Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-19-269/2015 (toliau-teismo byla) pagal R. D. 2014-08-28 skundą (toliau-skundas) dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos (toliau-komisija) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-byla) 2014-06-17 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-nutarimas) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados (toliau-Rudaminos policijos nuovada) tyrėjas T. Š. 2014-05-09 surašė R. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-protokolas) už tai, kad jis 2014-04-27 apie 20.50 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), vykdydamas savo tariamą teisę bei nepaisydamas įstatymo nustatytos tvarkos, laistė vandeniu bendro naudojimo kelią, tuo savo veiksmais padarydamas M. G. turtinę žalą ir tuo pažeidė LR CK 6.246 str. ir 6.263 str. nurodytas normas, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str. (teismo b.l. 8-9).

Teismo posėdžio metu R. D. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad šalia jo namo kelio danga pakito, patapo žvyrkeliu. Viskas buvo gerai, kol nedingo iš kelio asfaltas. Kai dingo asfaltas jis darė atitinkamus veiksmus Vilniaus r. savivaldybės administracijoje, ją informavo, buvo suderinta su Rudaminos seniūnijos seniūnu, kad bus laistoma kelio danga, nes tai yra kaip priemonė apsiginti nuo kietųjų dalelių kelio dangos, apsaugoti šeimos narius nekvėpuoti dulkėmis. Rudaminos seniūnijos seniūnas žodžiu davė sutikimą, kad jis laistys kelią. Kelias buvo laistomas tik savo sveikatos išsaugojimo tikslais. Jis dabar laistomas taip pat. Tą žino ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Jis laisto bendro naudojimo kelią geriamuoju vandeniu iš savo gręžinio, siekiant tikslo, kad nedulkėtų, nekenktų jo ir jo šeimos nariams sveikatai. Rašytinio seniūno sutikimo neturi, turi garso įrašą komisijos darbo posėdžio. Komisijos darbo metu buvo seniūnas apklaustas kuris paliudijo, kad leido jam laistyti kelią ir jis nematė problemos tame. Laistydamas kelią apipylė galimai M. G. automobilį. Jo manymu jokios žalos nukentėjusiajam jis negalėjo padaryti, nes jokių dokumentų nepateikė, kad jam padaryta žala. M. G. ir kitas vyras buvo užėję į jo kiemą ir sugadino du laistymo purkštuvus. M. G. neprašė jo nutraukti laistymo, o reikalavo nuplaukti mašiną, buvo neadekvačios būsenos, vartojo necenzūrinius žodžius. Prašo nutraukti nutarimą ir atnaujinti tyrimą (teismo bylos l. 66-68).

Nukentėjusysis M. G. teismo posėdyje parodė, kad jo manymu R. D. pažeidė žmonių teises, nes kelias yra leistas seniūno laistyti. R. D. pastatė purkštukas 1,5 m aukščio nuo tvoros ir taip laistė kelią, o tai yra žmonių teisių suvaržymas. Buvo išvalyta mašiną, važiuojant ji buvo aplieta, pasidarė purvina, vandens lašai pakliuvo į saloną, liko dėmės, reikia valyti saloną cheminių būdu. Jis užėjo pas R. D., paprašė nutraukti laistymą. Tačiau R. D. pasakė, kad jie įsiveržė į jo teritoriją, išvarė, todėl jis atjungė purkštukus. Jis pasitraukė iš jo sodo ir iškvietė policiją. Paskui gavo pranešimą, kad jau yra parašytas skundas. Buvo ir viena komisija ir Vilniaus miesto komisija, buvo pripažinta, kad jo veiksmuose nebuvo kaltės. Jam žala buvo padaryta. Salonas buvo apipiltas, drabužiai, galėjo užpilti ir elektroniką. Langai buvo atidaryti, nes buvo karšta diena. Ant sėdynių, ant panelės pateko vanduo. Jeigu žala būtų esminė, tai būtų kreipsiąsis dėl žalos. Buvo nuvažiuota į valymo įmonę, valė saloną, mokėta buvo 28, 96 eurų (100 Lt). Nerinko rašytinių įrodymų (teismo b.l. 68-70).

