. 16). Atsiliepdamas į A. V. atskirąjį skundą, K. E. nurodė, jog atskirasis skundas dėl trūkumų negalėjo būti priimtas, jis nepagrįstas, pateiktas nesąžiningai. Atsižvelgiant į tai, K. E. prašė taikyti A. V. CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas, pusę baudos priteisiant K. E. naudai (1 t., e. b. l. 18). Kauno apygardos teismo 2018-03-20 nutartimi A. V. atskirasis skundas buvo atmestas, Kauno apylinkės teismo 2018-02-06 nutartis palikta nepakeista. Teismas atmetė K. E. prašymą dėl baudos skyrimo A. V. už piktnaudžiavimą procesu, nurodęs, jog nenustatytas A. V. nesąžiningumas (1 t., e. b. l. 24-28).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 2015-06-15 nutartimi

19. Po to, kai LAT 2015-04-10 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutarties dalį, kuria priteista 48 361,02 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, A. V. 2015-05-04 Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl apygardos teismo nutarties įvykdymo atgręžimo ir prašė grąžinti 36 306,03 Eur, kuriuos buvo sumokėjusi ieškovui K. E.. Kauno apylinkės teisme 2015-05-29 gautas K. E. pareiškimas, kad jis 2015-05-27 mokėjimo nurodymu iš I. J. sąskaitos grąžino pareiškėjai A. V. 36 306,03 Eur. Kadangi A. V. reikalavimas buvo patenkintas geruoju, teismas procesą nutraukė, o, įvertinęs, jog prašymas dėl įvykdymo atgręžimo buvo patenkintas po kreipimosi į teismą, priteisė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20. Apeliantas teigia, jog teismas neturėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų, nes A. V. iki kreipimosi į teismą geruoju neparagino K. E. grąžinti pinigus, o pateikdama pareiškimą teismui, elgėsi nesąžiningai. Sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas reglamentuojamas CPK 760-762 straipsniuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neišsprendė sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, bylos negrąžino iš naujo nagrinėti, o galutine nutartimi išsprendė šalių ginčą. Tokiu atveju pagal CPK 761 straipsnio 1 dalį numatoma atsakovo teisė per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas klausimas dėl įvykdymo atgręžimo, dienos, pateikti teismui prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo. A. V. į Kauno apylinkės teismą kreipėsi praėjus 14 dienų nuo LAT 2015-04-10 nutarties priėmimo, t. y. įstatymo nustatytu terminu. Kadangi ieškovas, kaip bylos dėl santuokos nutraukimo dalyvis, turėjo pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 8 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis), laikytina, jog jam buvo žinoma apie bylos procesą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bei apie priimtą 2015-04-10 nutartį. Žinodamas apie tai, kad A. V. jam yra sumokėjusi Kauno apygardos teismo nutartimi priteistą kompensaciją, bei žinodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-10 nutarties nurodymus, ieškovas K. E. nesiėmė jokių veiksmų, kad grąžintų jam sumokėtą kompensaciją A. V.. Pateikdama pareiškimą teismui praėjus pakankamam protingam terminui geranoriškai grąžinti pagal panaikintą teismo nutarties dalį sumokėtus pinigus, A. V. elgėsi sąžiningai ir protingai. Įstatyme nėra numatyta, kad prieš CPK 761 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškimą teismui, asmuo turi teikti raginimą atsakovui.

21. Tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 94 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškovas nesiėmė savarankiškų veiksmų dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, A. V. pareiškimą teismui pateikė tinkamu terminu, pareiškimas buvo tenkintas geranoriškai jau po kreipimosi į teismą, tai nėra jokių argumentų, dėl ko būtų galima A. V. nepriteisti bylinėjimosi išlaidų už pareiškimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo surašymą. Kartu pastebėtina ir tai, jog Kauno apylinkės teismo nutartyje yra nurodyta nutarties apskundimo galimybė bei tvarka, tačiau ieškovas šios nutarties neskundė. Aptarus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2015-06-15 nutartimi pagrįstai nuspręsta A. V. priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apylinkės teismas nepadarė jokių teisės taikymo klaidų ir teismo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip teisėti.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo

22. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo tenkinta ieškinio dalis ir nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2017-10-12 išduodamas vykdomąjį raštą pagal Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutartį dėl 670 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme išieškojimo iš atsakovo K. E. trečiojo asmens A. V. naudai bei 2017-10-27 nutartimi atmesdamas ieškovo prašymą panaikinti vykdomąjį raštą, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismo sprendimas šioje dalyje apskųstas atsakovo Teisingumo ministerijos apeliaciniu skundu. Apeliantas nesutinka, jog Kauno apylinkės teismo veiksmuose pagrįstai nustatyta teismo kaltė.

23. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutartimi trečiajam asmeniui A. V. iš ieškovo K. E. buvo priteista 670 Lt bylinėjimosi išlaidų. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka LAT 2015-04-10 nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, jog keičiama Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutarties dalis dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto ir dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: A. E. iš K. E. priteista 173,77 Eur turto vertinimo išlaidų bei paskirstytos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Pažymėta, jog likusios Kauno apygardos teismo nutarties dalys paliekamos nepakeistos. Vykdomasis raštas A. V. buvo išduotas 2017-10-12. K. E. 2017-10-17 kreipėsi į teismą su prašymu vykdomąjį raštą panaikinti, nurodydamas, kad Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo buvo pakeista LAT 2015-04-10 nutartimi, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovo K. E. A. V. nepriteistas (1 t., e. b. l. 33). Iš bylos medžiagos matyti, jog 2017-10-23 antstolė priėmė vykdomąjį raštą vykdymui, o 2017-10-24 K. E. pateikė antstolio raginimą vykdyti sprendimą (t. 1, b. l. 120-124). Kauno apylinkės teismas 2017-10-27 nutartimi K. E. prašymą atmetė, konstatuodamas, kad vykdomasis raštas A. V. išduotas pagrįstai ir teisėtai.

24. Analizuojant apylinkės teismo veiksmus, turi būti pastebėta, jog LAT nutarties nei motyvuojamojoje dalyje, nei rezoliucinėje dalyje nėra aiškiai ir tiksliai pasisakyta dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo. Motyvuojamojoje dalyje yra pasisakoma dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų, tarp kurių yra ir trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 000 Lt. Nutartyje toliau nurodyta dėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo („kadangi atmesti abiejų šalių apeliaciniai skundai ir iš esmės paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (patikslinant turto vertę ir pagal ją ieškovei priteistiną kompensaciją), tai jų bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neskirstytinos, išskyrus turto vertinimo išlaidas“), tačiau nėra vienareikšmės išvados dėl trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nepakankamai aiškus teismo procesinio dokumento suformulavimas buvo priežastimi abejonei dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2017-10-27 nutartimi atmesdamas ieškovo prašymą analizavo LAT nutarties dėstymą, surašė nutarties motyvus ir padarė išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutarties dalis dėl 670 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme trečiajam asmeniui A. V. iš atsakovo K. E. nebuvo pakeista (1 t., e. b. l. 29-30). Kauno apygardos teismo 2018-03-20 nutartimi buvo konstatuota, jog LAT 2015-04-10 nutartimi buvo nuspręsta nepriteisti apeliaciniame procese turėtų trečiojo asmens išlaidų. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir joje nustatytas faktas privalomas. Tai duoda pagrindą daryti išvadą, jog Kauno apylinkės teismas nepagrįstai išdavė vykdomąjį raštą bei nepanaikino vykdomojo rašto pagal ieškovo prašymą.

