- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- A2.11.-2280-917/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-02044-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Pažeidėjas
- F. K.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
F. K. 2012 m. vasario 16 d. t.y. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, ant gyvenamojo namo, esančio adresu Žaibo g. 19B, Kaune, neiškėlė Lietuvos Respublikos valstybinės vėliavos, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo” 1.1 punkto reikalavimus, t.y. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188¹ straipsnio 1 dalyje.
Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, o ne kolegialus organas, teismo posėdžio protokolas nerašomas (ATPK 285 str.).
Teismo posėdžio metu F. K. parodė, kad neiškėlė valstybinės vėliavos ant savo namo adresu (duomenys neskelbtini) nes buvo išvykusi, dėl to labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi, F. K. padaryta veika įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu ( 2 b.l.), tarnybiniu pranešimu (5 b.l.), fotonuotraukomis (6 b.l.).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad F. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188¹ straipsnio 1 dalyje, ir yra baustina.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, siekianti pažeidėją nubausti ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles, nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.), todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį F. K. baustina įspėjimu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
F. K. skirti įspėjimą.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.