Vilniaus rajono savivaldybės atstovė J.Batura teismo posėdyje parodė, kad iš pradžių buvo gautas R. D. skundas, prasidėjo tyrimas, buvo apklausti ir M. G. ir R. D.. Remiantis tuo buvo priimtas nutarimas nepradėti ikiteisminio tyrimo, bet kadangi policijos pareigūnai pareiškėjo veikoje įžvelgė administracinio pažeidimo požymius buvo surašytas protokolas. Byla buvo nagrinėta komisijoje kur surengti du posėdžiai. Buvo pakviestas į komisijos posėdžius pareiškėjas ir M. G.. Į antrą posėdį buvo pakviestas ir seniūnas. Pareiškėjas neneigė, kad buvo įrengti vandens purkštukai, kurie sukinėjosi 360 laipsnių kampu ir kuris minėjo nori, kad bendro naudojimo kelias būtų laistomas ir naktį. M. G. nurodė, kad protokole nurodytą dieną važiavo bendro naudojimo keliu, jo automobilio langas buvo atidarytas, vandens lašai pateko į automobilio saloną, buvo padaryta pastarajam neesminė žala ir teko daryti salono valymą. Nors pareiškėjas teigia, kad buvo gavęs seniūno leidimą, tačiau rašytinio leidimo komisijai nebuvo pateikęs. Seniūnas tokių įgaliojimų išduoti leidimą neturi. Tiesiog komisijos ir teismo posėdžio metu, seniūnas pripažino, kad žodžiu kalbėjosi su pareiškėju ir pastarojo buvo išreikštas noras laistyti kelią. Seniūnas tam neprieštaravo, tačiau jeigu žmogus nori įgyvendinti savo teisę, tai jis neturi suvaržyti kitų asmenų teises. Šiuo atveju jis norėjo apsiginti nuo dulkių, tačiau užkirto kitiems asmenims teisę naudotis bendro naudojimo keliu, nesvarbu kur važiavo nukentėjusysis, jis važiavo bendro naudojimo keliu ir jo teisės buvo suvaržytos laisvai naudotis tuo keliu. Pareiškėjo veiksmuose yra savavaldžiavimo požymių, todėl jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, paskirta nuobauda. Prašo palikti galioti nutarimą, o skundą atmesti (teismo bylos l. 69-70, 82).

Liudytojas T. K. teismo posėdyje parodė, kad pas jį buvo atėjęs R. D. ir klausė, ar galima jam laistyti kelią. Jis jam leido, tuo ir baigėsi jų pokalbis. Oficialaus leidimo nebuvo, žodžiu pasakė, kad gali palaistyti kelią. Jam pasirodė, kad tai smulkus dalykas, nežino ar turi teisę išduoti leidimą. Dėl incidento nieko nežino. Skundų dėl D. veiksmų nebuvo gauta. R. D. dažnai rašo skundus, prašymus dėl kelio būklės (teismo b.l. 74, 75).

Liudytoja E. D. teismo posėdyje parodė, kad įvykis buvo. Vyras su vyresniuoju sūnumi siejo medžius, išgirdo triukšmą jų kieme, išėjo pasižiūrėti kas darosi, pamatė du vyriškius, vienas iš jų M. G., kurie pyktai kalba, liepė plauti mašiną. Vyrai užėjo pro gyvatvorę, aplaužė medelius. Jos vyras vandeniu laisto kelią, nes kelias baisus, kad ant mašinos užkrinta kelio gėlo vandens lašai. M. G. griebė vieną purkštuką, laužė, labai kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Ji paprašė juos išeiti iš kiemo. Jų mašina stovėjo ant kelio, jie buvo nepatenkinti, nes keli lašai užkrito ant mašinos. Yra purkštukai ant tvoros, matosi, kad yra srovė, kad laistoma yra. Purkštukai buvo pastatyti ant bendrijos tvoros. Buvo laistomas ir kelias ir jų sklypo teritorija (teismo b.l. 74, 76-77).

L. N. G. teismo posėdyje parodė, kad įvykio diena važiavo su mašina, langai buvo atidaryti, buvo laistomas kelias, mašina buvo aplaistyta, prasidėjo tas barnis, vyras paprašė išjungti vandenį, R. D. atsisakė. Gavosi taip, kad vyras užėjo į teritoriją, nors tvoros nebuvo, buvo paprašytas išeiti, vyras išėjo iš teritorijos, išbėgo žmona, pradėjo fotografuoti ir viskas. Vanduo tekėjo nuo bendrijos tvoros, stovėjo purkštukai. Vanduo pateko ant mašinos ir ant sėdynių, iš išorės ir į vidų, kai mašina judėjo šalia pareiškėjo namo pagrindiniu keliu. Langai buvo atidaryti. Žala buvo padaryta, nes reikėjo plauti mašiną, cheminį valymą daryti. Kur buvo daroma, kiek mokėta nežino sužinojo iš vyro žodžių. Vanduo pateko ant drabužių, teko valyti (teismo b.l. 83-85).