25. Visgi, civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį, kai yra galima konstatuoti, jog teisės taikymo klaida yra akivaizdi, šiurkšti, o kitas teisėjas tokiu atveju būtų priėmęs kitokį sprendimą. Kadangi dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų priteisimo LAT 2015-04-10 nutartyje nebuvo tiksliai išdėstyto teismo sprendimo, tai negalima teigti, jog sprendimas išduodant vykdomąjį raštą buvo akivaizdžiai klaidingas, padarytas šiurkščiai pažeidus teisės normas, ir bet kuris kitas teisėjas nagrinėjamoje situacijoje būtų priėmęs sprendimą, kad vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti išduodamas. Sprendžiant dėl teismo veiksmų klaidingumo turi būti atsižvelgta į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2018-02-06 nutartimi vykdomasis raštas, išduotas A. V., buvo panaikintas ir A. E. įpareigotas vykdomąjį raštą teismui grąžinti. Visi mokėjimai, kurie buvo išskaičiuoti iš ieškovo pagal A. V. išduotą vykdomąjį raštą, galėjo būti ieškovui grąžinti taikant sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą CPK 760-762 straipsnių tvarka.

26. Kauno apylinkės teismo 2017-10-27 nutartyje buvo nurodyta, jog teismo nutartis neskundžiama, o 2017-11-10 nutartimi atsisakyta priimti K. E. atskirąjį skundą. Teismas pasirėmė tuo, jog CPK 593 straipsnio 6 dalis nenumato, kad dėl nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl vykdomojo rašto panaikinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas. CPK 593 straipsnio 6 dalis nustato, jog dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir kitais šiame Kodekse numatytais atvejais, gali būti duodamas atskirasis skundas.

27. Civilinio proceso kodekse nėra tiesiogiai pasisakyta dėl nutarčių, kuriomis atsisakoma panaikinti vykdomąjį raštą, apskundimo. CPK 593 straipsnio 6 dalis nenumato, jog tokios nutartys yra skundžiamos teismui apeliacine tvarka. Nesant tiesiogiai teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, reikalinga taikyti įstatymo ar teisės analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Tokios analogijos taikymas ir įvertinimas kuri teisės nuostata naudotina pagal analogiją, negali būti kiekvienu atveju vienodas, nes teisės pasirinkimas, taikant analogiją, priklauso nuo teisėjo vidinio teisinės situacijos vertinimo. Kauno apygardos teismas 2018-01-25 nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2017-11-10 nutartį, pasiremdamas ne konkrečia teisės norma, tačiau teismų pateiktais teisės aiškinimais kitais su vykdymo procesu susijusiais klausimais. Pripažįstama, jog nėra skundžiamos nutartys, kuriomis atsisakoma išduoti vykdomąjį raštą (išskyrus CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį, taip pat situacijas, kai atsisakoma išduoti vykdomąjį raštą procesinių teisių perėmėjui (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesant aiškaus teisinio reglamentavimo bei vieningos teisminės praktikos dėl nutarčių, kuriomis atsisakoma panaikinti vykdomąjį raštą apskundimo, nurodymas, jog nutartis neskundžiama, negali būti laikomas akivaizdžia ir šiurkščia teismo klaida.

Dėl A. V. atskirojo skundo priėmimo

28. Trečiasis asmuo A. V. 2018-02-16 Kauno apylinkės teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018-02-06 nutartį. Atskirasis skundas priimtas 2018-02-20 rezoliucija. Apeliaciniame skunde ieškovas pažymi, jog teismas neturėjo priimti atskirojo skundo, nes procesinis dokumentas neatitiko atskirajam skundui keliamų reikalavimų. Atskirojo skundo turinys reglamentuojamas CPK 306 straipsnyje (CPK 338 straipsnis). Sulyginus A. V. skundo turinį su minima teisės norma, jokių esminių neatitikimų nenustatyta. Nors atskirasis skundas yra lakoniškas, tačiau jame yra nurodyta skundžiamas sprendimas bei sprendimą priėmęs teismas, bylos aplinkybės, kurios patvirtina procesinio sprendimo nepagrįstumą, apelianto prašymas. Atskirajame skunde aiškiai išdėstyta, jog A. V. nuomone, LAT 2015-04-10 nutartyje nėra panaikinęs A. V. priteistų bylinėjimosi išlaidų, pažymėta, jog jis konsultavosi su LAT teisėjo padėjėja, kuri patvirtino trečiojo asmens poziciją. Iš atskirojo skundo yra aiškiai suprantamas apelianto prašymas, motyvacija ir dalykas. Civilinio proceso kodekso normos draudžia teismui nustatyti procesinio dokumento trūkumus, kai jie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