Liudytojas J. G. teismo posėdyje parodė, kad įvykio diena važiavo keliu, jis buvo už vairo, kartu buvo draugė, brolis, jo žmona, vaikas. Langai buvo atidaryti, važiavo žvyrkeliu, buvo laistomas kelias, apliejo mašiną. Jis su broliu paprašė žmogaus išjungti vandens purkštukus sudėtus ant tvoros. Jis atsisakė, neatsimena ką šnekėjo. Buvo ir grasinimai ir keiksmažodžiai. Atjungti nenorėjo, brolis nuėjo ir atjungė purkštukus. Buvo laistomas kelias taip, kad nebuvo neįmanoma apvažiuoti neaplaistytam. Vanduo iš purkštukų tekėjo. Purkštukų buvo trys- keturi. Iš purkštukų teka ant kelio ir ant automobilio, visas kelias buvo laistomas. Broliui plovė saloną, per pažįstamus su draugais, kad pigiau būtų, jis sumokėjo apie 28, 96 eurų (100 Lt). Į išorę ir į saloną vanduo pateko. Kairės pusės langai buvo atidaryti, pateko ir ant drabužių, ir į saloną, nežino ar vanduo buvo švarus. Daugiau lyg tai jokios žalos nebuvo padaryta (teismo b.l. 89-91).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnyje pateikiama administracinio teisės pažeidimo sąvoka, kur nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

LR ATPK 188 str. nustatyta, kad savavaldžiavimas, tai – savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, t. y. įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą, kuriuo yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės, nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Asmenys civilinėmis teisėmis laisvai naudojasi savo nuožiūra, tačiau įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos nustatyta tvarka gali būti apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2-3dalys, 1.138 straipsnis).

R. D. 2014-04-27 apie 20.50 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), vykdydamas savo tariamą teisę bei nepaisydamas įstatymo nustatytos tvarkos, laistė vandeniu bendro naudojimo kelią, tuo savo veiksmais padarydamas M. G. turtinę žalą. Dėl to tarp R. D. ir M. G. įvykio konfliktas. 2014-04-27 Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono PK buvo gautas R. D. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad M. G. jį įžeidė, grasino bei sugadino vandens purkštukus. 2014-05-05 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 145 str., 155 str. (Vilniaus apskrities PK Vilniaus r. PK medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš 2014-05-05 nutarimo nustatyta, jog tiek su R. D., tiek su M. G. buvo kalbėta ir jiedu oficialiai įspėti ir supažindinti su galima baudžiamąja atsakomybe už nusikaltimus, numatytus LR BK 145 str., 155 str., bei nutarta jų atžvilgiu pradėti administracinę teiseną esant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str. požymiui. Teisme apklaustas M. G.. N. G., J. G. parodė, kad jiems važiuojant buvo apipiltas jų automobilis, vandens lašai pateko į automobilį, dėl ko reikėjo valyti automobilį automobilio valymo salone ir tai kainavo 28.96 eurų (100 Lt). Teismo posėdyje dokumentų, patvirtinančių žalą nukentėjusysis M. G. nepateikė, nes neturi, automobilis buvo valomas pas pažįstamą, kuris nedavė jokių patvirtinančių dokumentų. Nukentėjusysis įvykio vietoje nei pareiškėjui, nei policijos pareigūnams automobilio kuris nuo pareiškėjo neteisėto laistymo vandeniu buvo neva apgadintas apžiūrai apgadinimo faktui ir žalos vertei nustatyti nepateikė. Liudytojas T. K. parodė, kad davė žodinį sutikimą laistyti R. D. kelią. Teismo manymu nagrinėjamojoje teismo byloje nesurinkta patikimų, vieningų leistinų įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų R. D. kaltę padarius nurodytą pažeidimą. Teismui pateiktų duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad bylą nagrinėjusi bei administracinę nuobaudą skyrusi Institucija nepagrįstai R. D. pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str. Nei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, nei nagrinėjant skundą teisme, nebuvo surinktas pakankamas pagrindas neginčijamų įrodymų, patvirtinančių išvadą, jog pareiškėjas savavaldžiaudamas, t.y. neteisėtai laistydamas vandeniu kelia šalia namų padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str., nes neįrodyta ar padaryta žala nukentėjusio M. G. ar kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams Iš to seka, kad pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas ir administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad R. D. nepadarė jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla jo atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str. sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų skunde išdėstytu prašymų skundas atmestinas, kadangi pagal galiojantį administracinio teisės pažeidimo kodeksą apylinkės teismo teisėjas nagrinėjant skundą nekompetentingas nagrinėti kitų prašyme išdėstyti reikalavimų, todėl dėl likusių prašymų išsprendimo išaiškintina, kad pareiškėjas turi teisę gauti konsultaciją iš advokato.

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai ir nagrinėti-kompaktinė laikmena su informacija saugoti teismo byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (teismo byla l. 3, 18).

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentai turintys reikšmės bylai ir nagrinėti-Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios medžiagos proceso dalyvių asmens duomenys grąžintini šiam komisariatui (teismo byla l. 3, 18).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. D. 2014-08-28 skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-06-17 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir minėtą bylą R. D. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, sudėties. Kitoje dalyje skundą atmesti.

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai ir nagrinėti-kompaktinę laikmeną su informacija saugoti teismo byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentus turinčius reikšmės bylai ir nagrinėti-Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK medžiagą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios medžiagos proceso dalyvių asmens duomenis grąžinti šiam komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.