29. Atskiriesiems skundams nebuvo taikomas CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimas, kad atskirąjį skundą turi pasirašyti advokatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019-03-01 nutarimu pripažinta, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teisėja S. V. pagrįstai priėmė A. V. atskirąjį skundą bei atliko kitus veiksmus, susijusius su atskirojo skundo priėmimu.

Dėl Kauno apygardos teismo teisėjo veiksmų atsisakant taikyti CPK 95 straipsnio sankcijas

30. Atsiliepdamas į A. V. atskirąjį skundą ieškovas 2018-03-05 prašė atskirąjį skundą atmesti, o pareiškėjui A. V. taikyti CPK 95 straipsnio sankcijas, ½ dalį baudos skiriant ieškovo naudai. Teikdamas prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovas jokių argumentų nepateikė. A. V. atskirasis skundas buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teismo 2018-03-20 nutartimi ir atmestas. Nutartyje atskiru skirsniu aptartas CPK 95 straipsnio taikymo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, nebuvo nuoseklus, todėl atskirojo skundo padavimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teisėmis.

31. Minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019-03-01 nutarime konstatuota, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme. Tokia nuostata reiškia, jog asmuo, nesinaudodamas teisės profesionalų pagalba, turi teisę kreiptis į teismą ir išdėstyti teismui savo poziciją. Iš A. V. atskirojo skundo matyti, kad pareiškėjas domėjosi teismų procesiniais sprendimais, dėl LAT 2015-04-10 nutarties neaiškumo kreipėsi į teisėjo padėjėją. Nors toks elgesys neatitinka civilinio proceso normų, nes asmuo, kuriam neaiškus procesinis sprendimas, turėtų teikti prašymą dėl procesinio sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis), tačiau atsižvelgiant į neprivalomumą kreipiantis į teismą turėti specialių žinių, A. V. elgesys negali būti laikomas nesąžiningu. LAT 2015-04-10 nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra vienareikšmiai suprantama, todėl teisinių žinių neturinčiam asmeniui, gali kilti abejonių dėl dokumento aiškinimo.

Baigiamosios nuostatos

32. Prie apeliacinio skundo K. E. pateikė naują įrodymą – 2018-03-13 Pinigų priėmimo kvitą, kuriuo M. R. už atstovavimą, dokumentų surašymą K. E. sumokėjo 500 Eur, sutarties Nr. nurodyta „civ. byl. Nr. e2A-3347-454/2018“ (1 t., e. b. l. 187). Kadangi šis dokumentas sudarytas po teismo sprendimo priėmimo, turi ryšį su nagrinėjama byla, tai dokumentas prijungiamas (CPK 314 straipsnis).

33. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Byloje pateikti aiškūs įrodymai, žodiniai šalių paaiškinimai nėra būtini, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

34. Esant šioje nutartyje nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismų neteisėti veiksmai nėra įrodyti. Ieškovui neįrodžius kaltų neteisėtų teismo ir (ar) teisėjo veiksmų (CPK 178 straipsnis), civilinės atsakomybės valstybei taikymas pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį negalimas. Įvertinusi ieškinio reikalavimus bei faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas turi būti atmetamas, o atsakovo tenkinamas ir ieškinys atmetamas. Apeliacinio skundo argumentai taip pat nesuteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius ieškinio argumentus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai motyvavo sprendimą. Priimtą procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu, atsižvelgdamas į byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pagrindą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo K. E. apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimo dalį dėl priteistos neturtinės žalos ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Jadvyga MardosevičJūra Marija StrumskienėNeringa Švedienė